Pirma tema: suskystintų dujų terminalas „Independence“. Seime jau buvo sudaryta komisija, kuri tyrė šį projektą ir yra nemažai įdomių dokumentų pateikta visuomenei. Tačiau iki šiol neatsakyta į kelis pagrindinius klausimus: kas ir kokia studija remiantis priėmė sprendimą išsinuomoti per didelio galingumo SGDT, kurio išlaikymo kaštai šiandien sukelia daug sunkumų šilumos vartotojams ir pramonei.
Šiandien dažnai girdimas atsakymas, kad SGD laivo reikėjo skubiai ir tik toks tuo metu pasaulyje pasitaikė po ranka. Kodėl nuoma? Kodėl Lietuvos valstybė nuomos mokesčius moka į ofšorinės kompanijos sąskaitą?
Kaip žinome, Norvegija yra aukštų skaidrumo standartų šalis ir tikrai keista, kad valstybė turi santykius su Norvegijos kompanija per lengvatinio apmokestinimo šalį, kuri slepia akcininkus. Teigiama, kad ofšorinės kompanijos akcininkai yra ne tik Norvegijos kompanija, kuri statė laivą. Yra ir mažesnių akcininkų. Kas jie ir kieno jie atstovai?
Kita tema: kas kaltas, kad šalia Vilniaus Baltarusijoje pastatyta Astravo atominė elektrinė. Apie tai išsamiai rašiau prieš metus.
Taigi, Seimas turėtų išsiaiškinti, kas ir kodėl priėmė sprendimus Lietuvai nedalyvauti bendrame projekte su Rusijos valstybine įmone „Rosatom“ Kaliningrado srityje. Jei Lietuva būtų dalyvavusi šiame projekte, tai būtų faktiškai užsitikrinusi šios AE kontrolę ir ilgalaikę partnerystę. Buitiniais terminais kalbant – Rusijos elektrinės jungiklis būtų Lietuvos rankose. Lietuva tokiu būdu būtų įgijusi didelį strateginį pranašumą regione energetikos bei užsienio politikos srityse. O tai jau Nacionalinio saugumo ir prioriteto klausimas.
Suteikdama Kruonio HAE infrastruktūrą ir garantuodama pagamintos elektros Kaliningrade tranzitą į Baltarusiją, Lietuva faktiškai būtų tapusi šio projekto strateginiu partneriu. Kartu Lietuva galėjo kelti papildomas sąlygas – nestatyti Astravo atominės elektrinės bei siekti kitų regione esančių partnerių, pvz., Lenkijos ar Vokietijos, įsitraukimo į šį projektą. Tokia pozicija mūsų šaliai būtų garantavusi ir papildomas pajamas į savo biudžetą už elektros tranzitą. Aktyvi ir konstruktyvi Lietuvos pozicija būtų lėmusi, kad nebūtų buvę jokios prasmės statyti antrą AE Astrave. Pasikartosiu, tai ir Nacionalinio saugumo klausimas.
Lietuvos vadovų ir Vyriausybių sprendimai padarė ypač didelę žalą, kurią būtina įvertinti Seime. Kaip jau minėjau, kvailumo korupcija (jei tik ji) labai brangiai kainuoja Lietuvos žmonėms. Šiuo metu Vyriausybė skubiai rengia gelbėjimo priemonių planus (jei įvyktų avarija Astravo AE), ir biudžete tam ieško 20 milijonų eurų.