Ir tik mes, gyvendami Europos Sąjungos ir NATO rytiniame pakraštyje, naiviai įsivaizduojame, kad mūsų rinkimų rezultatus lems laisvai išreikšta piliečių valia, o ne Kremliaus žvalgybininkų sukurptas planas.

Palikime svarstymus apie D. Trumpą JAV vidaus politikos žinovams. Nors mane šiek tiek liūdina, kad laisvojo pasaulio lyderei vadovauja asmuo, kuris Helsinkyje po susitikimo su V. Putinu atrodė tarsi užvaldytas pastarojo kėgėbistinių triukų, naujausi pranešimai iš JAV, jog Baltieji rūmai atmeta Rusijos prezidento pasiūlytą referendumo okupuotose Rytų Ukrainos teritorijose sumanymą, patvirtina įsitikinimą, kad JAV politinė sistema pajėgi suvaldyti ir šį prezidentą.

Kai tik D. Trumpo kritikai ir gerbėjai, o aš savęs nė vienai iš tų stovyklų nepriskiriu, Lietuvoje baigs pliektis dėl Helsinkio susitikimų vertinimo, siūlau atsigręžti į mūsų šalį. 2019 m. vasario–kovo mėnesiais Lietuvoje vyks merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, 2019 m. gegužę rinksime prezidentą, 2019 m. gegužės–birželio mėnesiais bus surengti rinkimai į Europos Parlamentą, o maratoną užbaigs 2020 m. spalio mėnesį planuojami Seimo rinkimai.

Nuo pat V. Putino įsitvirtinimo valdžioje, o ypatingai po 2014 m. Krymo užgrobimo ir dalies Donecko bei Luhansko sričių okupacijos Rusija investuoja nemažas lėšas į propagandinį karą prieš Baltijos šalis. Kartais atrodo, kad jai visai neblogai sekasi, kaip per referendumą dėl Visagino AE, o kartais, kaip bandant menkinti Lietuvos partizanų kovą, sulaukia priešingo rezultato – beveik visuotinio mūsų pilietinės visuomenės pasipiktinimo ir susitelkimo ginti savo vertybes. Tačiau net ir tada tikslas bent iš dalies buvo pasiektas – Kremliaus trolių fabriko botų pastangomis sukurta iliuzija, kad tebetikinčių sovietine pokario „klasių kovos“ ir „buržuazinių nacionalistų gaujų siautėjimo“ istorijos versija gerokai daugiau, negu yra iš tikrųjų.

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto (NSGK) tyrimo dalis apie „Rosatom“ įtaką tėra vienas fragmentas, ištrauktas iš milžiniškos dėlionės, kurios bendro vaizdo mes nė neįsivaizduojame. Valstybės saugumo departamento Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje suformuluotas teiginys, kad Rusija turės savo kandidatą, taip ir liko neišgirstas ir neįvertintas, tarsi VII a. per. Kristų gyvenusios Senojo Testamento pranašo Amoso ir Ozėjo perspėjimai, kad Izraelio tautos laukia Babilono nelaisvė.

Kol Vyriausioji rinkimų komisija žiūri „Naisių vasarą“ ir nesugeba iš politinės reklamos fragmentų seriale susidėti bendro vaizdo, tarsi per medžius nematydami miško, abejonės dėl jos gebėjimo adekvačiai reaguoti į galimus bandymus įtakoti rinkimus tik stiprėja.

„O juk Vyriausiajai rinkimų komisijai vadovauja totali dūra, kuri neatskirtų nusikalstamos įtakos rinkimams, netgi jeigu Rusijos agentai užeitų į jos kabinetą ir prišiktų jai ant galvos“, – teigia lietuviško kino scenaristas Jonas Banys.

Dar yra laiko bent pabandyti kurti Rusijos įtakos užkardymo mechanizmus, bet tam reikia politinės valios ir bendro valdančiosios daugumos bei opozicijos susitelkimo, galbūt – nacionalinio susitarimo, inicijuoto prezidentės ar Valstybės gynimo tarybos. Tačiau kas patikės, kad valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, vengiantis tyrimo dėl rusiškų trąšų importo, o NSGK tyrimą siekiantis paversti politine vendeta, tokiam susitarimui nuoširdžiai pritartų? Kas patikės, kad Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai nesieks kovos prieš Rusijos įtaką paversti kova prieš R. Karbauskį? Ar Rusijos įtakos užkardymu suinteresuota Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, kurios vadovai mėgsta puoštis koloradinėmis juostelėmis? O gal į valdančiąją koaliciją grįžtanti nušalinto už ryšius su Rusijos agentais prezidento partija ar nuo Lietuvos prokurorų į Rusiją bėgusio oligarcho šalininkai?

JAV įstatymų leidėjai sugebėjo apriboti D. Trumpo galimybes panaikinti sankcijas Rusijai už kišimąsi į rinkimus ir Krymo aneksiją. Mūsų įstatymų leidėjai net už Rusijos naudai veikusio Mindaugo Basčio apkaltą nubalsuoti nesugebėjo ir apgynė Artūrą Skardžių, kurio nuoseklus veikimas prieš Lietuvos pastangas siekti energetinės nepriklausomybės nuo „Gazprom“ tęsiasi metų metus. Ar tik dėl to, kad trapi valdančioji dauguma turėtų vienu balsu daugiau?

Antiputiniška Dalios Grybauskaitės prezidentūra ir jos įtakojama Užsienio reikalų ministerija iki 2019 m. dar bus pakankama atsvara nežinia kokių įtakų tampomam Seimui. Ypač todėl, kad Seimo dauguma neturi pakankamai balsų atmesti prezidentės veto. Bet kas toliau?

„Nes jeigu jums atrodo baisus prezidentas, kurį V. Putinas padovanojo amerikiečiams, palaukite, kol pamatysite, ką jis paruošė mums“, – įspėja J. Banys.

Šiuo požiūriu nerimą kelia ir pastarųjų dienų influencerių nuomonių pirkimo skandalas. Ši sritis visiškai nėra kontroliuojama ir stebima, o jei rinkimų kampanijos metu iš Rusijos atkeliaus švariai praplauti pinigai, visada gali atsirasti ar būti įteigta reklamos agentūra, kuriai jokie moraliniai imperatyvai nesutrukdys ištransliuoti per perkamus nuomonių lyderius iš pirmo žvilgsnio nekaltas politinio turinio žinutes, paveiksiančias rinkėjų nusiteikimą. Jau nekalbant apie visą feisbuko trolių armiją, pritraukiančią dešimtis tūkstančių sekėjų į komercinio ar pramoginio turinio grupes, po kurio laiko pradedančias transliuoti Kremliaus propagandos užsakymus.

Žinau, kad šiokia tokia tų reiškinių stebėsenos sistema jau yra sukurta, tačiau operatyviam poveikio užkardymui ar, juo labiau, Lietuvoje veikiančių asmenų patraukimui atsakomybėn, neturime nei įstatymų, nei tai atlikti pajėgių tarnybų. Jei prie kaimo krautuvės su krūva grynųjų pinigų sugauti balsų pirkėjai dažniausiai taip ir neatsiduria už grotų, tai ką jau kalbėti apie gerokai rafinuotesnius įtakos rinkimams darymo būdus.

Tokiomis aplinkybėmis pasipriešinti Rusijos įtakai gali tik susitelkusi pilietinė visuomenė ir atsakomybės nepraradusi žiniasklaida. Jei turėsime kantrybės demaskuoti kiekvieną Kremliaus melą, atpažinti svetimos įtakos žinutes ir išaiškinti visa tai savo skaitytojams, šeimos nariams, bendradarbiams ir kaimynams, V. Putino režimo planai nueis perniek. Amerikiečiai buvo nepasiruošę ir nenorėjo patikėti, kad žlugus Sovietų sąjungai, kažkas iš Kremliaus dar gali siekti pasaulinio dominavimo ir kištis į jų rinkimus. Mes tai jau žinome, tad belieka veikti.