Taip, ši reforma būtina ir ji turėjo būti jau seniai įgyvendinta. Gaila, kad buvo delsiama tiek metų.
Akivaizdu, kad iki šiol rimtesnių žingsnių nebuvo baiminantis prastų politinių reitingų, nes tai – nepopuliari, nors ir Lietuvai labai reikalinga reforma. Ji – tarsi gaivus oro gūsis. Mūsų šalies sveikatos sistema jau pribrendo pokyčiams. Jų nori ir medikai, ir pacientai, ir ekspertai. To imtis skatina ir tarptautinės organizacijos, teikiančios rekomendacijas mūsų šaliai. Taigi, nepaisant to, kad sveikatos reforma – politiškai nepopuliari ir skausminga, ši Vyriausybė yra pasirengusi imtis lyderystės įgyvendinant pokyčius.
Juk nusipelnėme turėti kokybiškesnę sveikatos apsaugą. Be to, norime, kad čia grįžtų emigravę medikai, o besimokantieji galvotų apie darbą gimtojoje šalyje, o ne už jos ribų!
Svarbus vaidmuo numatytas ir Vyriausybei
Galima sakyti, kad vienas svarbiausių šeštadienį priimtų sprendimų – tai teisinių prielaidų sukūrimas efektyviau tvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Taip siekiama užtikrinti saugesnes ir kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugos pacientams. Lietuvoje egzistuoja didžiuliai sveikatos netolygumai ir dalis gyventojų gauna nesaugias sveikatos paslaugas. Sudėtingų paslaugų sutelkimas kompetencijų centruose leistų išsaugoti labai daug gyvybių. Tų paslaugų perkėlimas į kompetencijos centrus ir griežta eilių kontrolė leis užtikrinti, kad mūsų piliečiai iš bet kurios Lietuvos vietos laiku pateks į aukštos kompetencijos gydymo įstaigas pas geriausias mūsų šalies medikus.
Žinoma, prie to prisidės ir jau dabar kardinaliai atnaujinamas greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas, kuris, beje, bus ir toliau nuosekliai atnaujinamas. O artimiausioje ateityje inicijuosime diskusiją, kaip užtikrinti socialinio taksi paslaugą, negalintiems nuvykti ar grįžti iš gydymo įstaigos. Juk tai labai svarbu ir reikalinga, matome tokios paslaugos poreikį. Apie tai kalba ir pacientai, ir medikai. Pavyzdžiui, Lietuvos medikų sąjūdis tokią idėją irgi iškėlė ir mes ją palaikome.
Norėtųsi išsklaidyti abejones. Be to, ir šiuo metu gydymo įstaigų minimalius išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK). Visgi siekiant išsklaidyti nuogąstavimus dėl ministerijos diskrecijos priimti su tinklo formavimu ir sutarčių sudarymu susijusius sprendimus, Seime buvo registruoti projektai, kuriais siūloma nustatyti, kad sutarčių su įstaigomis sudarymo kriterijų (tiek bendrųjų, tiek specialiųjų) reikšmių nustatymą bei sutarčių sudarymo tvarka pakeliama į Vyriausybės lygį.
Na, o svarstant kriterijų reikšmes į diskusijas neabejotinai bus įtraukti viešųjų ir privačių gydymo įstaigų ir jas atstovaujančių asociacijų atstovai, pacientų organizacijų ir kitų institucijų atstovai.
Taigi formuojant šį tinklą didelį vaidmenį atliks Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri vertins įstaigas pagal konkrečius Vyriausybės patvirtintus ir kitus rodiklius, kurie svarbūs, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį paslaugų teikimą pacientams. Pavyzdžiui, ar paslaugos teikiamos visą parą, ar suteikiamos per numatytą terminą, ar įstaigoje yra būtinas gydymo personalas, diagnostikos procedūros ir gydymo technologijos, suteiktas paslaugų kiekis, apimtys, mirtingumo rodikliai įstaigose ir kita.
Apie planuojamą kompensuojamų paslaugų mastą ir jų poreikį teritorinės ligonių kasos (TLK) skelbs kiekvienais metais prieš sutarčių sudarymo pradžią.
Slaugos paslaugos – arčiau žmogaus
Labai svarbu paminėti tai, kad vykdomų pertvarkų tikslas nėra uždaryti ligonines. Siekiama jas reorganizuoti, todėl kalbėti apie įstaigų uždarymą yra neatsakinga. Ir nereikia tuo manipuliuoti bei pigiai politikuoti. Priešingai, jos gales perprofiliuoti savo veiklą orientuoti kitaip, pagal regiono poreikius. Išgryninta paslaugų struktūra leis gydymo įstaigoms sėkmingai persiprofiliuoti ir teikti tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos pacientams. Ir tam yra atsakingai rengiamasi, pvz. jau dabar peržiūrimi reikalavimai skubios pagalbos skyriams.
Taigi formuojant gydymo įstaigų tinklą neefektyvioms, paslaugų kokybės reikalavimų neatitinkančioms, nesuteikiančioms reikiamą kiekį paslaugų, įstaigoms bus siūloma reorganizuotis ir persitvarkyti taip, kad jos veiktų efektyviai ir teiktų tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos šalia gyvenantiems žmonėms.
Pavyzdžiui, ligoninėms bus galima jungtis prie kitos savivaldybės įstaigos ar valstybei pavaldžios įstaigos, tam, kad būtų galima perplanuoti paslaugų teikimo rūšis, užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus, sudaryti galimybes įstaigoms koncentruotis ir specializuotis slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų teikime. Būtent šių paslaugų labiausiai trūksta ir jos yra labai reikalingos. Tad ši reforma leis slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas priartinti arčiau žmogaus bei didinti jų prieinamumą.
Neabejotinai, tai yra svarbu, nes ši naujovė leistų užtikrinti daugiau ir kokybiškų slaugos paslaugų, dėl kurių trūkumo mūsų gyventojai yra neretai priversti net atsisakyti darbo ir nedalyvauti darbo rinkoje, kad galėtų pasirūpinti savo artimaisiais.
Prioritetas paslaugos – be priemokų
Labai svarbu ir nauja yra tai, kad įvedami bendrieji kokybiniai paslaugų teikimo ir įstaigos veiklos efektyvumo reikalavimai, tam, kad įstaigos, siekiančios sudaryti sutartis su TLK būtų pajėgios teikti nemokamas (be papildomų priemokų), kokybiškas ir pilnos apimties paslaugas pacientams. Tai reiškia, kad teikiant ambulatorines paslaugas turės būti užtikrinta teisė pacientams gauti paslaugą, pavyzdžiui, sužinoti diagnozę, per kuo trumpesnį. Neabejotinai, tai prisidėtų ir mažinant eiles įstaigose bei skatintų konkurenciją tarp įstaigų gerinant gydymo kokybę.
Iki šiol įstaigos, norinčios sudaryti sutartis su TLK nėra vertinamos jokiais, su paslaugos kokybe, jos suteikimo trukme susijusiais reikalavimais. Taigi nauja yra tai, kad jau būtų taikomi įstatyme numatyti kriterijai tiek valstybės, tiek savivaldybių, tiek privačioms bei tinklo įstaigoms.
Konkurencija – lygiomis teisėmis
Taip pat norėtųsi paneigti mitą apie neva ribojimą konkurenciją. Ji nėra ribojama. Priešingai – skatinama konkuruoti įstaigas dėl geresnės paslaugų kokybės ir prieinamumo pacientams, sudarant sąlygas mažinti neteisėtų priemokų ėmimą ir teikti visas pacientams reikalingas, o ne tik įstaigoms ekonomiškai naudingas paslaugas.
Juk įstaigų pasirinkimas paslaugas teikti tik tas, kurios joms yra pelningos, didina paslaugos suteikimo pacientui trukmę, paslauga suteikiama ne visa apimti, kadangi neužtikrinamas reikiamos kompetencijos, laiku ir operatyviai nenustatoma pacientui ligos diagnozė, taip skatinant pacientą dažniau lankytis gydymo įstaigoje. O tai, yra neteisinga.
Jei kalbėti konkrečiais faktais, galima drąsiai nuraminti privačios medicinos atstovus, kad po šios reformos privati medicina sustiprės ir kaip tik įgis daugiau teisių dalyvauti formuojant sveikatos priežiūros paslaugų sektorių mūsų šalyje. Pavyzdžiui, šiuo metu viešasis ir privatus sektoriai pirminiame lygyje turi vienodas galimybes siūlyti savo paslaugas pacientams, tuo tarpu slaugos paslaugų teikimas šiuo metu apribotas net ir viešajam sektoriui. Pastarieji pakeitimai leis šių paslaugų teikimą didinti nediskriminuojant teikėjų pagal kapitalo kilmę.
Sistemos skaidrumas ir augantis atlyginimas
Tuo tarpu išgrynintos paslaugos ir jų koncentracija leis užtikrinti ir adekvatų atlygį mūsų medikams, kurie šiuo metu yra priversti dirbti keliose gydymo įstaigose, kad užsidirbtų orų atlygį, ar net rinktis emigraciją.
Svarbu paminėti ir tai, kad priimti sprendimai leis realizuoti regioninio paslaugų planavimo idėją. Įteisintos regionų tarybos leis įtraukti regiono merus, sveikatos priežiūros specialistus ir socialinius partnerius į paslaugų planavimą jau ne rajono, bet regiono lygiu.
Inicijuoti pokyčiai leistų užtikrinti skaidresnę ir efektyvesnę sveikatos priežiūros sistemą, nes įtvirtinta vadovų rotacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o didelėse įstaigose įtvirtinamas naujas valdymo modelis - valdybos.
Oponentai nuolat teigia, kad griauname „gerą“ sistemą, bet ji nepadeda mums būti sveikesniais. Vis tik esame ES šalių dugne pagal sistemos neefektyvumą ir, kas blogiausia, pagal mirtingumą nuo daugelio ligų. Tad pokyčiai būtini. Estija šiuos sprendimus priėmė dar Nepriklausomybės pradžioje, tuo tarpu Lietuva delsė labai ilgai. Šiuo metu Estija džiaugiasi gerėjančia gyventojų sveikatos būkle, o mes grimztame politizuotuose ginčuose.
Labai tikiuosi, kad jau rudenį galėsime grįžti prie šių darbų ir su savivalda bei socialiniais partneriais aptarsime sutarčių sudarymo kriterijų reikšmes, kurias turės tvirtinti Vyriausybė. Tai tik pirmųjų žingsnių pertvarkant sveikatos sistemą, kuri, deja, nėra tokia sveika, kaip norėtųsi mums visiems. Pokyčiams pribrendome, tik klausimas, ar bus uždegta žalia šviesa juos realizuoti?