Siekiant keisti demografinę situaciją kuo greičiau reikia spręsti gimstamumo problemą. Jau dabar prognozuojamas gana spartus (-12,6 proc.) gimusių vaikų skaičiaus mažėjimas artimiausius porą metų. Tokios neigiamos tendencijos įsuks šalį į nesustojantį užburtą ratą, kuomet ateityje dėl to mažės gimdančių moterų skaičius ir įsitvirtins mažo vaikų skaičiaus šeimoje norma. Viena gera žinia šioje situacijoje yra ta, kad Lietuvos šeimos vis dar nori turėti daugiau vaikų, negu realybėje turi (statistikos duomenimis reali situacija – 1,7 vaiko šeimai, poreikis – 2,2 vaiko šeimai). Todėl šiandien yra tas laikas, kada valstybė privalo imtis veiksmingų, praktikoje pasiteisinusių priemonių ir padėti šeimoms.
Mokslinė literatūra nurodo dvi svarbiausias priemones, didinančias gimstamumą valstybėje. Tai – šeimos pajamų bei darbo ir šeimos santykių suderinamumo didinimas. Mūsų pateiktos įstatymų pataisos įgalina abi šias priemones. Esminė pataisa – leisti dalinai sugrįžti į darbo rinką tėčiams ir mamoms jau pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais, neprarandant išmokų. Nedidinant valstybės finansinio įsitraukimo į šeimos politiką, siūlome panaikinti dabartinių įstatymų sukurtas nepagrįstas kliūtis šeimoms gauti papildomų pajamų. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, tėvai, pasirinkę 2 metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna 70 proc., antraisiais – 40 proc. gautų apdraustųjų pajamų. Siūlome pataisas, kurios leistų motinystės ir vaiko priežiūros atostogų išėjusiems tėvams dirbti iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.
Taip pat siūlome sumažinti tėvų išlaidas, skirtas specializuotiems kūdikių maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc. šiems produktams yra efektyvus šeimos politikos įrankis, nes poveikis tikslingai pasiektų visas kūdikius auginančias šeimas.
Itin su dideliais iššūkiais susiduria jaunos šeimos, kūdikio susilaukusios dar neturėdamos darbinės patirties ir studijuodami. Šiuo metu išmokų laikotarpis studijuojantiems asmenims yra susietas su vaiko amžiumi – išmokos mokamos, kol vaikui sueina vieneri metai. Studentams, kuriems yra likę daugiau nei vieneri metai iki studijų baigimo ir kurie negauna pakankamos paramos iš šeimos, nėštumas reiškia didelius finansinius sunkumus ateityje. Atsižvelgdami į sudėtingą šių šeimų situaciją siekiame, kad būtų patvirtinti pakeitimai ir vietoj išmokos mokėjimo iki vaikui sukanka vieneri metai, mokėti šią išmoką iki pradėtos profesinio mokymo ar studijų programos pabaigos, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu vaikui yra ne mažiau kaip dveji metai, arba iki vaikui sukaks dveji metai, jeigu mokslo ar studijų baigimo metu motina yra nėščia.
Pateikti įstatymų projektai ženkliai pagerintų šeimų finansinę vaikų auginimo naštą ir net neabejotinai paskatintų jas susilaukti daugiau vaikų. Priėmus pasiūlymus pagaliau būtų prieita prie realių sprendimų, apie kuriuos dažnai visi žinome, kalbame, tačiau prie jų įgyvendinimo nepribręstame. Šiandien Lietuva yra antra nuo galo ES pagal išleidžiamus pinigus vaikų bei šeimos politikai (tam mes skiriame 1 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 2,4 proc.), nors yra iš tų, kuri susiduria su itin grėsmingomis demografinėmis problemomis. Todėl daugiau nebegalime atidėlioti ir turime pradėti veikti.
Jau šiandien pamatysime, ar valdantieji parems sprendimą, atliepiantį daugelio dirbančių šeimų poreikį, ir nebedraus papildomai užsidirbti jau pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Tai būtų gera žinia visoms Lietuvos šeimoms, didinanti jų pasirinkimo galimybę bei suteikianti papildomos motyvacijos nebijoti priimti sprendimo turėti daugiau vaikų nebijant finansinio ir profesinio nestabilumo.