Vilnius yra pirmasis miestas Europoje, kuriame startavo tik elektriniais automobiliais dalintis siūlanti kompanija. Vilnius yra miestas, kur didžiausias Europoje dalijimosi automobiliais tankumas. Iš visų Europos miestų būtent Vilniuje vienam gyventojui tenka daugiausiai tokių automobilių.
Vilniuje dalijimosi automobiliu paslauga tapo priežastimi, dėl ko dalis šeimų atsisako antrojo automobilio, o kai kas – netgi pirmojo. Akivaizdu, kad šie automobiliai taps bepiločiai, ir tai yra svarbi mūsų ateities dalis.
Dalijimosi automobiliu paslauga yra mūsų pasididžiavimas ir išskirtinumas iš kitų pasaulio miestų. Kiek kartų jūsų užsienio svečiai iš bet kurios šalies išsižiojo matydami kaip lengva naudotis „CityBee“ ar „Spark“ teikiamomis paslaugomis? Arba negalėjo patikėti, kaip visas judėjimo priemones mieste pavyko sujungti į geriausią pasaulyje Vilniuje gimusią ir čia plėtojamą „Trafi“ programėlę?
Vilniaus lyderystė dalinimosi automobiliu srityje iškilo ir aukščiausia pavara važiuoja pirmyn dėl keleto veiksnių. Visų pirma, tai mūsų žmonės, kurie yra drąsūs, ambicingi ir norintys greitų pokyčių. Tiek inovatyvūs verslininkai, tiek visi miestiečiai. Antra, proveržis įvyko dėl mūsų mieste sukurtos ypač palankios reguliavimo aplinkos. Pavyzdžiui, dalijimosi automobiliu atveju jums nereikia sukti galvos dėl parkavimo vietos ir kainos, nes tuo pasirūpino miestas. Automobilius galima palikti praktiškai bet kur, o už automobilio stovėjimą kompanija moka adekvačią sumą – pusę vidutinės parkavimo kainos. Trečia, Vilnius yra atvirų duomenų sostinė. Nėra jokio kito miesto Europoje (greičiausiai ir pasaulyje), kuris taip radikaliai įgyvendintų atvirų duomenų politiką. Daug miestų apie tai kalba, tačiau tik Vilniuje ši politika prieš trejus metus buvo įdiegta ir nuosekliai vykdoma kaip nediskutuotinas standartas. Atviri duomenys yra būtina sąlyga privačiam verslui kurti inovatyvius sprendimus, ypač judumo srityje.
Atvirų duomenų svarbą iliustruosiu keliais pavyzdžiais. Štai svečias iš Italijos piktinosi, kad dalijimosi automobiliu paslaugas teikianti kompanija (ne policija!) jį griežtai nubaudė už tai, kad jis mieste keliasdešimčia kilometrų per valandą viršijo leistiną greitį. Aš, kaip miesto meras, pasveikinau tokį žingsnį, parodantį, kad įmonei rūpi miestiečių saugumas. Kai ta pati įmonė kreipėsi į policiją, kad pasidalintų duomenimis vairuotojų, kurie yra bausti už vairavimą išgėrus, duomenų negavo. Nors tikslas buvo aiškus – neleisti neatsakingiems vairuotojams sėsti už automobilio vairo.
Akivaizdu, kad jau šiandien dalinimasis automobiliu yra papildoma apsauga nuo vairavimo išgėrus – ir dėl įmonių taikomų prevencinių priemonių, ir dėl paprastų buitinių situacijų, kai bokalą išlenkęs išnuomotu automobiliu į barą atvykęs vairuotojas labiau bus linkęs namo grįžti taksi nei tas, kuris atvyko savuoju.
Prieš kelis mėnesius dėl vieno bepročio, kuris, vairuodamas išsinuomotą automobilį, pražudė žmogų, sukilo emocijų gaivalas. Jis visiškai suprantamas, nes gyvybė neįkainojama. Tačiau emocijos turi draugauti su protu. Iš karto po nelaimės Seime gimė projektas kiekviename tokiame automobilyje privalomai įrengti alkoblokus. Toks sprendimas yra pagrįstas emocijomis, bet ne racionalumu. Ne be reikalo niekur pasaulyje tokia praktika netaikoma. Sudėjus higienos, įrengimo ir aptarnavimo kainos bei kitus aspektus, akivaizdu, kad šiandien šis reikalavimas praktiškai nužudytų dalinimosi automobiliais paslaugą. Iš čempionų pozicijos būtume greitai nublokšti į autsaiderių. Girtų vairuotojų problema liktų tokia pati ar net paaštrėtų, o žmonių, kurie nuspręstų įsigyti automobilį, kurio šiandien jiems nereikia – padaugėtų.
Neatsitiktinai Olandijoje įdiegta speciali politikų ir valstybės tarnautojų programa, kurios vienintelis tikslas – kaip neperreaguoti įvykus nelaimei. Olandai priėmė tokį sprendimą, kai po vieno tragiškomis pasekmėmis pasibaigusio gaisro, politikai nustatė naujus reikalavimus, o po to pasirodė, kad jie duoda nulinę nauda ir šimtamilijonines išlaidas. Jei Seimas ir Vyriausybė nori rimtai spręsti problemas, tai tokios programos įdiegimas būtų rimtas žingsnis. Kaip ir leidimas kompanijoms taikyti papildomus atsakingumo standartus – kas trukdo sukurti sistemą, kai bausti už girtumą vairuotojai tiesiog nebegauna teisės užsisakyti automobilio?
Tad kreipiuosi į Seimą: nestumkite visos Lietuvos į neprotingų reguliavimų čempiono vietą. Netrukdykite Vilniui ir toliau išlaikyti dalinimosi automobiliais čempiono pozicijos.