Sutikdamas su pasiūlymu tapti Aplinkos ministru, turėjau viziją: pasiekti, kad miškų sektorius duotų didesnę grąžą gamtai ir žmogui, kad atliekų ir vandentvarkos paslaugos būtų teisingos ir kad tie, kurie surenka pinigus iš žmonių už paslaugas, juos naudotų ypač atsakingai ir efektyviai.

Pradėjęs eiti ministro pareigas, radau sudėtingą situaciją ministerijoje ir aplinkos sektoriuje. Anksčiau priimti sprendimai sudarė sąlygas ne tik neefektyviam valstybės ir ES lėšų panaudojimui, bet ir didino socialinę nelygybę, regionų atskirtį.

Pavyzdžiui, visi žinome, jog tapdami ES dalimi, Atliekų tvarkymo strategijoje turime siekį, kad miestų gyventojai, kur atliekų surinkimo sąnaudos lyginant su kaimo vietovėmis yra mažesnės, turi dotuoti kaimiškųjų savivaldybių gyventojų atliekų surinkimo tarifus. Tačiau iki šiol viskas vyko atvirkščiai. Tai keičiame ir siekiame įgyvendinti būtinus sprendimus, kurie būtų socialiai teisingi, kad už atsakingai tvarkomas atliekas mokėtume mažiau.

Seimo nariams tikriausiai puikiai žinoma ir kita problema – vandentiekio bei nuotekų tinklų investicijos pustuščiuose miesteliuose. Kažkada tai buvo populiaru tarp tų politikų, kurie siekė asmeninės naudos ir naudojo tai kaip žingsnį laimėti vietos rinkimus. Tačiau problemas, susijusias su nepasiektais aplinkosauginiais reikalavimais ir neefektyviai panaudotomis ES lėšomis, turi spręsti dabartinė koalicinė Vyriausybė. Ryžtingų žingsnių dėka – šiandien įgyvendiname aiškius planus, kurie imasi spręsti tai, ko nenorėjo matyti kiti.

Visi atsimename, kad lygiai prieš metus, vardan vieno didžiausių valstybės turimo gamtos turto apsaugos ir jo atsakingo naudojimo, Seimo pozicija ir opozicija susitelkė bei patvirtino, kad pokyčiai valstybinių miškų urėdijose – būtini. Vieningai sutarėme siekti, kad miškai būtų valdomi efektyviai, šiuolaikiškai ir skaidriai.

O, kad pokyčiai buvo būtini, rodo pavyzdžiai, kuriuos atskleidžia nauja Valstybinių miškų urėdijos vadovybė. Pavyzdžiui, Alytaus padalinyje patikrinimas pradėtas gavus signalą apie galimai neteisėtą veiklą. Patikrinimo metu užfiksuoti reikšmingi neatitikimai tarp nukirstos ir oficialiai pajamuotos medienos kiekių. Daugiau informacijos įmonė atskleis pabaigus tyrimą.

Man tikrai labai nemalonu apie tai kalbėti, tačiau mano interpeliacijos ir šio tyrimo pradžios sutapimas kelia daug klausimų. Manau, jog tai tikrai ne sutapimas, todėl laikau pareiga tai viešinti ir siekti, kad valstybės turtas būtų naudojamas tinkamai, miškus prižiūrintys asmenys savo pareigas ir darbus atliktų tinkamai. Skirdami šešiolikos regioninių padalinių vadovus, pripažinsiu, sulaukėme ne vieno nusistebėjimo, kad nesikonsultuojame su vietos politikais. Ėmęsis reformų, stengiuosi būti kurčias siaurų interesų gynėjams. Noriu, kad visi suprastumėte, jog aš vykdau pažadą – iškelti profesionalumo reikalavimus aukščiau politinių!

Pripažįstu, kad nesu neklystantis. Darau klaidų, per mažai bendrauju su Seimo nariais ir nepakankamai randu laiko komunikacijai. Tačiau turiu ir nemažai planų, kurie dar tik pradėti įgyvendinti ir jaučiu pareigą juos užbaigti. Būtina pasiekti, kad gyventojai mokėtų mažiau už tvarkomas atliekas, kad būtų patogu rūšiuoti ir tinkamai sutvarkyti pavojingas atliekas, sudaryti prielaidas mažėti lauko tualetų skaičiui kaimuose, visa tai, dėl švaresnės Lietuvos ir jos žmonių gerovės!

Gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai, pateikiu atsakymus į pateiktus klausimus:

Dėl tariamo mano buvusios darbovietės protegavimo.

Visi pagrįsti ir argumentuoti atsakymai buvo pateikti ne kartą, metamų kaltinamų nepagrįstumą paneigė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliktas tyrimas, tačiau išlieka klausimas, kodėl nenorima to išgirsti?

Pradėjęs eiti pareigas, taip, kaip numato įstatymas, santykius su mano buvusia darboviete, ne pelno siekiančia organizacija, viešąja įstaiga „Baltijos Aplinkos forumas“ (toliau – BAF) viešai deklaravau, nusišalinau nuo sprendimų priėmimo ir nedalyvavau su minėta įstaiga susijusių sprendimų priėmime.

Sekdamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijomis ir net darydamas daugiau, nei įstatymas reikalauja, 2017 m. pradžioje atsisakiau šios viešosios įstaigos dalininko teisių, kurias neseniai buvau įgijęs. Visa tai buvo patikrinta ir patvirtinta 2018 m. vasario 7 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu – jokių pažeidimų nenustatyta.

2018 m. gegužės 30 d. situacija apie BAF vykdomus LIFE programos finansuojamus projektus buvo pristatyta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

Pažymiu, kad BAF per pastaruosius metus nedalyvavo nė viename Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse. Ši įstaiga dalyvavo Europos Komisijos tiesiogiai įgyvendinamoje LIFE programoje, kurios projektų kvietimus skelbia, paraiškas vertina ir finansavimą skiria Europos Komisija.

Atkreipiu dėmesį, kad projektų idėjos konkuruoja visos Europos Sąjungos mastu. Pareiškėjų susidomėjimas šia programa viršija Europos Komisijos galimybes finansuoti tinkamas projektų idėjas. Šios nepaprastai didelės projektų idėjų konkurencijos kontekste svarbu pažymėti, kad iš Lietuvos kasmet pateikiama tik iki 10 paraiškų (daugiausiai nevyriausybinių organizacijų), iš kurių EK atrenka finansuoti 1–3 paraiškas. 2013–2017 m. nuo narystės ES, Europos Komisija suteikė finansavimą tik dešimčiai projektų iš Lietuvos.

Vadinamo Meldinės nendrinukės apsaugos projekto finansavimo sutartis tarp Europos Komisijos ir BAF pasirašyta 2016 m. liepos 1 d. Europos Komisija patvirtino projektą ir jame nurodytas veiklas, kurios atitinka LIFE programos tikslus. Projektą ir veiklų atitiktį finansavimo sutarties sąlygoms tiesiogiai kontroliuoja Europos Komisija. Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų vertinti ir keisti atskirų projekto įgyvendinimo priemonių.

Viešojoje erdvėje, ypač tam tikrose konkrečiose žiniasklaidos priemonėse, vis bandoma susieti Europos Komisijos finansuojamus projektus taip, lyg jie būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ir dalinami Aplinkos ministerijos. Tendencingai nutylima, kad Aplinkos ministerija nepriima sprendimų dėl šių projektų, jų nevertina ir neskiria jiems lėšų. Tai daro Europos Komisija. Atsakingai pareiškiu, kad man metami kaltinimai nėra pagrįsti faktais.

Naudodamasis proga noriu pabrėžti, kad LIFE projektų lėšos negali būti panaudotos jokioms kitoms reikmėms. Šios Europos Komisijos lėšos yra skirtos prisidėti prie ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo ir plėtros kuriant pridėtinę visuomeninę vertę Europai. Programos nauda gamtai yra tokia akivaizdi, kad net mažėjančiame bendrame ES biudžete naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma didinti programos finansavimą.

Dėl buvusio viceministro M. Gudo žmonos santykio su BAF?

Buvusio aplinkos viceministro Dr. Mindaugo Gudo žmona yra buvusi BAF darbuotoja. Nuo 2014 08 iki 2017 10 ji buvo motinystės atostogose. Savo žmonos darbovietę ir iš to galimus interesų konfliktus viceministras M. Gudas deklaravo ir valdė tinkamai.

Dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo problemų

Pabrėžiu, kad visos Aplinkos ministro ir Generalinio prokuroro 2016 m. tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijos yra įgyvendintos ar įgyvendinamos. Skaidresnė ir efektyvesnė atliekų sektoriaus veikimo priežiūra ir kontrolė yra vienas iš mano veiklos prioritetų. Per pusantrų metų Aplinkos ministerija atliekų tvarkymo srityje jau įgyvendino priemones, kurios užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį atliekų tvarkymo sistemos veikimą, priežiūrą bei kontrolę ir turės ilgalaikį teigiamą poveikį:

– įvykdyta institucijų, atliekančių atliekų tvarkymo sistemos veikimo priežiūrą ir kontrolę, pertvarka sukuriant prielaidas analizuoti atliekų judėjimą, operatyviau reaguoti į neteisėtus atliekų tvarkytojų veiksmus, taip bus užtikrinta efektyvi, kompleksiška, rizikos valdymu pagrįsta, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūra ir kontrolė;

– nuo 2018 m. sausio 2 d. įdiegta Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), kuri užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį atliekų tvarkymo sistemos veikimą ir šios sistemos priežiūrą bei kontrolę; valstybės institucijos turės tikslesnę ir patikimą informaciją apie atliekų tvarkytojus, atliekų kiekius, apie visus gamintojus ir importuotojus, į vidaus rinką patiektus gaminių ir pakuočių kiekius, tikslius ir aktualius duomenis apie šalyje sutvarkomas jų atliekas, bus užtikrintas operatyvesnis duomenų gavimas ir jų analizė, apsikeitimas tarp institucijų;

– tobulinamas teisinis atliekų tvarkymo sistemos reglamentavimas – inicijuoti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų ir kt. teisės aktų pakeitimai, užtikrinsiantys efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemos veikimą ir jos priežiūrą, mažinant administracinę naštą, užkertant kelią, kad dabartinės problemos nepasikartotų ateityje.

Tai, kad įgyvendintos priemonės buvo veiksmingos, rodo daugiau kaip penkis kartus išaugusios įplaukos į Atliekų tvarkymo programą iš sumokėtų mokesčių kiekio: kaip nuo 2014 iki 2016 metų jos buvo apie 2 mln. eurų, 2017 metais išaugo iki 3,3 mln. eurų, o jau 2018 metais, jiems dar nesibaigus, jau gauta 11,2 mln.

Dėl „Metrail“ bylos

Vadinamoji „Metrail“ byla yra ne kas kita kaip ydingo teisinio reglamentavimo (nuo 2003 metų), ilgametės neefektyvios valstybinės atliekų tvarkymo kontrolės ir neatsakingo gamintojų bei importuotojų teisės aktais įtvirtintų funkcijų vykdymo padarinys.

Atkreipiamas dėmesys, kad galiojantis įstatymas nenumato galimybės sumažinti mokestį ar ieškoti išeičių, Aplinkos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti efektyvesnę gamintojo atsakomybės principo taikymo priežiūrą bei kontrolę ir išvengti, kad panašūs atvejai kaip „Metrail“ nepasikartotų, tobulina reglamentavimą: parengti ir patvirtinti 9 teisės, kurie aprėpia galimybę realiu laikus stebėti atliekų judėjimo maršrutus, sutvarkytų atliekų deklaracijas, organizacijų kontrolės tarybų įgalinimą kontroliuoti atliekų tvarkytojus apginant GI interesus. Be to, kaip jau ir minėta, nuo liepos 1 d. veiks atliekų kontrolės prevencijos ir analitinis padalinys AAD.

Dėl „Lietuvos Energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų

Dėl atliekų deginimo ne kartą sakiau viešai ir šiandien galiu pakartoti, kad aš darysiu visus, savo įgaliojimų ribose, veiksmus, kad atliekų, skirtų deginimui, pritrūktų dar iki 2030 metų. Tam reikia ir gyventojų solidarumo. Esame suplanavę konkrečius veiksmus: diferencijuotas mokestis neperdirbamai pakuotei, patogios rūšiuoti infrastruktūros plėtimas, gyventojų informavimas ir, jeigu reikės, bus siūlomas vienkartinio plastiko ir kombinuoto produkto mokestis.

2012–2016 m. buvo sudarytos visos strateginės ir teisinės prielaidos, kad Vilniaus ir Kauno projektai būtų valstybės svarbos, taip pat sudarant sąlygas iš ES struktūrinės paramos finansuoti Vilniaus projektą.

Taigi man pradėjus eiti pareigas, šių projektų įgyvendinimas buvo pažengęs, bei, iš kompetentingų institucijų gavus įvertinus, man nekilo abejonių dėl finansavimo skyrimo iš ES Sanglaudos fondo, kuris buvo tik formalumas. Politikos tęstinumas yra esminis darnaus vystymosi principas, jo laikymasis – esminė valstybės sėkmės prielaida!

Dėl Zabieliškio sąvartyno

Pakartosiu tai, ką esu ne kartą pasakęs – Zabieliškio sąvartyno plėtra yra abejotino racionalumo projektas, nes politikai sukant link atliekų vengimo ir nešalinimo sąvartynuose – jam trūksta pagrįstumo. Tačiau sąvartynų plėtra yra vietos savivaldos prerogatyva.

Dėl neetatinių inspektorių

Inspektorių teisių suvaržymai kyla iš teisės taikymo praktikos, kurią patvirtino tiek Teismas, tiek ir Seimas. „<...> teismas pabrėžė, kad NAAI nėra pareigūnas ir pareigūnams suteiktomis teisėmis naudotis negali. <...>.“ Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad šių pokyčių Aplinkos ministerija neinicijavo ir nėra patenkinta, be to, šie pakeitimai yra įvykdyti iki man pradedant eiti pareigas.

Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia NAAI kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dalyvauti aplinkosauginiuose reiduose ir šia galimybe jie pasinaudoja. Apie 50 proc. reidų neetatiniai inspektoriai dalyvauja ir šiuo metu. Jų indėlis yra svarus, todėl Aplinkos ministerijai siekia ir sieks įtraukianti kuo daugiau aktyvių ir aplinkai neabejingų žmonių į šią veiklą. Konsultuojamės su visų regionų neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir aptariame jų veiklos efektyvumo didinimo ir sąlygų gerinimo klausimus.

Kategoriškai nepritariame nuomonei, kad „reali gyvosios gamtos apsauga šalyje nevyksta“. Pirmiausia, ne tik gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų pareigūnai, bet ir kiekvienas valstybinis aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas dalyvauja gyvosios gamtos apsaugoje (tai yra virš 300 pareigūnų). Specializuotos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tik įrodo, kad Lietuvoje gyvosios gamtos apsaugai skiriamas išskirtinis dėmesys. Nieko panašaus neturi kitos ES šalys. Be to, neabejotinai pasiteisina ir nuolat (24/7) veikianti pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus priėmimo ir reagavimo sistema.

Dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų nuolatinių vadovų

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vadovo konkursas įvykdytas ir vadovas išrinktas 2018 m. gegužės 23 d., AAD ir LGT konkursai vadovams paskelbti, kiti konkursai rengiami ir planuojama juos skelbti. Šių įstaigų vadovams keliami aukšti profesiniai, lyderystės, finansų drausmės, žmogiškųjų išteklių valdymo, komunikavimo, strateginio mastymo ir panašūs standartai. Manau, kad tik aukštus profesinius ir vadybinius standartus turintis vadovas gali vadovauti minėtoms institucijoms. Todėl atranka į šių institucijų vadovų pareigybes vykdoma atsakingai, skiriant tam didelį dėmesį.

Situaciją lemia tai, kad valstybės tarnyba tampa nepatraukli ne tik dėl mažo, lyginant su rinka, vadovo atlyginimo, bet ir su viešumu susijusio patiriamo streso, didelės atsakomybės. Tai bendra, ne tik AM, problema, todėl kviečiu Seimo narius neatidėliojant priimti atnaujintą Valstybės tarnybos įstatymą.

Nesutinku su teiginiais, kad minimose institucijose yra bevaldystė. Institucijose nuoširdžiai dirba laikinai paskirti, tačiau kompetentingi vadovai – dėl to darbo kokybė nekrenta. Negaliu sutikti ir niekada nesutiksiu, kad konkursai įvyktų bet kokia kaina, ieškome ir ieškosime kompetentingų, kvalifikacinius reikalavimus pilnai atitinkančių kandidatų, jeigu tokių žinote, pakvieskite ir paraginkite dalyvauti.

Minsko Espo šalių susitikimo

Aplinkos ministerijos laikosi nuoseklios ir vieningos Lietuvos pozicijos Astravo BJ klausimu. Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos Šalių susitikimuose yra teikiama bendra Europos Sąjungos šalių pozicija, kuri yra suderinama ES koordinacinių posėdžių metu visų ES šalių narių pritarimu. Šalių susitikimuose kalbama vieningu ES šalių bloko vardu (ir tai daro ES pirmininkaujanti šalis kartu su Europos Komisija), tokiu būdu Lietuvos interesai atstovaujami aukštesniu ir skaitlingesniu lygiu – pateikiama vieninga 28 šalių pozicija.

Visi siunčiami dokumentai, visos pozicijos ir veiksmai, susiję su Baltarusijos Respublikoje statoma branduoline jėgaine, taip pat yra derinami su Užsienio reikalų ministerija ir visada atsižvelgiama į jų specialistų teikiamas rekomendacijas.

Pažymime, kad 2017 m. birželio 13–15d. Šalių susitikime Lietuvos interesai buvo apginti – nepriėmus naujo sprendimo dėl Astravo AE, liko galioti 2014 m. 6-ajame Šalių susitikime priimtas sprendimas, kad Baltarusija pažeidžia 4 Espo konvencijos straipsnius.

Dėl mano leidimo laidoti atliekas

Klausimas paremtas tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis. Priešingai nei teigiama, susidariusios mišrios komunalinės atliekos yra surenkamos ir vežamos apdoroti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Šiuose įrenginiuose atskiriamos antrinės žaliavos, biologiškai skaidžios atliekos ir atliekos, kurios netinkamos perdirbti, tačiau turinčios energetinę vertę. Išrūšiuotos netinkamos perdirbti energetinę vertę turinčios atliekos turėtų būti deginamos atliekų deginimo įrenginiuose. Tačiau šiuo metu Lietuvoje veikiančiame Klaipėdos atliekų deginimo įrenginyje negali būti sudeginamos visos susidariusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos.

Aplinkos ministro 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu numatyta, kad sąvartyne galima šalinti „po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (technologijų pagalba) likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas, kai nėra galimybių įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyto artumo principo ir nėra pakankamų esamų šių atliekų dalies naudojimo energijai gauti pajėgumų.

Šiuo metu netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias atliekas galima tik naudoti energijai gauti arba laikyti, iki bus galima panaudoti energijai gaminti.

Dėl nuotekų ir kitų pažeidimų

Per pastaruosius 10–12 m. į Lietuvos vandentvarkos ūkį buvo investuota apie 1 mlrd. eurų ES lėšų. Rezultatai galėjo būti neabejotinai geresni, jei prieš mane dirbę ministrai nebūtų sudarę prielaidų teikti finansinę paramą ištuštėjusių miestelių infrastruktūrai finansuoti ar teikti paramą 230 projektams gyvenvietėse mažesnėse nei 2000 gyventojų. Dar vienas pavyzdys: investicijos į eksperimentines technologijas, kaip tai nutiko su Kėdainių valymo įrenginiais.

Savo darbe principingai laikausi nuostatos, kad tiek biudžeto, tiek ES lėšos turi būti naudojamas maksimaliai skaidriai ir pagrįstai. Dėl to ir buvo sumažintas ES struktūrinės paramos finansavimo intensyvumas vandentvarkos projektams iki 50 proc., kas nulėmė jog vandentvarkos įmonės pradėjo atsakingiau rinktis investavimo objektus.

Dėl netinkamų rezultatų įgyvendinant Miestų nuotekų valymo direktyvą jau 2014 m., iki pat 2017 m. AM nesiėmus pakankamų veiksmų, EK pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą.

Pažymėsiu, kad savivaldybės ir vandens įmonės atsakingos už infrastruktūros plėtros planavimą, įgyvendinimą ir paslaugų gyventojams teikimą. Savivaldybėms nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Aplinkos ministerija, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, privalėjo vandens tiekimo įmonėms taikyti finansines korekcijas. Šios korekcijos, anot Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, negali būti įtraukiamos į tarifus gyventojams, todėl kaltinimas, kad dėl valstybės interesų gynimo kils kainos, nėra pagrįstas.

2017 metų birželio mėn. su EK yra suderintas veiksmų planas, kaip Lietuva šalins priežastis, dėl kurių buvo inicijuota pažeidimo procedūra.

Papildomai, mano iniciatyva, Aplinkos ministerija savivaldybėms iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos papildomai skyrė 2,350,000 Eur prijungti 2880 gyventojų prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Dėl Vilniaus nuotekų avarijų

Negalima sieti klausime minimos nuotekų tinklų avarijos, kuri įvyko 2016 m. gruodžio 23 d., ir šių metų balandžio 21 d., nes tai visiškai skirtingi atvejai. Tačiau svarbiausia yra tai, kad abiem atvejais mūsų pareigūnai situaciją fiksavo ir dalyvavo rizikų vertinime.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pagal kompetenciją dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos darbe (teikė pasiūlymus dėl žalos sumažinimo, aplinkos atkūrimo priemonių ir kt.) bei pagal kompetenciją vykdė kitas aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas (vertino į aplinką patenkančią taršą bei jos poveikį Neries upei, teikė reikalingą informaciją ES valdyme dalyvaujančioms institucijoms). Nedelsiant po šios avarijos, mano įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri įvertino Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmus, valdant ES bei vertinant padarytą žalą aplinkai, bendradarbiavo ir teikė rekomendacijas kitoms institucijoms.

Dėl taikos sutarties, pasakytina, kad tokiose bylose, kuomet sudėtinga pateikti nenuginčijamus įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, siūloma teismo mediacija. Taikos sutartį tokiais atvejais patvirtina teismas, įvertinęs ir nustatęs, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Sudarytą sutartį vertinu kaip kompromisą, siekiant žalos aplinkai atkūrimo ir atlyginimo, taip pat siekiant išvengti administracinės naštos, bylinėjimosi, biudžeto lėšų eikvojimo.

Dėl miestuose ir miesteliuose vis dažniau kertamų sveikų medžių

Priminsiu, kad, vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis, būtent savivaldybės priima sprendimus ir išduoda leidimus kirsti, persodinti ar kitaip šalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ir privačioje žemėje. Savivaldybės įpareigotos teikti fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pastaruoju metu kylantį rezonansą dėl savivaldos veiksmų, tvarkant želdinius miestuose ir miesteliuose, inicijavo ir kelių teisės aktų koregavimą – baigiamas rengti Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat Vyriausybės nutarimu pakeisti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.

Nepaisant to, kad dėl sprendimų dėl želdinių yra atsakingos pačios savivaldybės, Aplinkos ministerija situacijai pakeisti ėmėsi ir kitų veiksmų – rengė seminarus savivaldybių darbuotojams, teikė rekomendacijas, kreipėsi raštu į visas administracijas, inicijavo straipsnius ir reportažus žiniasklaidoje.

Dėl įsakymo eksploatuoti netinkamas transporto priemones, laikomas atliekomis

Visų pirma, minimas įsakymas buvo priimtas 2016 m. lapkričio 25 d. – tai nėra mano pasirašytas įsakymas, kaip teigiama. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad teisės aktas nustatantis kriterijus, kada transporto priemonė yra laikoma atlieka, nereikalingas.

Šis įsakymas buvo patvirtintas po ilgų pasirengiamųjų darbų: 2014 m. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė naudotų transporto priemonių ir jų dalių bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvežimo ir tvarkymo kontrolei užtikrinti ir pasiūlymams dėl teisės aktų tobulinimo teikti. Būtent ši darbo grupė pasiūlė keisti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles, nustatant kriterijus.

2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu buvo tik pakeistas aplinkos ministro 2016 m. įsakymas patikslinant kriterijus, kad eksploatuoti netinkama transporto priemone laikoma, kai jos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertės iki eismo įvykio ar kitos žmogaus ar gamtos sukeltos nelaimės arba didesnės, išskyrus istorines motorines transporto priemones.

Šiuo metu yra rengiamas įstatymas, kuriame bus perkelti Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti kriterijai – sprendimą turės galimybę priimti Seimas.

Aplinkos ministerija neturi informacijos apie pretenzijas dėl galimų nuostolių atlyginimo.

Dėl Miškų įstatymo poįstatyminių teisės aktų

Buvo parengti ir priimti visi esminiai įgyvendinamieji teisės aktai, kurie turėjo lemiamą reikšmę šalies miškų ūkio veiklos reguliavimui ir visuomeniniams santykiams (t. y. ne tik tarpusavyje tiesioginiais subordinaciniais ar administraciniais ryšiais susijusioms organizacijoms, kaip Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija ir VĮ Valstybinių miškų urėdija, bet ir tretiesiems asmenims) bei kurie buvo tiesiogiai susiję su Vyriausybės programoje numatytos VĮ miškų urėdijų pertvarkos įgyvendinimu.

Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos įstatų

Miškų įstatyme yra identifikuotos svarbiausios miškų urėdijos veiklos. Tačiau tai nereiškia, kad Valstybės įmonė negali vykdyti jokios kitos įstatymais nedraudžiamos veiklos.

Dėl medienos pardavimo skaidrumo ir smulkiųjų medienos perdirbimo įmonių nediskriminacijos užtikrinimo

Nuoširdžiai dėkoju, kad pagaliau bendrai sutariame, kad iki miškų sistemos pertvarkos galiojusi tvarka buvo nepakankamai atspari poveikiui.

Siekiant didesnio skaidrumo, prekybos mediena reglamentavimo patvirtinimas yra pakeltas į Vyriausybės lygmenį. Vyriausybės medienos prekybos administratoriumi paskyrė nepriklausomą valstybės valdomą įmonė – UAB „Baltpool“. Beje, kaip ir seniau – aukcionų laimėtojas nustatomas tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą, o aukciono dalyviu gali tapta visi norintys, todėl diskriminacija yra neįmanoma.

Taip pat, toliau tobulinant prekybos mediena sistemą, Vyriausybės pavedimu aplinkos ministro 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, į šią darbo grupę įtraukti su prekyba mediena ir jos reglamentavimu susijusių institucijų ir asocijuotų socialinių partnerių, įskaitant smulkiuosius medienos perdirbėjus, atstovai.

Dėl girininkų atlyginimo

Dėl per daugybę metų itin uždaros buvusios urėdijų sistemos esama daug nežinojimo ir sąvokų painiojimo, todėl dažnai klystama įvardinant girininko, eigulio ar kito specialisto-miškininko pareigas. Vidutinis mėnesinis Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovų atlyginimas 2018 m. pirmą ketvirtį buvo 1887 eurai; girininkų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2018 m. pirmą ketvirtį – 1157 eurai iki mokesčių.

Ši informacija yra viešai skelbiama Valstybinių miškų urėdijos interneto tinklalapyje.

Pabrėžiu, kad kaip jau ne kartą žadėta praėjusiais metais – būtent šiemet vyksta esminiai pokyčiai pačioje įmonėje. Vyksta ir darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas. Pirmuoju etapu įmonė pakėlė mažiausiai uždirbantiems miškininkams specialistams atlyginimus nuo šių metų birželio 1 d. Pvz., vidutinis girininko atlyginimas per mėnesį bus 1197 eurų iki mokesčių. Antruoju etapu numatyta sukurti vieningą darbo apmokėjimo sistemą, kuri turėtų įsigalioti 2019 metų pradžioje.

Dėl tiesiogiai miške dirbančių eigulių, girininkų pavaduotojų, girininkų ir kitų specialistų darbo užmokesčio didinimo ir atlyginimų santykio

Priminsiu, kad pažadas buvo ne ženkliai padidinti atlyginimus, o sulyginti bazinius tose pačiose pareigose dirbančių darbuotojų atlyginimus, taip juos didinant. Įmonės aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų atlygiai nelygintini, kaip nelyginamas ir šių skirtingų pareigybių darbuotojų darbo turinys, funkcijos ir atsakomybės.

Siekiant padidinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, Valstybinių miškų urėdijos vadovybė peržiūrėjo girininkų, girininkų pavaduotojų ir eigulių (t. y. miškininkų-specialistų, dirbančių darbą tiesiogiai miškuose) atlyginimus ir nuo šių metų birželio mėnesio nustatė didesnį atlygį už darbą 470 specialistų. Šios darbuotojų grupės atlyginimai padidės nuo keliasdešimties iki 140 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Pakeitimai įsigalios iš karto po to, kai įmonė aptars šiuos atlygio pokyčius su profsąjungų atstovybe ir su darbuotojais bus pasirašyti darbo sutarčių pakeitimo dokumentai.

Kaip pavyzdį įvardiju darbo užmokesčio pokyčius:

Pareigybė

Vidutinis darbo užmokestis 2017 11

Vidutinis darbo užmokestis 2018 06

Pokytis lyginant su 2017/11 mėn.

Girininkas

1007

1197

19 proc.

Girininko pavaduotojas

761

939

23 proc.

Eigulys

663

774

17 proc.

Iš viso

810

970

20 proc.

Šis atlygio padidinimas įmonės darbo užmokesčio fondą didins 415,786 eurais per vienerius metus. Iki metų pabaigos šis pakėlimas kainuos įmonei 242,542 eurus.

Šių metų pirmąjį ketvirtį vadovaujančių asmenų (įmonės vadovo, jo pavaduotojų, skyrių ir įmonės regioninių padalinių vadovų) atlyginimų vidurkis buvo 2,100 Eur. Tuo pačiu laikotarpiu tiesiogiai miške dirbančiųjų (miškininkų specialistų) atlyginimų vidurkis buvo 913 Eur.

Reikia turėti mintyje, kad VĮ VMU vadovai yra atsakingi už 2,4 milijardo eurų vertės turto valdymą, todėl vadovams buvo ir yra keliami aukščiausi profesionalumo reikalavimai!

Dėl buvusių urėdų ir Generalinės miškų urėdijos darbuotojų įdarbinimo

VĮ Valstybinių miškų urėdijoje dirba 20 darbuotojų, anksčiau dirbusių Generalinėje miškų urėdijoje (miškininkystės, miškotvarkos, medienos ruošos ir prekybos, IT, finansų, personalo valdymo srityse) ir 11 buvusių miškų urėdų: direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai, 4 regioninių padalinių vadovai, kurie birželio 1 d. buvo paskirti į pareigas laimėję šiemet skelbtus konkursus. Regioniniuose padaliniuose taip pat dirba girininkai, eiguliai, inžinieriai, medienos ruošos padalinių specialistai. Buvęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas dirba Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotoju.

Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos vyriausiojo patarėjo ir jam išmokėtų išeitinių išmokų

Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus patarėjas dirbo įmonėje nuo 2018 m. sausio 3 d. iki balandžio 20 d., ir buvo atleistas šalių susitarimu išmokant 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. Pažymėtina, kad pradiniu įmonės kūrimosi, jos centrinės administracijos ir vadovybės formavimosi pereinamuoju laikotarpiu, patarėjas atliko itin svarbias funkcijas – užtikrino būtiną institucinės atminties perdavimą, padėjo koordinuoti įmonės regioninių padalinių veiklą bei vidinę įmonės priežiūrą ir pan. Tačiau atsiradus ir pradėjus dirbti nuolatinei įmonės aukščiausios grandies vadovybei, minėtos funkcijos ir joms atlikti skirta pareigybė, įmonės vadovybės manymu, tapo perteklinės.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Darbo kodekso 148 straipsnio ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, kiekvieno darbuotojo mėnesinis atlyginimas yra jo asmeninė informacija. Viešai skelbiami tik vidutiniai pareigybių atlyginimai, o tokiu atveju, jei įmonėje dirba vienas asmuo tokioje pareigybėje (išskyrus įmonės direktorių, kurio atlygis skelbiamas viešai), ši informacija skelbiama tik jo sutikimu.

Dėl išeitinių išmokų buvusiems miškų urėdams

Miškų urėdams, šių metų sausio mėn. užbaigiant miškų urėdijų reorganizavimo į vieną įmonę procesą atšauktiems ministro įsakymu, taip, kaip ir numato įstatymai, buvo išmokėta 1 mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija. Iki 2017 m. pabaigos šalių susitarimu nutraukusiems darbo sutartį su generaliniu miškų urėdu buvo išmokėta 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija.

Dėl Afrikinio kiaulių maro valdymo

Aplinkos ministerija, siekdama sudaryti visas sąlygas reguliuoti šernų populiacijos gausą, pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, leidžiama visus šernus nepriklausomai nuo jų amžiaus ir lyties medžioti ištisus metus visais Taisyklėse numatytais medžioklės būdais. Šernų medžiojimas nėra nei limituojamas, nei licencijuojamas. Be to, Lietuvoje, kitaip nei daugelyje ES šalių, medžiojamus šernus leidžiama apšviesti prožektoriais. Taip pat, siekiant sumažinti šernų populiacijos augimą, Taisyklėse nustatytas draudimas šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taisyklėse nustatytas draudimas medžioklės plotų vienete įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų 1000 ha medžioklės plotų, o vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg natūralaus pašaro ar masalo.

Be abejonės, Aplinkos ministerijai puikiai žinomas Jonavos rajone esančio kiaulininkystės ūkio „Beržų kompleksas“ atvejis. 2017 m. liepos 12 d. įvykusiame Jonavos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dėl AKM UAB „Beržų kompleksas“ aplinkos apsaugos atstovas išsakė poziciją, kad UAB „Beržų kompleksas“ pagrindiniame padalinyje sunaikintos kiaulės būtų vežamos utilizuoti į Rietavo veterinarinę sanitariją, bet šiam pasiūlymui dėl kitų grėsmių nebuvo pritarta.

Tolesni sprendimai buvo priimti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, o ekstremalią situaciją valdė paskirta ekstremalios situacijos operacijų vadovė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė.

Srutų ir skysto mėšlo kauptuvai (lagūnos) prie UAB „Beržų kompleksas“ kiaulidžių pastatyti kartu su kompleksu. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai tokių įrenginių eksploatuoti nedraudžia. Lagūnų teritorijoje sumontuoti monitoringo šuliniai. Kartą ketvirtyje semiami gruntinio vandens mėginiai, kurie nerodo, kad būtų teršiami gruntiniai vandenys.

Srutos iš lagūnų laukų tręšimui pradėtos išvežti tik įsitikinus, kad jos nėra pavojingos biosaugos aspektu, ir baigus kiaulidžių dezinfekavimo darbus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teigimu, dezinfekuojančių medžiagų poveikis atviroje aplinkoje ir pavojus gyviems organizmams išlieka iki 10 parų.

Parenkant vietą ūkinių gyvūnų gaišenų ligų protrūkio atveju užkasimui, Lietuvos geologijos tarnybą yra parengusi vietos parinkimo aplinkosauginių kriterijų sąrašą, kuriuo ir buvo vadovautasi šiuo konkrečiu atveju.

Dėl Žemės ūkio inovacijų centro danielių

Konstitucinis teisės lygybės principas – įstatymas netaikomas selektyviai išskirtinių laikinų gyvūnų sąlygų sudarymo jeigu jų laikytojas bus siejamas su politine partija ir valdančiąja dauguma.

Aplinkos apsaugos agentūra išduodama Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (danielius) Žemės ūkio inovacijų centrui laikėsi visų Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Aplinkos apsaugos agentūra vadovaudamasi Taisyklėmis neturi pagrindo neišduoti asmenims leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, jeigu asmenys pateikia visus reikiamus dokumentus ir informaciją reikalingus leidimui išduoti.

Dėl Aplinkos ministro atsakomybės

Turiu pripažinti, Aplinkos ministerija yra atsakinga už nemenkos dalies sektorių kuravimą. ESU DĖKINGAS visiems Seimo nariams, palaikiusiems pertvarkas, aplinkos ministerijos komandai, kurie negailėdama darbo valandų, iš šeimos pavogto laiko, o kartais ir visiškai nepagrįstai nuteisiami viešoje erdvėje, dirba Lietuvai, ryžtingai vykdo pokyčius, kurie buvo reikalingi dar prieš 27 metus.

Sistema atrodo purviniausia tada, kai pradeda valytis. Tačiau turime suprasti, kad traukome 27 metų senumo voratinklį, apraizgiusį mūsų miškų, aplinkosaugos sektorius. Natūralu, kad hidra ginasi. Ginasi pavaišindama Jus kava, pasakodama graudulingas istorijas apie atleidžiamus pažeidžiamus žmones, rašydama grasinančias žinutes, paskleisdama pseudotiesos ūką žiniasklaidoje arba feisbuke, kad tik nukreiptų dėmesį nuo tiesos, realių problemų ir faktų. Kaip aplinkos ministras vadovaujuosi savo sukaupta patirtimi, ekspertų išvadomis, ES ir EBPO rekomendacijomis. Viešumo, skaidrumo, kokybės, efektyvumo kriterijais. Žinoma, tai nepatinka tiems, kuriems skirtingi Aplinkos ministerijos kuruojami sektoriai yra tapę asmeninėmis ėdžiomis, t. y. tiems, kuriems asmeniniai interesai yra aukščiau visuomeninių!

Kiekvienos Aplinkos reformos epicentre yra žmogus, Lietuvos pilietis. Su kiekvienu darbuotoju, su kuriuo atsisveikiname dėl to, kad jo sukuriama vertė yra per menka arba vertybės nesutampa su pareiga valstybei, atsisveikiname pagarbiai ir sąžiningai. Blogiausia, kas dabar galėtų nutikti, tai sustoti viduryje brastos ir keisti kursą.

Gerbiami Seimo nariai, tautos atstovai, dėkoju už Jūsų dėmesį. Esu atviras Jūsų klausimams.