Nuoširdžiai kalbant, nelabai tikėjausi, kad Prezidentė išdrįs pripažinti (nors kažkur giliai viltis visgi kirbėjo), jog situacija, kurioje šiandien atsidūrė Lietuva ir visi jos žmonės, didžia dalimi yra sąlygoti mūsų valstybės vadovės laikysenos tiek visos politinės sistemos atžvilgiu, tiek jos požiūrio į savo, kaip pagrindinio mediatoriaus valstybėje vaidmenį.
Tiesą sakant, net nenustebau, kad Prezidentė, pristatydama Metinį pranešimą, nesileido į politinių procesų gylį ir ištakas, o pasitenkino paviršiniu dabartinių aktualijų (pripažinsiu, tikrai teisingai apibrėžtų) įvardinimu ir nesusilaikė nuo kritikos bei kaltinimų visiems, visiškai nepripažindama savo pačios klaidų. Metai eina, o braižas nesikeičia. Jis ir negali pasikeisti.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas - tai ne kas kita, kaip akivaizdus dvigubų standartų siekiant savo politinių interesų atspindys; ne kas kita, kaip ciniškas veidmainiškumas, naudojant intrigas ir pokiliminę politiką; ne kas kita, kaip selektyvus požiūris vertinant viską, kas vyksta valstybėje pasitelkiant teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų instrumentą kovoje su politiniais oponentais; ne kas kita, kaip begėdiškai permesta atsakomybė nuo savo pečių kitiems, girdi, tai ne aš, tai – JIE.
Neliko ribos tarp teisėtumo ir neteisėtumo, tarp sąžiningumo ir dviveidiškumo, tarp nuoširdaus suinteresuotumo ir savanaudiškumo. Viskas užpudruota, kad atrodytų nepriekaištingai, reiškiant gilų susirūpinimą gilėjančia politine krize Lietuvoje bei kylančia valstybės užvaldymo grėsme ir, žinoma, giedant ditirambus mūsų šlovingajai teisėsaugai, kasdien stojančiai į kovą su korupcija ir neteisėta veikla.
O šiandien turime tai, ką turime: politikų nenorą tartis, dvigubus taktinius-psichologinius žaidimus, nepagarbą politiniams oponentams, chronišką nepakantumą kritikai. Visuotinė baimės, persekiojimų atmosfera atskiesta skurdo, atskirties problemomis apnuogino tikrąją mūsų „demokratijos“ esmę, nors, tiesą sakant, lietuviškoji demokratija pastaruosius metus vaikšto visiškai nepridengta...
Prezidente, į kokią Lietuvą Jūs mus vedėte 10 metų ir į kokią atvedėte?