Vietos susitikimui buvo dairomasi po visą pasaulį. Iš pradžių galvota apie demilitarizuotą zoną, kur balandį susitiko Šiaurės ir Pietų Korėjų prezidentai. Vėliau paieškos išsiplėtė nuo Mongolijos iki Švedijos. Pirmieji į Singapūrą kreipėsi amerikiečiai, o po jų paprašė Pchenjanas.
Nedidelė klestinti valstybė turi patirties. Singapūre 2015 m. pirmą kartą susitiko Kinijos ir Taivano prezidentai. Autokratinis valdymas garantuoja, kad jokių protestų ar demonstracijų nekils.
Oro erdvė virš Singapūro bus kartas nuo karto visiškai uždaroma birželio 11, 12 ir 13 dienomis. Susitikimas vyks „Capella“ viešbutyje, įsikūrusiame į pietus nuo miesto esančioje Sentosos saloje.
Už svetimus pinigus – smagiau
Į susitikimą veržiasi, skelbdamas norįs padėti draugams, buvusi krepšinio žvaigždė Dennisas Rodmanas, asmeniškai pažįstamas su Kimu. Jo kelionę apmoka potcoin.com, kriptovaliutos tiekėjas legaliai prekybai marichuana. D. Trumpas paneigė, kad krepšininkas yra kviečiamas.
Nutekėjo informacija, jog Baltųjų rūmų administracija ieško, kaip diskretiškai padengti Šiaurės Korėjos išlaidas Singapūre. Aišku, milijonus ginklams išleidžiantis Pchenjanas rastų 6000 JAV dolerių už prezidento apartamentų nuomą nakčiai savo vadui Singapūro viešbutyje, bet režimas mėgsta pamelžti kitus.
Bendra susitikimo sąmata bus apie 20 mln. JAV dolerių.
Seulas šiemet sumokėjo 2,5 mln. JAV dolerių už 400 šiaurės korėjiečių buvimą žiemos olimpinėse žaidynėse, nors iš jų tik 22 buvo sportininkai. O balandį viena dviejų Korėjų prezidentų diena demilitarizuotoje zonoje pietiečiams kainavo 5 mln. JAV dolerių.
Smulkmė, palyginus su Kimo tėvo apetitu. 2000 m. įvyko pirmasis Pietų ir Šiaurės Korėjų prezidentų susitikimas. Apsalę iš džiaugsmo norvegai iškart paskyrė Nobelio taikos premiją Pietų Korėjos prezidentui Kim De Jungui už Saulės šviesos politiką, suartinančią Korėjas.
Po to paaiškėjo, kad pietiečiai už tą susitikimą sumokėjo Šiaurei 500 mln. JAV dolerių. Iškėlus bylą Seule, vienas iš prezidento Kim De Jungo patarėjų buvo nuteistas, o pats prezidentas išsisuko.
Duobėtas kelias į susitikimą
Gerus metus tarp D. Trumpo ir Kimo skraidė žaibai. Vienas kitą pasikeisdami keikė, niekino ir grasino. Staiga gegužės 10 d. Twitteryje JAV prezidentas paskelbė apie būsimą susitikimą. Dar po dviejų savaičių D. Trumpas susitikimą atšaukė, supykęs dėl nemandagių pastabų viceprezidento Mike‘o Pence‘o atžvilgiu. Atšaukdamas atsainiai metė, kad yra telefonai, ir jei Kimas turi ką pasakyti, tegul skambina.
Mat Mike‘as Pence‘as, vykdydamas kietą Pchenjano spaudimo taktiką, buvo pareiškęs, jog Šiaurės Korėjos laukia Libijos likimas, jei ji greitai nesiims priemonių atsikratyti branduolinio arsenalo.
Į tai pirma reagavo Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė, pavadinusi M. Pence‘o palyginimą nemokšišku ir kvailu ir išdidžiai pareiškusi, kad jos šalis nemaldaus Jungtinių Valstijų kalbėtis ir nesivargins jų įtikinėti. Jai iš paskos Kim Jong Unas JAV viceprezidentą išvadino „politiniu vėpla“. Po šių žodžių D. Trumpas atšaukė susitikimą.
Bet nepraėjo nė savaitė, ir prie susitikimo idėjos vėl buvo sugrįžta, o dešiniąja Kim Jong Uno ranka vadinamas Kim Jong Cholas gegužės gale atskraidino į JAV D. Trumpui asmenišką diktatoriaus laišką. Kivirčas buvo užglaistytas.
Stipriausias signalas Pchenjanui, kad Vašingtonas neblefuoja dėl jėgos panaudojimo, buvo duotas balandžio pradžioje, kai nacionalinio saugumo patarėju D. Trumpas paskyrė Johną Boltoną.
Šis neslepia savo pažiūrų, jog tartis su Šiaurės Korėja yra beviltiška, ką liudija visa diplomatinių pastangų istorija, todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo nesulaikomai augančios grėsmės yra karinis sprendimas.
Prieš J. Boltono paskyrimą, kurį santykių su Šiaurės Korėja kontekste galime palyginti su lazdos parodymu, D. Trumpas kovo mėnesį ištraukė ir saldainį, užsimindamas, jog jis galėtų susitikti su Kim Jong Unu tam, kad užtikrintų JAV saugumą.
Kaip neįprastai atrodytų visa pasirengimo istorija, ji galiausiai be didelių atidėliojimų atvedė į tikslą, kurio nepavyko pasiekti nė vienam JAV prezidentui.
Palikti už durų rusai
Sovietų Sąjunga buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos globėja. Po jos žlugimo šalyje kilo badas, per kurį mirė keli milijonai gyventojų. Globėjos vaidmenį perėmė Kinija. Rusai mielai grįžtų atgal, bet jų ekonominis potencialas neleidžia varžytis nei su Kinija, nei su JAV, kurios dabar yra pagrindinės jėgos šiame regione.
Kad ir kaip Vladimiras Putinas stengiasi būti pripažintas tarptautinės politikos aukščiausioje lygoje, Šiaurės Korėjos problemos sprendime Maskva liko už durų. Rusai net bandė pasikviesti Kim Jong Uną vizito, tačiau šis atsisakė. Ryšį su Rusija Pchenjanas palaiko žemesnio rango valdininkų apsilankymais.
Kažkada Sovietų Sąjunga padėjo Šiaurės Korėjai imtis branduolinės programos. Dabar, kai atominį ginklą jau turi, reikalingos raketos, galinčios jį nešti. Ekspertams netikėtas ir vidiniais resursais neįmanomas proveržis raketų nešėjų srityje, kurį Šiaurės Korėja ėmė demonstruoti pastaraisiais metais, gali būti paaiškintas technine pagalba, gauta iš Rusijos. Pavyzdžiui, specialistai nustatė, jog vidutinio nuotolio raketa „Musudan“ yra varoma to paties variklio kaip sovietinė raketa R-27.
Nepavykus prisikviesti Kimo į Maskvą, pas jį įsiprašė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kelionės į Pchenjaną išvakarėse, gegužės 30 d., jam pirmą kartą paskambino naujasis Valstybės departamento sekretorius Mike‘as Pompeo. Pagrindinė jo žinutė kolegai buvo nesikišti į JAV vidaus reikalus.
Valstybės departamento pranešime apie pokalbį Šiaurės Korėja neminima, nors jau kitą dieną sekretorius Niujorke priėmė Šiaurės Korėjos žvalgybos vadovą, atvykusį su Kimo laišku prezidentui, o S. Lavrovas tą pačią dieną spaudė ranką Pchenjane pačiam Kim Jong Unui.
Prisimenant Rusijos bandymus organizuoti alternatyvias derybas dėl Sirijos Astanoje, jomis siekiant pakeisti JT koordinuojamas taikos derybas Ženevoje, galima spėti, jog M. Pompeo skambutis, atsižvelgiant į jo laiką, buvo skirtas ir įspėjimui nekaišioti pagalių į vykstantį procesą.
Sausio mėnesį D. Trumpas atvirai kaltino Rusiją, kad ši padeda Šiaurės Korėjai apeiti JT Saugumo tarybos sankcijas, nes rusai užpildo tai, ko kinai, vykdydami sankcijas, neduoda.
Pchenjane Kim Jong Unas fotografavosi padavęs ranką S. Lavrovui, tačiau diktatoriaus veide šypsenos nebuvo nė šešėlio. Rusai prieš skelbdami pas save tą nuotrauką pafotošopino ir Kimas virto plačiai besišypsančiu. Matyt, daugiau nieko išspausti ir nepavyko.
Susitikimo tikslas
Kim Jong Unui susitikimas Singapūre pakeis jo tarptautinį statusą ir suteiks jo režimui didesnį legitimumą. Pozityvūs rezultatai atvertų Šiaurės Korėjai šiokias tokias naujas galimybes ekonominiams ryšiams.
Be abejo, yra pasipriešinimas pokyčiams ir šiauriečių elito gretose. Ne veltui prieš susitikimą Kimas pakeitė tris aukščiausius karinius pareigūnus jaunesnės kartos vadovais. Pasak Pietų Korėjos žvalgybos, gynybos ministru tapo nuosaikių pažiūrų generolas.
Be to, Kimas privalės nepamiršti Kinijos interesų ir neužsižaisti su JAV.
Kada susitikimus organizuoja diplomatai, juose siekiama ilgalaikių susitarimų, abiejų šalių veiksmai suderinami ir vykdomi etapais.
Šis būdas su Šiaurės Korėja nesuveikė nei 1994 m., nei 2012 m. Šįkart susitikimo rengimu pirmiausiai užsiėmė tuometinis CŽA vadovas M. Pompeo, pats slapta nuvykęs į Pchenjaną.
Slaptosios tarnybos kitaip formuluoja užduotis. Jų tikslas yra sėkminga operacija, o ne ilgo grafiko su antrąja šalimi sudarinėjimas. D. Trumpui tokio rezultato ir reikia – greito ir efektingo. Jis aiškiai pasakė, jog nemato reikalo per daug ruoštis susitikimui.
Esą už stalo jis iškart pamatys, ar yra noras tartis, ar nėra. Šiaurės Korėjai jis žada „didelių dalykų“, jei ši atsisakys branduolinės programos.
Nebus nei didelių dalykų, nei visos programos nutraukimo, bet realiai įmanoma, kad Šiaurės Korėja atsisakytų bent tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios kelia tiesioginę grėsmę JAV teritorijai. D. Trumpas būtų įvykdęs pažadą pasirūpinti JAV saugumu.
Likęs atviras klausimas dėl vidutinio ir trumpo nuotolių raketų išsaugotų JAV skydo svarbą Japonijai, kad ši per daug neflirtuotų su Rusija. Ne veltui Japonijos premjeras Shinzo Abė dukart prieš susitikimą skrido pas D. Trumpą.
Susitikimo puošmena galėtų tapti sprendimas tebeveikiančią 1953 m. paliaubų Korėjos kare sutartį pakeisti taikos sutartimi tarp Šiaurės ir Pietų.
Jei pokalbis pavyks, D. Trumpas gali pakviesti Kim Jong Uną į JAV, kad procesas tęstųsi, nes JAV prezidentas labiausiai pasaulyje tiki savo asmeniniais gebėjimais susitarti.
Matysime, kaip jam seksis derybos su žmogumi, kuris jau aštuonerių metų amžiaus vilkėjo generolo uniformą ir jam lenkėsi tikri generolai.