V. Bako pristatytas tyrimas ir išvados yra svarbios, ir, nepaisant jų trūkumų, vertos, kad joms būtų pritarta.

Svarbu tai, kad specialiųjų tarnybų ir komiteto tyrimas atskleidė, kokius įtakos voratinklius supynė „MG Baltic“ ir kokių ne tik finansinių, bet ir geopolitinių tikslų Lietuvoje siekė „Rosatom“. Lietuvai, nepaisant viso tarpusavio purvo pasidrabstymo, svarbu, kad tai yra viešai parodyta. Tikėčiausi, kad toks Seimo viešumas bei mūsų specialiųjų tarnybų darbas ir Lietuvos oligarchus, ir vietinius Kremliaus įrankius pakankamai rimtai išgąsdins.

Tai yra pats svarbiausias tyrimo rezultatas.

Komiteto išvados taip pat labai aiškiai parodo, kad ne visos partijos pasiduodavo tokioms įtakoms. Komiteto išvados aiškiai parodo, kad Tėvynės Sąjunga nepasidavė jokioms įtakoms. Žinau, kad tai nepatinka daliai valstiečių ar socialdemokratų lyderių, tačiau tokia yra objektyvi išvada.

Štai šiandien Delfi.lt skelbiama spec. tarnybų medžiaga apie 2015 m. spalio 5 d. vykusį R. Kurlianskio pokalbį su Kauno sveikatos universiteto rektoriumi R. Žaliūnu. R. Kurlianskis skundžiasi, kad A. Kubiliui vadovaujant Tėvynės Sąjungai, koncernui „nesigavo“ daryti įtakos partijai: „Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mums nesigavo“. Ši frazė apibendrina tai, ką parodo ir kitos NSGK komiteto tyrimo detalės: „MG Baltic“ su konservatoriais nepavyko įgyvendinti savo įtakos planų.

NSGK komiteto išvadose pilna įrodymų, kad konservatoriai nepasidavė nei „MG Baltic“, nei „Rosatom“ spaudimui: štai yra aprašoma VSD pažyma apie tai, kaip „MG Baltic“, negaudamas iš konservatorių to, ko nori, ima organizuoti D. Kreivio nuvertimą ir jiems pavyksta tai padaryti. Taip pat išvadose pateikiamas A. Sekmoko liudijimas, kaip jis iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (AE) atleidžia „MG Baltic“ infiltruotą darbuotoją ir „MG Baltic“ dėl to labai supyksta.

Taip pat atrodo ir komiteto išvados, aprašančios „Rosatom“ bei jo valdomo „Nukem“ atstovų bandymus įtikinti konservatorius elgtis taip, kaip jie nori ir kaip tai taip pat nepasiekia jokių rezultatų, – konservatoriai nekeičia savo principinių pozicijų, nepaisant nei vietinių, nei Briuselio lobistų pastangų, nepaisant Jono Tamulio, Kęstučio Puidoko ar kokių nors kitų pastangų. Ir ponas Povilas Urbšys tai galėtų suprasti skaitydamas išvadų tekstą, jeigu jis moka jį objektyviai perskaityti.

Papildomai dar prisiminkime Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją apie tai, kaip „MG Baltic“ bandė organizuoti puolimą prieš Ireną Degutienę arba kaip R. Kurlianskis tarėsi su A. Paleckiu dėl riaušių prie Seimo organizavimo.

Mums teko atlaikyti daug: ir „Rosatom“ spaudimą, ir „Gazprom“ spaudimą, ir „MG Baltic“ spaudimą, ir Gedimino Žiemelio „Avia Solutions“ spaudimą.

Tačiau, nepaisant tokių šių išvadų privalumų, jose ryškiai matosi ir trūkumai. Vienas didžiausių – tai, kad ten, kur tikrai reikėjo tyrimo, pavyzdžiui, dėl „Rosatom“ įtakos referendumui dėl Visagino atominės elektrinės“ (VAE), komitetas, tyręs visokias kitokias „Rosatom“ įtakas, sustojo ir nedrįso tokių įtakų nagrinėti, nes būtų tekę nagrinėti ir to meto R. Karbauskio ir Algirdo Butkevičiaus veiksmus. Nors VSD apie „Rosatom“ įtakas šiam referendumui informacijos dar 2012 metais turėjo. Deja, tokiam tyrimui komiteto sąžiningumo nebeužteko. O gaila...

Dabar keletą žodžių apie tai, kas gali šitą svarbų tyrimą sugadinti. Pirmiausia tai, ką aš vadinu D. Gaižausko ir R. Karbauskio išvadomis, kurios nieko bendro neturi su NSGK išvadomis. Nes kolegos D. Gaižauskas, P. Urbšys, R. Karbauskis ir kiti bando įrodyti tai, ko nėra komiteto išvadose: kad „MG Baltic“ ir „Rosatom“ tariamai darė įtaką konservatoriams. Na, tokios pastangos atrodo juokingai, bet jos diskredituoja pačius tyrimo rezultatus, nes tik parodo, kad tokiems veikėjams nesvarbūs paties tyrimo rezultatai, nes labiausiai norima ne objektyvaus tyrimo, o tik kaip nors apdergti konservatorius. Ir nepavyksta.

Yra klausimų, kuriems po tyrimo dar reikėtų tikslesnės informacijos. Pavyzdžiui, ką reiškia NSGK išvadose skelbiami skaičiai, kad 2008–2013 m. „MG Baltic“ „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje laimėjo darbų už 1 mlrd. litų. Lyg ir bandoma teigti, kad tai labai daug, ir keliamas klausimas, kaip mūsų Vyriausybė galėjo to nematyti. Bet iš informacijos taip pat matosi, kad tai sudarė tik 10 proc. „Lietuvos geležinkelių“ to meto pirkimų, o taip pat ir tai, kad beveik pusę jų „MG Baltic“ laimėjo 2013 m., jau prie A. Butkevičiaus vyriausybės, kai buvo pradėtas realizuoti „Rail Baltic 1“ projektas, kuriam ES buvo paskyrusi per 1,5 mlrd. Lt. Tuo metu atskirų šio projekto etapų statybos darbų konkursus laimėdavo ir kitos stambios Lietuvos kelių statybos kompanijos, pvz., „Panevėžio keliai“ bei kitos, ir tai atrodė visiškai natūralu. Galų gale, reikia taip pat suprasti, kad laimėti 1 mlrd. Lt statybos darbų užsakymai prie vidutinės 5 proc. pelno maržos reiškia, kad „MG Baltic“ per 5 metus (ar 8 metus, nes darbai buvo baigti tik 2016 metais) iš „Lietuvos geležinkelių“ užsakymų galėjo gauti iš viso apie 50 mln. Lt pelno. Tai yra po 6–10 mln. Lt pelno per metus. Tai nėra mažai, bet nėra ir stebuklingai daug. Bet kuriuo atveju šiuos skaičius reikėtų lyginti su kitų panašių kompanijų panašiu metu uždirbtų pelnų skaičiais. O to išvadose nėra padaryta.

Lygiai taip pat stebina jau po išvadų paskelbimo NSGK komiteto pirmininko V. Bako viešai skelbiami skaičiai, kad iš „MG Baltic“ ar „Vilniaus prekybos“, kaip „Leo“ kūrėjos, bus pareikalauta atlyginti žalą, kuri tariamai siekia 1,5 mlrd. Eur. Žalą iš nusižengusių visada yra svarbu išreikalauti, tačiau kai tokius skaičius komiteto pirmininkas skelbia, nenurodydamas nei kaip jie buvo suskaičiuoti, nei kokie ekspertai tokią žalą skaičiavo, nei kas nustatė, kad iš tikrųjų buvo padaryta tokia žala, tai tokie skaičiai skamba kaip grynas populizmas, dėl kurio nukenčia ir paties NSGK atlikto tyrimo autoritetas. Nesinorėtų matyti, kaip komiteto pirmininkas visus ateinančius metus, artėjant rinkimams, žongliruos šiais skaičiais, kaitindamas rinkėjų vaizduotę ir kaltindamas visus prokurorus, teisėjus ar ekspertus, kurie tokios žalos gali ir neatrasti.

Ir pabaigai klausimas NSGK Komiteto vadovui ir VSD vadovybei. Pastaruoju metu pasigirdo vieši A. Sacharuko svaičiojimai. Noriu priminti, kad A. Sacharukui buvo surengta apkalta, taip pat žinoma, kad jis buvo G. Žiemelio vaikystės draugas ir gali būti, kad G. Žiemelis darė įtaką A. Valinsko partijos suskaldymui. Noriu taip pat priminti, kad G. Žiemelio įmonę „Avia Solutions“ Lietuvos spec. tarnybos yra pripažinusios nepatikima dėl jos tamprių ryšių su Kremliaus aplinka.

Todėl noriu paklausti, kaip turiu vertinti vakar gautą G. Žiemelio grasinimą, kad manęs laukia prokuroras dėl G. Žiemelio vaikystės draugo A. Sacharuko televizinių svaičiojimų:

„From: Gediminas Ziemelis / Avia Solutions Group
Date: 4 June 2018 at 13:00:02 EEST
To:
Subject: Fw: flylal: sazine turbut neegzistuoja Gerbiamas Kubiliau Sacharuko pateikti faktai kaip ir atsako I visus klausimus, kodel jus eile metu mane puolate, kaltinate tai vienais tai kitais dalykais. Ir ta toliau teseiate. Juk as nepatinku Mockui ir jo visai sutvei. O jus kaip ir istikimas ju tarnas.
https://tv.lrytas.lt/…/aleksandras-sacharukas-ivardijo-kas…/
Manau is apacioje pateiktu faktu gims koks nors tyrimas pries jus, pvz del ieskinio atsiemimo. Visai faina vaikscioti I prokuratura – zinau is savo patirties, kuria jus man suteikete.
Geros dienos.“

Šiuos G. Žiemelio žodžius supratu kaip atvirą grasinimą man dėl mano veiklos. G. Žiemelis su tokiais grasinimais stoja į vieną gretą su R. Karbauskiu.

Štai ir paaiškėja, kas vienija G. Žiemelį ir R. Karbauskį: biznio draugystė su Kremliaus oligarchais ir neapykanta A. Kubiliui. Kremlius man tokią neapykantą pademonstravo dar 2015 metais, kai uždraudė įvažiuoti į Rusiją. Neapykanta A. Kubiliui tik įrodo, kad kažką teisingo ir vertingo darau...

Mano kalba Seimo posėdyje apie Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) tyrimo išvadas (papildyta keliomis pastraipomis, kurių nespėjau pasakyti).