Kodėl? Kaip teisingai, tiesiai ir be užuolankų pareiškė LVŽS partijos pirmininkas R. Karbauskis – „Mes nesame kairieji“. Štai kodėl. Pensijų reforma, kurios tikslas ne pagerinti finansinę pensininkų padėtį, bet dar labiau praturtinti pensijų fondų savininkus, tai toks akivaizdus dešiniųjų politikos išpažinimo pavyzdys. Todėl nekeista, kad Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (LVŽS), pensijos reformos tėvas, griebėsi už galvos pamatęs, kaip jo reforma „Agrokoncerno“, t. y. S. Skvernelio vyriausybės rankose, išsigimsta tiesiog akyse. Šie pavyzdžiai rodo, kad šios partijos politinei eklektikai nusišvilpt į gerovės valstybės kūrimo esminę sąlyga – solidarumą. Kaip kitaip suprasti opozicinės socialdemokratų frakcijos siūlymo Seimui įteisinti progresinius mokesčius atmetimą? Šitaip ir toliau įteisinami „gyvulių ūkio“ santykiai, kuriuose kažkas būtinai turės daugiau privilegijų nei kitas. Tas kitas – skurdžiausi ir viduriniai visuomenės sluoksniai. Tai patvirtina ir vaikų pinigų „reforma“, tiksliau – afera. Vietoje žadėto mokesčių mažinimo (panaikinus PNPD), jie dar labiau padidėja vaikus turinčiai šeimai.
Tas pat su TS-LKD, kuri iš principo niekuo nesiskiria nuo karbauskininkų LVŽS, nekalbant apie elementarų neišmanymą gerovės valstybės kūrime. Jų konservatyvų „gerovės valstybės“ modelį galima matyti jau šiandien: socialinė atskirtis, nesiliaujanti emigracija bado akis. Taip pat TS-LKD remia neoliberalią ekonomikos politiką, darančią turtinguosius turtingesniais, skurdžius – dar skurdesniais. Konservatorių talibų sparnas iš principo balsuoja už „religinę-dvasinę“ širinskienių politiką, pvz., įvardijančią Stambulo konvenciją kaip Sodomą ir Gomorą žemėje. Matyt, turima omenyje 3 konvencijos straipsnis apie socialinę lytį, kurį lengva kritikuoti, nesuvokiant jo turinio. Broliai dvyniai atmeta ir teisę į abortą, nors abortų draudimo simbolis Airija nubalsavo už abortų legalizavimą.
Taigi be socialdemokratų Lietuva niekada netaps gerovės valstybe. Ji paprasčiausiai liks tuo, kuo ji beviltiškai buvo ir yra: neoliberalizme įstrigusi visuomenė, kurioje skurdo ir turto atskirtis viena didžiausių Europos Sąjungoje. Keli LVŽS koalicijos numesti centai nuo turtingųjų stalo pensininkams, bedarbiams, mokytojams, skurdžiai gyvenantiems tik sukuria jų padėties gerėjimo iliuziją. O mūsų kritinė dalis visuomenės taip įniko į iliuzijų pasaulį, kad net ir sugrįžęs į politinę areną tuščiomis rankomis V. Uspaskichas vėl keliamas į padanges kaip būsimasis (nors jau buvęs ir nevykęs) gelbėtojas.
Atsinaujinanti LSDP turi ką duoti Lietuvai, bet nepopulistinė šiandienos LSDP politika daug kartų apsimetėlių socdemais apgautiems rinkėjams per daug pasitikėjimo nekelia. Aišku, kodėl. Jau visi žino, kad G. Kirkilo vyriausybė buvo priklausoma nuo „MG Baltic“, ir tai kažkaip nebestebina. Kaip ir nestebina partijos surogato sukūrimas kaip asmeninių interesų gelbėjimo būdas. Tokie fintai prie pasitikėjimo partijomis neprisideda. Todėl rinkėjams, įpratusiems prie tuščiavidurio šou, rimti bent vienos politinės partijos ketinimai traktuojami kaip NSO. Pasižiūrėsime, ar informacijos kampanija, kurią jau šį mėnesį pradeda LSDP visoje Lietuvoje, padės susigrąžinti pasitikėjimą šios partijos gebėjimu duoti tai, ko reikia mūsų visokio plauko politikierių metų metais pažadais nustekentai visuomenei. Atidžiau su pilna LSDP atsinaujinimo 5 tikslų įgyvendinimo programa galima susipažinti čia.
Programa skelbia apie partijos atsinaujinimą (1 punktas), kai visa partijos programa sutelkiama vienai – socialdemokratinei – vizijai. Šis žingsnis jau įgyvendinamas.
Atsinaujinimas partijos viduje (2 punktas), kai nariams suteikiama daugiau galių lemti partijos veiksmus. Šis žingsnis garantuoja partijos priimamų sprendimų skaidrumą. Tai reiškia, kad politinė karjera partijos viduje tampa skaidria.
Aiškūs vertybiniai principai (3 punktas). Rimtas dėmesys atkreipiamas į kovą su nepotizmu partijos viduje. Šioje vietoje – jokios tolerancijos. Aiškūs politinio elgesio kriterijai. Raktinis žodis – visų sprendimų priėmimų viešumas.
„Bendradarbiaujame atsiverdami visiems“ (4 punktas). Šis žingsnis reiškia, kad pagaliau LSDP atsiveria visiems kairiųjų pažiūrų žmonėms ir už partijos ribų Seimo rinkimuose. Ši priemonė reikalauja stipraus intelektualinio pasiruošimo, todėl rimtas dėmesys skiriamas LSDP laboratorijai, į kurią bus kviečiami prisidėti akademiniai sluoksniai, profsąjungos, intelektualai. Kitaip tariant, bus įgyvendinta atvirų durų politika bendravimui su visuomene.
Todėl logiškai iš šio tikslo išplaukia LSDP programos formavimas (5 punktas), t. y. bendras socialdemokratų partijos vizijos rengimas, kuris numatomas rugsėjo mėnesiui.
Turėtų atsirasti ir šeštas atskiras programos tikslas – jaunimas. Kuo LSDP galėtų patraukti jaunimą? Gal pirmų–dvyliktų klasių švietimo bei ugdymo reforma palanki visų pirma mokiniams, o ne biurokratams? Juk Suomijos modelis visai šalia. Bet, kad šis modelis veiktų Lietuvoje, būtinas demokratinio mokytojo ugdymas. Juk autoritariškai ugdytas mokytojas ar mokyklos direktorius demokratijos sąlygomis automatiškai stabdo demokratinio mokytojo ir mokinio ugdymo procesą. Taip pat būtina atsižvelgti į politinį mokinio sąmoningumą gal jau nuo 8 klasės? Kai kur jau diskutuojama galimybė leisti balsuoti ir šešiolikmečiams. Be adekvataus politinio išsilavinimo tokia galimybė nėra įmanoma. LSDP turėtų stoti ir studento pusėn deklaruojant nemokamą mokslą visiems. Švedija, regis, nuo to nenukentėjo. Atvirkščiai.
Žvelgiant į šią artimiausių veiksmų programą, akivaizdu, kad Lietuvoje kuriama šiuolaikinė politinė partija, kelianti aukščiausius politinės etikos standartus visų pirma sau, savo nariams. Norint socialdemokratams atgauti visuomenės pasitikėjimą partija, pati partija turi keistis. Šioje vietoje, idėjų kaita, nauji kriterijai ir normos turi pasiekti visus LSDP partijos skyrius visoje Lietuvoje, kiekvienas partijos narys turi pajusti pokyčius. Antraip vietoje partijos narių konsolidacijos lauks eilinis nusivylimas. Akivaizdu, kad lengva nebus. Įsisenėjusių švogeristinių santykių politinės (ne)kultūros veikėjų partijoje, deja, nestinga. Tai reiškia, kad konfliktai regionų skyriuose galimai stiprės. Vilnius nėra išimtis, todėl niekas kitas kaip Vilnius turi rodyti pavyzdį.
Atsinaujinimo programos kūrimas užėmė daug laiko ir tai buvo daroma tykiai. Per tą laiką tam tikrą iniciatyvą viešajame lauke perėmė socdarbiečių surogatinė partija, nes žiniasklaida, žinia, vakuumo netoleruoja. Tačiau su LSDP partijos aktyvavimu viešoje erdvėje visuomenė pagaliau matys esminius skirtumus tarp surogato ir tikro noro kurti partiją, skirtą ne savo smulkiems interesams patenkinti. Laikas LSDP prisiimti socialdemokratinę lyderystę, be kurios neįmanomas gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje. Mūsų visuomenė jos tikrai nusipelnė.