Deja, neapleidžia jausmas, kad šie „ekspertai“, bankų atstovai-ekonomistai diskutuodami tiesiog užmiršo žmogų. Užmiršo, kad ginčijasi ne apie sausus matematinius dydžius ir teorines formules, bet gyvą, poreikių turintį žmogų, kuriam socialinio draudimo sistema turėtų tarnauti, į kurį turėtų fokusuotis, kuris visą gyvenimą dirbo ir dirbdamas išlaikė tuometinius pensininkus, todėl atėjus laikui pats turėtų sulaukti realaus solidarumo. Vis dėlto dažnai vietoje tikro žmogaus rūpinamasi bankų ar kapitalo savininkų interesais.
Būtent į šią pusę „ekspertai“ paskutinėse diskusijose „traukė antklodę“, nors kas jau kas, o ekspertai tikrai puikiai supranta, kad senstančioje visuomenėje stengiantis išlaikyti bent padorias pensijas reikia papildomų pinigų, o ne įplaukų į socialinio draudimo biudžetą mažinimo. Tačiau mūsų „ekspertų“ kreivų veidrodžių karalystėje viskas atvirkščiai: jie praktiškai vienbalsiai siūlo pradėti nuo įplaukų mažinimo, o perspektyvoje GALBŪT imtis mokesčių už dideles pajamas ir turtą.
Atrodo, jokios krizės šiuo metu nėra. Viešojoje erdvėje matome informaciją apie vis naujose srityse augančius atlyginimus, nemažėjančias nekilnojamojo būsto kainas. Tad nėra politinės ir ekonominės logikos mažinti socialines išmokas, pensijas. Šį laikotarpį galėtume solidariai išnaudoti lėšų kaupimui tam atvejui, kai krizė prasidės. Visos aplinkybės diktuoja būtent tokį kelią, tačiau „ekspertai“ priešgyniauja. Vietoje šio rezervo kaupimo ar senatvės pensijų didinimo jie siūlo tą dalį atiduoti tiems, kurie ir taip palyginus turi labai daug ir praktiškai niekaip neprisideda prie pensijų surinkimo, socialinių problemų sprendimo.
Dabar iš didelio pelno ir turto mokesčių gauname tik apie 1 proc. biudžeto pajamų – tai yra nedovanotinai mažas procentas. Tą mums nuolat kartoja visos institucijos, įskaitant ir tarptautines. Jeigu pradėtume rinkti papildomus mokesčius iš turtingųjų ir tai pagaliau duotų apčiuopiamų įplaukų į biudžetą, tuomet galėtume kalbėti apie socialinio draudimo įmokų sumažinimą.
Tik kalbėti apie tai, kad mūsų mokesčiai už darbo jėgą yra santykinai per dideli, negana. Santykinai jie per dideli yra todėl, kad nuo turto ir kapitalo beveik nieko nemokame, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Teoriškai visi sutinka su „Sodros“ mokesčio mažinimo galimybe, bet pensijos dėl to neturėtų sumažėti – šį sumažinimą turėtų kompensuoti mokesčiai dideliam turtui ir kapitalui. Bet kol kas reformoje daugiausiai linksniuojamas socialinio draudimo mokesčio mažinimas, o mainais nesiūloma nieko.
Rezultatas elementarus – skurdesnės pensijos. Jeigu nebus imtasi esminių pokyčių, ateityje prognozuojama viso labo 20 proc. nuo to meto vidutinio atlyginimo dydžio „Sodros“ pensija. Tokie dydžiai neįkvepia nei esamų, nei būsimų pensininkų. Link to vedančių reformų autoriai ir „ekspertai“ užmiršta, kad jeigu žmonės pajaus, kad esamų ir būsimų pensininkų likimas nusimato apgailėtinas, ne tik vėl išaugs emigracija, bet ir šešėlis.
Niekas nenorės mokėti tokių santykinai didelių įmokų į socialinį draudimą, kuris jiems patiems nieko negarantuoja. Kaip mano visi šie „ekspertai“, kas tokiu atveju gyvens Lietuvoje, dirbs ir kurs jiems gerbūvį? Gal atvežtinė darbo jėga?
O iš tikrųjų tai pirmiausiai kiekvienas politikas ir apskritai kiekvienas pilietis turėtų užduoti sau klausimą: ar ne per daug suaugome su didelių pinigų turėtojų interesais?