Sukelti lūkesčiai, jog prisiskaitę pažymų suprasime politinį gyvenimą ir jis taps skaidresnis. Tačiau tai tik iliuzija, kurią dar ir patys sėkmingai kuriame.

Prezidentė D. Grybauskaitė pripažino, kad NSGK Laikinosios komisijos tyrimas bus selektyvus ir, žinoma, kitaip negali būti. Selektyvus – tai nepilnas, šališkas, neteisingas, dominuojančiai politinei jėgai pasirenkant taikinius, kurie jiems reikalingi.

Teisinėje valstybėje niekas negali būti nuteistas be teismo. Valdymas pažymomis – teisinės valstybės išniekinimas. Net Al Capone buvo nuteistas ne FTB pažymų, o surastu teisiniu keliu. Nelabai mes girdime, kad A. Lukašenka ar V. Putinas valstybę valdytų pažymomis. Ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, kaip ir SSRS laikais, bent mėginama sukurti teisingumo iliuziją.

Jeigu asmuo – privatus, jeigu nėra viešas politine prasme, asmuo turi teisę reikšti savo politines pažiūras, burtis į būrelius, grupes, judėjimus, partijas, mitingus, išsakoma nuomone daryti politinį poveikį. Tai ir yra pilietinė visuomenė. Nesibaigiančios sąmokslo teorijos apie deep state – totalitarinės valstybės ir mąstysenos reliktas, esą teisę spręsti turi tik politikai, o ne piliečiai, ne demokratija.

Jei dalis politikų su VSD pagalba įsikiša į šios vis dar trapios pilietinės visuomenės funkcionavimą, tai jie pažeidžia Lietuvos Konstituciją, teisės viršenybę ir įstatymus. Tik prokuroras gali pasiūlyti teisti juridinį asmenį, kaip kad buvo, pavyzdžiui, su Darbo partija. Ir tik teismas, o ne pažymos gali nuteisti.
Raimundas Lopata

Kritikuoti vadinamus galios centrus tapo populiaru. Teigiama, kad šio NSGK tyrimo tikslas – demaskuoti tokius „nelegalius“ arba šešėlinius galios centrus. Iš tiesų, reikėtų labai atsargiai vartoti sąvoką „galios centras“, nes paprastai jie suprantami kaip pilietinės visuomenės ir demokratijos elementas. Žodį „nelegalus“ ar „neteisėtas“ gali pridėti tik teismas, o ne pažyma.

Šiandien Lietuvoje egzistuoja nemažai galios centrų, kurie neišrinkti visuotiniuose rinkimuose. Pirmiausia, tai VSD, o ir Lietuvos Bankas, bent kelios pramonininkų ir verslininkų organizacijos, pagal interesus susivienijusios organizacijos, žurnalistai, politologai, įvairūs politiniai konsultantai, tokie kaip E. Masiulis, turbūt visos viešųjų ryšių kompanijos, nemažai advokatų kontorų, mokslo institucijos, politikų, jų tarpe ir signatarų, susivienijimai bei klubai ir net gydymo įstaigos.

Visa tai – dalis pilietinės visuomenės. Be atskirų išimčių visa tai – pozityvu. Jei dalis politikų su VSD pagalba įsikiša į šios vis dar trapios pilietinės visuomenės funkcionavimą, tai jie pažeidžia Lietuvos Konstituciją, teisės viršenybę ir įstatymus.

Tik prokuroras gali pasiūlyti teisti juridinį asmenį, kaip kad buvo, pavyzdžiui, su Darbo partija. Ir tik teismas, o ne pažymos gali nuteisti. Net ir pačėsus, danpowerius, achemas.

R. Karbauskio ir S. Skvernelio tipo politikams būtų svarbu, kad neegzistuotų politiniai centrai, tarp rinkimų galintys daryti politinių sprendimų priėmimus. Jie norėtų, kad mes tebūtume paklusni minia, ateinanti į rinkimus ir po to užmieganti.

Akivaizdu, kad ši istorija labai naudinga R. Karbauskiui ir S. Skverneliui. Keista, kad to nesuprato NSGK laikinojoje komisijoje dalyvavę konservatoriai ir liberalai.

Po prezidentės pasisakymo gal pagaliau derėtų suprasti, kas čia vyksta, o opozicija galėtų pasitraukti iš šito kuriamo selektyvaus absurdo. Tegul išvadas ir viešinimą daro karbauskininkai.

Nejaugi konservatoriai nepasimokė iš tokių „komisijų“ istorijų, vienoje iš kurių jie buvo pripažinti „teroristine organizacija“? V. Bakas subtiliai tyčiojasi iš konservatorių, savo FB paskyroje skelbdamas nuotraukas, kaip jis redaguoja išvadas kartu su L. Kasčiūnu bei A. Anušausku.

Siekis atskleisti mūsų politinės sistemos spragas – sveikintinas, bet to negalima atlikti neteisėtais būdais, kurie kompromituoja tuos, kurie tai daro, ir pačią valstybę.
Raimundas Lopata

Iš dalies tai naudinga ir E. Masiuliui bei „MG Baltic“, kadangi pažymų išslaptinimas bei išviešinimas prieštarauja demokratinės valstybės pamatams. Tai bus naudinga teismo procesuose, nes didins E. Masiulio ir „MG Baltic“ išteisinimo galimybes.

Pasitelkiant sąmokslo teoriją, galima būtų aiškinti, kad visa tai buvo gerai suregzta priešiškų valstybių operacija prieš mūsų valstybės politinę – partinę sistemą, parodant, jog ir ES nare gali būti neteisinė valstybė.

Tai, ką atliko STT ir prokurorai, preciziškai po ilgo darbo surinkę informaciją apie „MG Baltic“, jos įtaką ir pateikę kaltinimus kaip juridiniam asmeniui, gali būti sukompromituota po minimos V. Bako, S. Skvernelio, R. Karbauskio operacijos.

Siekis atskleisti mūsų politinės sistemos spragas – sveikintinas, bet to negalima atlikti neteisėtais būdais, kurie kompromituoja tuos, kurie tai daro, ir pačią valstybę. Ką gali gatvės teismas, jau parodė Garliavos istorija, kurioje, beje, ir V. Bakas buvo esmingas veikėjas.

Be to, nedera pamiršti, kad NSGK komisijos pirmininkas yra asmuo, kuris rašė V. Putinui laiškus, buvo VSD smerkiamos ekspertai.eu steigėjas.

„Karabasui“ yra išduodama patikimumo pažyma, atsisakoma vykdyti tyrimą dėl „Agrokoncerno“, pasikliaujant Valstiečių lyderio demagogija. Tai parodo visos šitos situacijos dviveidiškumą.

Gaila, kad VSD vėl buvo įveltas į vidines politikų intrigas. Ką apie VSD atskleidžia šis tyrimas? Žmonės yra sekami dešimtmečiais ir ši informacija nėra naikinama. Ar taip turėtų būti teisinėje valstybėje, jeigu nėra padaryta nusikaltimo?
Raimundas Lopata

Labiausiai paradoksalu, kad ir prezidentė, ir NSGK komisijos pirmininkas V. Bakas, visi sako, kad tai – ne teisinis, bet politinis procesas.

Come on!

Mes kalbame apie privačių žmonių pokalbių išslaptinimą ir išviešinimą kaip būdą pagrįsti politiniams procesams??? Galima prognozuoti, ką daro ir prezidentė, kad Lietuvos tiesiog katastrofa laukia Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Gal tai kiek prablaivins mūsų politikus? Planuoju prisidėti prie to ir kviesčiau tą solidariai padaryti visus pažymų „herojus“ kaip pilietinę pareigą – paduoti į teismą, reikalaujant žalos atlyginimo ne iš valstybės, bet asmeninės atsakomybės visų, dalyvavusių šiame neteisinio sekimo, išslaptinimo ir išviešinimo procese.

Šiandien visų mūsų atsakomybė turėtų būti ne vien domėtis neteisėtai išslaptintų ir išviešintų pokalbių detalėmis (pavyzdžiui, svarstyti, ar T. Dapkus galėjo keiktis kalbėdamas su teisėju V. Greičiumi, panašiai kaip tokiame pačiame lygyje domimės S. Jasaičio skyrybų pikantiškomis detalėmis), o klausti apie valdymo pažymomis teisėtumą Europos Sąjungos valstybėje, kurioje teisės viršenybė turėtų būti aukščiausiu prioritetu.

Gaila, kad VSD vėl buvo įveltas į vidines politikų intrigas. Ką apie VSD atskleidžia šis tyrimas? Žmonės yra sekami dešimtmečiais ir ši informacija nėra naikinama. Ar taip turėtų būti teisinėje valstybėje, jeigu nėra padaryta nusikaltimo?

Tuo tarpu informacija saugoma ir pagal politinių partijų užsakymą, esant reikalui, išslaptinama. Akivaizdu, kad sekami ir paklausomi ne tik vieši asmenys, bet ir privatūs piliečiai, neįrodžius jų kaltumo.

Su visa pagarba VSD darbuotojams, nesu tikras, ar tai yra tikrai geriausi žmonės, galintys adekvačiai vertinti politinius procesus Lietuvoje, o būtent tai jie šiuo metu ir daro.
Raimundas Lopata

Spaudoje VSD darbuotojai vadinami gražiu žodžiu – žvalgybininkai. Tačiau demokratinėse valstybėse ir net Rusijoje žvalgybininkai nedirba prieš savo piliečius. Žvalgyba visada yra išorės žvalgyba. Kontržvalgyba, t. y. priešiškų valstybių subjektų veiklos priežiūra valstybės viduje, paprastai demokratinėse valstybėse yra atskirta nuo žvalgybos.

Turėtų skirtis ir teisinė kontržvalgybos operatyvinės veiklos reguliacija. Užsienio piliečiai gali būti sekami ir ilgesnį laiką supaprastintų procedūrų pagalba, tačiau Lietuvos piliečių sekimas negali būti begalinis.

Jis turi būti nutrauktas, jei nesugebama per tam tikrą, teisiškai nustatytą laiką išsiaiškinti nusikaltimų sudėčių. O pilietis privalo būti informuotas, jog jis buvo sekamas. Gėda Lietuvos Respublikos Seimui, kuris iki šiol nesureguliavo šių sričių.

Su visa pagarba VSD darbuotojams, nesu tikras, ar tai yra tikrai geriausi žmonės, galintys adekvačiai vertinti politinius procesus Lietuvoje, o būtent tai jie šiuo metu ir daro.

Be to, įstatymais yra numatytas mechanizmas įspėti žmones ar juridinius asmenis, jeigu, VSD nuomone, jų veikla neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Labai teisingai VSD pasielgė, kai apie tai įspėjo buvusį Seimo narį M. Bastį, o šiam nepaklausius įspėjimo, sekė visos teisėtos valstybės sankcijos prieš jį. Kaip suprantu, nei vienas dabartinių pažymų „herojus“ nebuvo net įspėtas apie, VSD požiūriu, vykdomas netinkamas veikas.

Nueita išslaptinimo ir išviešinimo keliu, o tai dar kartą įrodo visos dabartinės istorijos farsą.

V. Bako kalbėjimas, kad NSGK bando veikti pagal teisės principus, yra nesusipratimas. Dar didesnis nesusipratimas yra jo kreipimasis į žmones raštu pateikti parodymus NSGK. Net menkas protelis turėtų suvokti, jog žmogus pirmiausia turi žinoti apie ką liudyti ir kuo yra kaltinamas.

Beje, ir aš norėjau liudyti NSGK komisijai raštu, o gavau viešą V. Bako atsakymą, kad neatvykau liudyti ir dėl to esu pats kaltas.

Galiu įtarti, kad buvau kviečiamas liudyti dėl savo darbo VŠĮ Baltijos agroverslo institute (kurio vienas iš dalininkų yra verslininkas ir Rusijos garbės konsulas Marijampolėje V. Kučinskas) ir mano kontaktų su M. Basčiu, kaip galimu socdemų kandidatu į žemės ūkio ministrus 2012 m. rinkimų į Seimą metu.

Nors „Kauno tiltai“ yra svarbus „MG Baltic“ partneris bei iš pagrindinės bylos nutekintuose pokalbiuose daro įtaką skiriant valstybės pareigūnus, Susisiekimo ministras R. Masiulis toliau atiduoda valstybinius užsakymus „Kauno tiltams“. Ir niekam tai nerūpi, nes reikia skaityti jau naujas pažymas.
Raimundas Lopata

Galiu įtarti todėl, kad dar M. Basčio tyrimo metu Seime jau buvo „nuleista“ informacija apie tai, bet kažkodėl tuo metu ši tema nebuvo plėtojama.

Pažiūrėsime, kiek išsamus ir neselektyvus bus šis epizodas NSGK tyrime, nes darbas pas verslininką V. Kučinską man leido išvysti visų partijų žymiausius politikus, prezidentės buvusio rinkimų štabo vadovą, prašančius V. Kučinsko įvairialypės paramos. Tame tarpe ir prezidentės patarėjos D. Ulbinaitės įdarbinimą vienoje iš Rusijos garbės konsulo kontroliuojamų institucijų.

Galiu lažintis, kad šiame su „ARVI“ susietame epizode bus pritaikyti labai selektyvūs filtrai.

Pabaigai – viešai norėčiau paklausti dabartinio šalies premjero ir VSD, ką jie konkrečiai padarė, kad nebūtų nurašyti 1,5 milijardo Eur žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“, piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, Europos Komisijos byloje su „Gazpromu“?

Viename savo ankstesnių straipsnių esu įspėjęs, kad „Achema“ galimai raštu pateikė liudijimą „Gazprom“ apie tai, jog dujų kainos Lietuvai yra sąžiningos ir teisingos, tai yra galimai veikė prieš Lietuvos nacionalinius interesus. Niekas nepasidomėjo, niekas nepaklausė manęs platesnės informacijos, išskyrus „Achemą“, kuri pagrasino teismais.

Gerbiama prezidente, gerbiamas premjere, ar VSD parašė apie tai pažymą, ar įteikė šį dokumentą, įspėjo apie gresiantį pralaimėjimą?

Kai buvo Seime svarstomos Strateginių įmonių įstatymo pataisos, V. Bakas viešai prisipažino, kad jos nebuvo tokios, kokios buvo planuotos, ir kad Seimo dauguma pasidavė verslininkų įtakai. Kur tyrimas?

Užsienio reikalų ministras, paklaustas apie T. Pačėso įtakas organizuojant tarpvalstybinius susitikimus ir net dalyvaujant juose be VSD leidimo, atsako, kad sveikina visas įtakas, padedančias taisyti tai, ko neįgali oficialioji diplomatija. Kur tyrimas?

Taigi, šunys loja, karavanas važiuoja. Štai, pavyzdžiui, nors „Kauno tiltai“ yra svarbus „MG Baltic“ partneris bei iš pagrindinės bylos nutekintuose pokalbiuose daro įtaką skiriant valstybės pareigūnus, susisiekimo ministras R. Masiulis toliau atiduoda valstybinius užsakymus „Kauno tiltams“. Ir niekam tai nerūpi, nes reikia skaityti jau naujas pažymas.