Teodoras Medaiskis. Iš pensijų fondų ir „Sodros“ du procentus atims. O kam atiduos?

Bene labiausiai ir ilgiausiai valstiečių garsinama priežastis, kodėl reikalinga pensijų reforma, buvo tai, kad pensijų fondai esą neteisingai maitinami dabartinių pensininkų sąskaita.

Užuot sumokėjęs du procentus atlyginimo „Sodrai“, apdraustasis galėjo pasidėti juos savo asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde.

Ir štai pagaliau teisybė triumfuoja: nebebus tie du procentai pervedami fondams grobikams. Tačiau še jums ir siurprizas: jų negaus ir „Sodra“, t. y. dabartiniai pensininkai, kurių gerovei viskas ir buvo daroma.

Nes, matote, su „Sodra“ ir be tų dviejų procentų, pasirodo, viskas gerai: skola panaikinta, biudžetas perteklinis. Tiesa, pensijos mažokos, bet nieko čia tokio, pakentėsim.

O kurgi vis dėlto nukeliaus tie du nelemti procentai? Užuot visą dėmesį nukreipę mėgiamam klausimui „kas kaltas“, geriau paskaičiuokim pasekmes, remdamiesi paviešintais naujojo mokesčių perversmo parametrais.

Taigi 1000 eurų bruto atlyginimą dabar uždirbantis Jonas po GPM ir socialinio draudimo įmokos dabar „į rankas“ gauna 772 eurus. Po pertvarkos jis gaus bruto 1289 eurų, bet sumokės 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, GPM nauju tarifu ir gaus „į rankas“ 820,92 eurų. Taigi, jo neto atlyginimas padidės beveik 49 eurais.

3000 eurų bruto atlyginimą dabar uždirbanti Ona po GPM ir socialinio draudimo įmokos dabar „į rankas“ gauna 2280 eurų. Po pertvarkos ji gaus bruto 3867 eurų, bet sumokės 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, GPM nauju tarifu ir gaus „į rankas“ 2339,92 eurų. Jos neto atlyginimas padidės jau beveik 60 eurų.

Skaičiavimai rodo, kad kuo didesnis dabar atlyginimas, tuo didesnis bus ir absoliutus „į rankas“ gaunamo atlyginimo prieaugis. Ir tai ne darbdavių, o įmokų ir mokesčių dydžio mažinimo dėka. Santykinai didžiausias padidėjimas bus apie 1000 eurų dabar uždirbančiųjų grupėje – apie 5 proc. 2500 ir daugiau uždirbančiųjų grupėje santykinis padidėjimas sieks apie 2 proc.

Politikams spręsti, ar tai teisinga, bet laimėtojas – dirbantieji, net ir palyginti daug uždirbantys.

Jau dabar dalyvaujantiems 2+2+2 sistemoje kaupimo kaina liks panaši, o ar nedalyvaujantys stos į naują sistemą, nežinia. Gali nugalėti ir paprasčiausias trumparegiškumas, dabartinių reikmių prioritetas prieš ateities poreikius.

Teodoras Medaiskis

Svarstant klausimą, ar reikėtų pritarti tokiai reformai, verta paskaičiuoti alternatyvą.

Sakykim, po pertvarkos būtų nustatytas ne 18,5, o 20 proc. socialinio draudimo įmokos tarifas. Tada jau minėtas Jonas gautų „į rankas“ 801,45 eurus, taigi apie 30 eurų daugiau.

Tačiau Ona gautų „į rankas“ 2281,53 eurų, t. y. praktiškai tiek pat (apie 1,5 euro daugiau), kaip ir prieš pertvarką. Kitaip tariant, atlyginimai „į rankas“ gerokai daugiau padidėtų tik žemesnių atlyginimų grupėje.

Socialinio draudimo pajamos mažiau nukentėtų ir būtų galima vienkartiniu sprendimu, kurį pateisintų vykdoma mokestinė pertvarka, padidinti pensijų apskaitos vieneto vertę, kad su nauja indeksavimo sistema jau startuotume nuo didesnio dydžio.

Galbūt dabartinis net ir nemažų atlyginimų neto verčių padidinimas suplanuotas tikintis, kad tą padidinimą žmonės kaups savo senatvei.

Tačiau jau dabar dalyvaujantiems 2+2+2 sistemoje kaupimo kaina liks panaši, o ar nedalyvaujantys stos į naują sistemą, nežinia. Gali nugalėti ir paprasčiausias trumparegiškumas, dabartinių reikmių prioritetas prieš ateities poreikius.

Svarstymai, kaip teisingiau įvykdyti mokestinį perversmą (šį kartą ne naktinį, o dieninį) ir iš viso, ar reikia to perversmo, nėra tokie jau paprasti ir trivialūs.

Bet apmaudu, kad juose dažniau remiamasi bendromis frazėmis, o visuomenė per mažai informuojama apie skaičius.

Tačiau, kaip žinia, velnias slypi detalėse.