Pažyma neturėjo būti paskutinis žodis šiais klausimais. Veikiau ji buvo tik vienas šaltinis, kurį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) būtų turėjęs patikrinti ir analizuoti, palyginti su kitų žinybų medžiaga, apklausinėti kai kuriuos pažymoje minimus asmenis, ir tik tada prieiti prie išvados ir gal ją paskelbti.
Bet pažyma buvo išviešinta ir kilo kvapą gniaužiantis skandalas.
Bet ar pažyma patikimai įrodo, kad vyko veiksmai, kurie sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui?
Pirmiausia norečiau pasidalinti su kai kuriais pažymos sukeltais įspūdžiais. Valstybė ir teismai negerbia mūsų privatumo, ar bent tų iš mūsų, kurie patenkame į teisėsaugos ar žinybų akiratį. Kai kurių asmenų pokalbių buvo klausomasi gal net dešimt metų, nors nežinia ar ištisai ar su pertraukomis. To neturėtų būti.
Jei po kokių metų ar dvejų klausymosi ir sekimo nėra pakankamai duomenų iškelti bylą arba bent ikiteisminį tyrimą, reikia nutraukti sekimą, juolab, kad stebint ir sekant įtraukiami pašaliniai žmonės, taikinio pažįstamieji, kaimynai ir tt.
Šių asmenų teisė į privatumą yra net didesnė negu įtariamojo.
Seniai žinoma, kad teisėjai lengvabūdiškai suteikia leidimus klausytis pokalbių. Pasak Nacionalinės teismų administracijos, 2014 m. apylinkės teismai išnagrinėjo 12, 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos. Prokurorų prašymus atmetė tik 154 kartus – taig 1,2 procento.
Ši statistika atspindi tik tuos atvejus, kai taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tais pačiais metais Lietuvoje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi prieš beveik 4,5 tūkst. asmenų, o VSD 2017 m. atliko teismo sankcionuotus veiksmus 2001 asmens atžvilgiu, nemažai jų ne Lietuvos piliečiai.
Į priekaištus, kad pažeidžiama Lietuvos piliečių teisė į privatumą, paprastai atsakoma, jog žmogus, kuris daro nusikalstamą veiką, negali tikėtis privatumo.
Bet Lietuvos įstatymai leidžia klausytis ne tik įtariamųjų pokalbių telefonu, bet ir bet kurio žmogaus, jei teisėsauga mano, kad taip galima gauti duomenų apie nusikaltimą.
Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismų (EŽTT), pokalbių telefonu klausymasis yra „labai rimtas kišimasis į asmens teises ir kad tik labai rimtos priežastys, paremtos pagrįstu įtarimu, kad asmuo gali būti įsitraukęs į rimtą kriminalinę veiklą, turėtų būti pagrindu juos sankcionuoti“.
EŽTT nuomonė Lietuvoje nepaisoma. Galime pridurti, kad 2014 m. žinių agentūra BNS septynis kartus apskundė pokalbių klausymąsi, ir kas kartą buvo pripažinta, kad pokalbių klausytasi neteisėtai.
Mūsų prokurorai ir sekliai uoliai tupi prie klausymosi aparatų, bet kokie jų triūso vaisiai? Teigiama, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad į savo machinacijas įtraukė daug žmonių, paveikė daug institucijų, bet kol kas bylų iškelta labai mažam žmonių skaičiui. Tarkime, kad nebūta pakankamai įrodymų iškelti bylą dėl mėginimo eliminuoti pagrindinius konkurentus statybų versle sostinėje.
Bet ar buvo stengiamasi įspėti atitinkamas organizacijas apie šiuos kėslus, jas paraginti itin skaidriai ir nuodugniai nagrinėti viešuosius pirkimus?
Arba jų paklausti kodėl „MG Baltic“ taip sekasi? Atrodo, kad tokių pokalbių nebūta, nors ir diskretiškas įtarimo išsakymas veikiausiai būtų turėjęs poveikį. 2014 metų lapkritį jau būta įtarimų, kad Konkurencijos tarybos pirmininkas E. Šatas palaiko „MG Baltic,“ bet 2017 m. prezidentė jį paskyrė naujai šešerių metų kadencijai. Manytina, jog įtarimai nebuvo perteikti Prezidentūrai. Tai koks tikslas juos turėti ir kaupti.
O jei Šatas „ypač spaudė ir reiškė pastabas koncerno konkurentams,“ ar to gana prieiti išvadą, kad jis Mockui palankus, jam dirbo?
„MG Baltic“ yra D. Mockaus valda, jis joks pilkasis kardinolas, bet akivaizdus vienvaldys imperatorius. Jam neiškelta byla, nors neįtikėtina, jog jo ginklanešys R. Kurlianskis iš savo kišenės sukrapštė tuos 105,000 eurų, kuriuos perdavė E. Masiuliui.
Reikia viltis, jog viskas ilgainiui bus išaiškinti. Juk ir JAV prezidento D. Trumpo advokatas kurį laiką tvirtino, kad jis pats porno žvaigždei sumokėjo 135 tūkst. dolerių, kad ji neprabiltų spaudai apie vienos nakties aferą su Trumpu.
Nors pažyma yra tarpinis dokumentas, glumina tradicinis VSD neprofesionalumas, neatsargūs teiginiai (pvz., kad Dapkus darė poveikį tuometiniam Konstitucinio Teismo pirmininkui Kęstučiui Urbaičiui), polinkis į „poeziją“.
Liberalų sąjūdžio valdyba teisingai daro, skųsdama teismui VSD dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo. Kokia bebuvo „MG Baltic“ įtaka, Mockus ir jo komanda neįkūrė partijos, nei jos visiškai kontroliavo. Pati VSD tai supranta, ar suprastų, jei bent minutę rimčiau pagalvotų.
Pažymų išviešinimas suteikė puikią progą pasireikšti ‘bausk ir drausk’ mokyklai priklausantiems politikams. NSGK pirmininkas V. Bakas svarstė, ar nereikėtų panaikinti licencijas kai kurioms žiniasklaidos priemonėms.
Nepaaiškino, kokiu pagrindu tai būtų galima pagrįsta, ir kaip tai dera su spaudos laisve. LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas sako, kad komisijos teisininkai vertina viešai paskelbtą VSD informaciją apie „MG Baltic“ poveikį LNK.
Nors nėra mechanizmo, kaip panaikinti anksčiau išduotą licenciją, komisija pasiryžusi svarstyti klausimą, jei būtų pagrindo manyti, kad daroma žala valstybei.
Vaitekūnas yra baudėjas su stažu, ne kartą baudęs rusiškus televizijos kanalus. Šiuo atveju galima abejoti jo nuoširdumu. Jis turėjo pastebėti, kad pažymoje jis kaltinamas teikęs MG Baltic“ atstovams neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai, tad skubėjo viešai atsiriboti nuo įtartino patrono.
Bene pirmą kartą šiek tiek į skandalą įsivėlusi prezidentė visus su verslu susijusius Seimo narius skatino gerai pagalvoti, ar tęsti darbą parlamente.
Tai populistinis pasisakymas, bet ir priminimas parlamentarams, teigusiems, kad tirs jos veiklą ar net rengs apkaltą, kad ji neliks skolinga, bet smogs atgal, paminėdama galimą priesaikos sulaužymą.
Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis irgi kritikavo verslo vaidmenį politikoje. Jei verslas nedera su politika, tad nuoseklumas reikalautų, kad pats Landsbergis pasitrauktų iš politikos arba įtikintų savo žmoną atsisakyti savo sėkmingo verslo.
Nelaikau verslininkų, tų pasiskelbusiųjų darbo vietų kūrėjų, šalies išganytojais. Bet nereikia jų juodinti.
Jei nieko nežinodamas apie jų asmenines savybes, reikėtų balsuoti už verslininką ar gimnazijos mokytoją Seimo rinkimuose, balsuočiau už verslininką. Daugelis įstatymų susieti su ūkiu, o eilinis verslininkas daugiau apie jį nusimano negu eilinis mokytojas.
JAV Kongrese yra daug verslininkų, o didžiųjų bankų ir kompanijų pirmininkai dažnai kviečiami tapti ministrais arba eiti kitas atsakingas pareigas. Jie dažniausiai sutinka ir veiksmingai atlieka savo pareigas.
Žinome, ką VSD galvoja apie „MG Baltic“, bet tikrai nežinome, kiek jo įsivaizdavimai atitinka tikrovę, ar Mockaus veiksmai sukelia grėsmę Lietuvai, ar eilinį kartą VSD sutirštino spalvas.
Nežinome kokiame kontekste buvo išreikšti daugiausia dėmesio susilaukę pasisakymai, kas kito buvo sakoma tuo metu. Ar VSD teisingai interpretavo Šato elgesį kaip priešišką „MG Baltic“ konkurentams, o jei LNK klusniai vykdė „MG Baltic“ nurodymus, kodėl daugelis žiūrovų ir politikų to nepastebėjo.
Svarbu visai tai sužinoti, bet akivaizdu, kad nesužinosime, jei NSGK skubės užbaigti tyrimą ir greit paskelbti savo išvadas. Tuo atveju VSD pasakojimą papildys Bako pasakojimas, bet ar tai priartins prie tiesos?
Skubios išvados nebus patikimos, nes nebus pagrįstos. Vis dėlto pažymos išviešinimas turės teigiamų pasekmių. Artimiausiu metu joks pareigūnas ar politikas, net E. Vaitekūnas, neprašys kurios nors televizijos parodyti jo dukrą per televiziją ar reklamuoti jo draugų koncertus.
Ir neskubės pietauti su koncernų vadovais.