Užstatomi senamiesčiai
Pastaruoju metu didžiųjų miestų įvykiai, kai be detaliųjų planų ir neinformuojant visuomenės užstatomos istorinės miestų dalys, privertė atidžiau pasižiūrėti, kaip reguliuojami šie procesai ir kokią reikšmę turi miestų teritorijų planavimas.
Šiuo metu Vilniuje, greta Misionierių vienuolyno, pradėtos statybos visiškai neatitinka senamiesčio kraštovaizdžio ir daro įtaką Vilniau istoriniam centrui. Tokia pati problema iškilo su planuojamais komerciniais statiniais prie Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Vilniaus senamiestyje plynai išgriauta daugiau kaip trečdalis istorinio kvartalo, visa centrinės dalis ribojama senųjų A. Strazdelio, Šv. Dvasios, M. Daukšos gatvių ir šioje numatyta pastatyti trijų aukštų gyvenamąjį namą su mansarda. Kauno Vienybės aikštėje, šalia Karo muziejaus, vėlgi šiuo metu kyla didžiulis 16 tūkst. kv. m verslo centras, taip pat vyrausiantis savo aukščiu ir gabaritais su aplinkiniu užstatymu, juos užgožiantis. Šios ir kituose Lietuvos miestuose vykdomos statybos rodo, kad procesas vyksta paskubomis, chaotiškai ir kol kas nėra institucijų prižiūrimas taip, kad būtų atsižvelgiama į toms vietovėms ir visuomenės keliamus reikalavimus.
Problema – įstatymas
Viena iš priežasčių, kai investicijoms uždegama žalia šviesa, yra dar 2013 metais Seimo priimtas naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymas, kuriame iš esmės pasikeitė iki tol galiojusios nuostatos. Šiame iki dabar galiojančiame įstatyme suteikiama teisė be detaliųjų planų statyti naujus pastatus, vadovaujantis bendraisiais planais, jei juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi reikalavimai. Tokiu būdu bendrajame plane turi būti nurodytas visas šiems procesams reikalingas reglamentavimas, kaip konkreti žemės paskirtis, žemės naudojimo būdas, užstatymo tankis, intensyvumas, sklypų ribos, leistinas pastatų aukštis, inžinerinė, socialinė infrastruktūra, privalomi želdynų plotai. Kaip teigia statybos ir architektūros teismo ekspertas, architektas Gintautas Tiškus, savivaldybių teritorijoms rengiami bendrieji planai negali išpildyti detaliesiems planams keliamų reikalavimų, nes jų paskirtis – suformuoti teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis, urbanistinę, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Rengiant bendruosius planus masteliu nuo M1:50000 iki M1:10 000 nėra galimybių jų detalizuoti, nurodant tai, kas yra pateikiama detaliuosiuose planuose. O vietovės lygmens bendrųjų planų M1:2000, kuriuose būtų įkelti visi reikalavimai kaip ir detaliesiems planams, šiuo metu iš viso nėra parengtų.
Dabartinė susiklosčiusi situacija, kai savivaldybės administracija daugeliu atvejų be detaliųjų planų derina teritorijų planavimo dokumentus vadovaudamasi bendraisiais planais, nors jie pagal Teritorijų planavimo įstatymą neatitinka jiems keliamų reikalavimų ir nėra parengtų vietovės lygmens bendrųjų planų M1:2000, verčia suabejoti teritorijų planavimo procesu.
Korupcija kuriama per asmeninę atsakomybę
Šiuo įstatymu savivaldybės administracijos direktoriui suteikta galimybė ne tik derinti teritorijų planavimo dokumentus, bet pagal savivaldybės ar vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo parametrus, keisti žemės naudojimo paskirtį ir bendrojo plano sprendinius.
Turbūt dar niekuomet atgavus Lietuvai nepriklausomybę savivaldybių administracija neturėjo tokių plačių įgaliojimų. Kodėl buvo nueita tokiu keliu? Tikėtina, derinant dokumentus norėta iš konkretaus asmens išsireikalauti atsakomybės. Anksčiau, iki Teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, svarstant detaliuosius planus, sprendimą priimdavo savivaldybės tarybos nariai balsavimo keliu. Tokia praktika iš visuomenės sulaukdavo kritikos, nes už sprendimus niekas nebuvo atsakingas. Tačiau ar ši padėtis, kai teritorijų planavimo dokumentus derina konkretus asmuo, pakeitė situaciją teigiamai, turbūt niekas negalėtų to patvirtinti. Nei gyventojų išrinkti tarybos nariai, nei visuomenė šiame procese tiesiogiai beveik nedalyvauja. Todėl apie priimtus sprendimus sužinoma, kai projektai jau yra suderinti ir pasirašytas leidimas statybai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys plenarinio posėdžio metu nurodė, kad korupcija dažniausiai ir kuriama per asmeninę atsakomybę, nes lengviau yra paveikti konkretų asmenį negu grupę žmonių.
Iš proceso eliminuoti ir savivaldybės nariai
Iš šio ydingo teritorijų planavimo proceso yra eliminuoti ne tik savivaldybių tarybų nariai, bet ir visuomenė. Kai nesvarstomi detalieji planai, visuomenė yra išstumiama į užribį ir apie suderintus statybų planus dažniausiai sužino buldozeriams stumdant pamatų duobes. Ekspertas G. Tiškus nurodo, kad Aplinkos ministerijos Statybos techniniuose reglamentuose yra nurodytas sąrašas, kuriame numatytas ribotas skaičius objektų, dėl kurių būtų privaloma svarstyti su visuomene. Tame sąraše kaip tik ir nėra komercinės visuomeninės paskirties statinių, kurie daugiausiai dėl statybos vienoje ar kitoje vietoje sukelia aistrų ir pasipiktinimo visuomenėje.
Norint suvaldyti teritorijų planavimo procesą, į jį įtraukiant ne tik investuotojus, o ir politikus, specialistus bei visuomenę kartu su Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Audriumi Šimu parengėme Teritorijų planavimo įstatymo projektą. Jame numatėme, kad galima apsieiti be detaliųjų planų tik tuomet, kai bendrojo plano sprendiniai yra parengti prie M1:2000. Tai yra galimybė pradėti planavimą, artimesnį aplinkai ir žmonėms.