Žaliųjų ir valstiečių žadėta morali ir skaidri politika savo „tartiufiškumu“ pranoko visus lūkesčius. Po gretų, žemgrobių, rusiškų trąšų istorijų, atrodytu, jau niekas neturėtų mūsų stebinti. Tačiau akivaizdu, kad valdančiųjų „moralumas ir skaidrumas“ neturi ne tik ribų, bet ir pabaigos. „Aš esu svariausias politikas“, – sako rusišku trąšų kvapeliu atsiduodantis Ramūnas.
Kitas moralios žaliųjų ir valstiečių politikos skleidėjas Saulius teigia, kad jam nerūpi krentantys reitingai. Tačiau viskas, ko jis imasi, daroma dėl tų pačių reitingų. Krentantys reitingai jam netrukdo matuotis taip geidžiamo Prezidento kostiumo.
Netolimoje praeityje, konfliktuojant su aukščiausiais pareigūnais, jam pavyko išjoti ant balto žirgo į reitingų viršūnes. Panašu, kad panašios taktikos jis imasi ir šiandien: kelią į Daukanto aikštę jis skinasi atvirai konfrontuodamas su Prezidente ir demonstruodamas jam būdingą aroganciją.
Belieka tik apgailestauti, kad neliko bendradarbiavimo tarp aukščiausių vadovų, tėra tik strategijos, kuris kurį „padarys“. Neliko viešo intereso, kaip ir neliko valstybės interesų. Tėra tik noras demonstruoti savo jėgą ir kietumą. Juk demokratinėje valstybėje, kurioje vyrauja įstatymų viršenybė, joks premjeras nesiryžtų teikti ministro kandidatūros net nepasitaręs su Prezidente. Savo ruožtu ir aukščiausias šalies vadovas nesiųstų savo patarėjų spausti ministrą atsistatydinti.
O vyšnaite ant torto tapo per dvejus metus teismo nepasiekianti buvusio liberalų lyderio korupcijos byla, atverianti vis daugiau nežinomųjų. Šįkart pačios Prezidentės D. Grybauskaitės tariami prašymai MG Baltic‘ui, naudojantis E. Masiulio kurjerišku tarpininkavimu. Kur tiesa, o kur melas – sunku susigaudyti . Gaila, Prezidentė iki šiol negali ar nenori, o gal ir nemato reikalo išsklaidyti tvyrančių abejonių.
Panašu, kad politikos moralumo kartelė leidžiasi žemiau ir žemiau. Liūdna. Jei aukščiausi valstybės pareigūnai, turintys būti moralumo etalonu, demonstruoja vienas kitam tokią nepagarbą ir panieką, tai apie kokią pilietinę valstybę mes galime kalbėti. Ar gali paprastas žmogus, gyvenantis, dirbantis ir mokesčius mokantis tokioje šalyje, gerbti ją? Ir kaip sunku paprastam žmogui brėžti takoskyrą tarp valstybės ir ją valdančių. Juk tai ne tas pats!Tėvynė mums duota kaip motina, o valdžią mes renkame patys! Štai toks politinis gyvenimas Lietuvoje.