Tačiau džiūgauti Gabrieliui Landsbergiui tikrai dar ne laikas, nes rinkėjų nuotaikos apklausų rezultatuose atsispindi su tokiu vėlavimu, kad pastarųjų savaičių „valstiečių“ informacinės kontratakos, maišant su lyg netyčia nubyrėjusiomis iš „MG Baltic“ bylos maišo žemėmis TS-LKD lyderius ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, pasekmės ten pasimatys tik vasarą.
Premjeras Saulius Skvernelis dar nepasakė, kad nori būti prezidentu, bet visi kiti jo pareiškimai, kaip sakoma toje saldumynų reklamoje, iškalbingiau už tūkstančius žodžių. Nes žodžių karas prieš D. Grybauskaitę prasidėjo visai ne tuomet, kai prezidentė pasmerkė žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, o gerokai anksčiau, kai S. Skvernelis pradėjo vadovautis viešųjų ryšių specialistų instrukcija klibinti Daukanto aikštės rūmų duris, jau dabar demonstruojant, kad galėtų būti kitoks prezidentas.
„S. Skvernelis šiuo atveju tarsi bando sužaisti keletą žaidimų skirtingoms auditorijoms,“ – pastebi politologas Ainius Lašas.
Vieną iš tų auditorijų labiausiai erzina kieta D. Grybauskaitės pozicija Rusijos atžvilgiu. Ukrainos pamokos jau užsimiršo, prekyba su Rusija ne tik Ramūno Karbauskio trąšomis – auga, o Skripalių nuodijimo ir Sirijos reikalai pernelyg tolimi apolitiškam lietuviui, kartojančiam, kad kaimynų nepasirinksi, o Vakarai irgi ne šventi, ko mums čia mažiems ant didelio kelio šokinėti – sutryps.
Pirmadienį S. Skvernelis kviečiasi užsienio reikalų ministrą ir kelis ambasadorius, kaip skelbiama „aptarti Lietuvos santykius su Rusija ir kitomis Rytų šalimis“, taigi Prezidentūros šturmas šia kryptimi dar nesibaigė, net ir nepaisant itin tam nepalankaus pasaulio įvykių konteksto.
Principingas S. Skvernelio neprincipingumas dėl R. Markausko atleidimo irgi atsirado visai ne todėl, kad LVŽS neturėtų kito žmogaus galinčio užimti Žemės ūkio ministro kėdę. Atvirkščiai, būtent šiai ministerijai net nereikia ieškoti nepartinių profesionalų iš šalies, nes kone kas antras LVŽS Seimo frakcijos narys jaučiasi ekspertu, iš arti mačiusiu karvę ir laikiusiu rankose šakes.
LVŽS žiedinė gynyba aplink Žemės ūkio ministrą tik iš pirmo žvilgsnio panaši į Algirdo Butkevičiaus „tefloninį“ reitingą pramušusią ministro Kęstučio Trečioko neatleidimo istoriją. S. Skvernelis ne tik vadovaujasi A. Butkevičiaus išbandyta metodika vilkinti laiką laukiant tarnybų išvados, kad ministro veiksmuose nėra kriminalo. R. Markausko skandalas jam pirmiausia yra dar viena proga pamojuoti kumštukais prieš Daukanto aikštę.
Pakanka sugretinti dvi ištraukas iš ne itin ilgo S. Skvernelio įrašo feisbuke.
Pirmoji: „Teisinėje valstybėje yra normalu, kad asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos...“ Antroji: „Žemės ūkio ministras padarė pažeidimą, kuris nėra korupcinio pobūdžio...“
Ar tai reiškia, kad premjeras vis dar jaučiasi „teisine institucija“, ar nustatinėti pažeidimų neturi teisės tik prezidentė, o jam galima? Gal dar paglamžytų tuščių ATPK pažeidimų protokolų blankų portfelio dugne užsiliko?
Kadangi Prezidento rinkimų antrajame ture LVŽS kandidatui tikriausiai teks susikauti su centro dešinės politiku, laimėjusiu pirminius TS-LKD rinkimus, gąsdinti rinkėjus konservatoriais dabar jau pats laikas. 2016 m. tai suveikė, kai pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėję konservatoriai prapylė žaliavalstiečiams antrajame, nes prieš juos susivienijo visi, kam tebesisapnuoja A. Kubiliaus krizė ir V. Landsbergio sugriautų kolūkių fermos. Galėtų suveikti ir dabar, bet reikia iš anksto neutralizuoti D. Grybauskaitę, pakerpant jai virš partinės kovos iškilusio moralinio autoriteto sparnus. Jei rinkėjas patikės, kad prezidentė yra tik konservatorių marionetė, jos reikalavimai laikytis kadencijos pradžioje deklaruotų skaidrumo standartų atrodys tik kaip opozicijos trukdymo valstiečiams dirbti dalis.
Geriausiai tokiai propagandinei kampanijai tinka laikraštis, kurio leidėjas jau ir taip teisiamas už prekyba įtaka, bet didelė visuomenės dalis iš inercijos skaito „MG Baltic“ bylos medžiagos trupiniais pagardintus „žurnalistinius tyrimus“ į tai neatsižvelgdama.
O jeigu D. Grybauskaitė net ir paskutiniais savo kadencijos metais pasirodys esanti stipresnė, negu tikėjosi LVŽS rinkimų kampanijos planuotojai, pernelyg smarkiai aptalžytą S. Skvernelį bus galima palikti laižytis žaizdas premjero poste, o į prezidentinį ringą išleisti kitą dar nenukraujavusį politiką. Pavyzdžiui, nuosaikųjį „Man gėda“ Seimo pirmininką arba Kauną sutvarkiusį merą. Nes juk S. Skvernelis dar niekur viešai nepatvirtino, kad tikrai kandidatuos.