Ir kaip drįsta spausti, kai visai Lietuvai nuo pat pirmos dienos didžiojoje politikoje jis kartoja, kad jokio spaudimo nepakęsiąs.
Ir dar kaip spaudžia!
Pasirodo, prezidentė drįso siųsti savo patarėją pakalbėti su ministru B. Markausku. B. Markauskas it nuskriaustas berniukėlis pasiguodė vyresnėliams - Ramūnui Karbauskiui ir premjerui, kad jį labai spaudė atsistatydinti. Ir štai kai sužinojo šią B. Markausko paslaptį, labai supyko. Abu.
Bet juk viskas buvo visai kitaip, ar ne? Tiksliau, prasidėjo visai kitaip. B. Markauskas, pasimetęs tarp skirtingų versijų, kaip gi ten buvo su tąja svetima žeme, kurią jis dirbo ir kokiu pagrindu pasiėmė Europos Sąjungos išmokas, prarado visišką prezidentės pasitikėjimą. Viskas įrašyta, B. Markausko žodžiai nė kiek neiškraipyti (LRT „Savaitė“ 2018 04 15): „Ir sakyti, kad Lėlys davė sutikimą, negalėčiau“.
Kai prezidentė pasakė, kad B. Markausko politinės karjeros aukštumos šiame etape baigėsi, S. Skvernelis be jokios isterijos, taip pat netikėtai ramiai į šią situaciją sureagavo. Kai kurie tikėjosi aštresnio premjero pareiškimo, o šis buvo net labai politiškai nuolankus.
Na, jei jau prezidentė nepasitiki ministru, dirbti B. Markauskui bus sunku. Ir dar antradienio rytą S. Skvernelis jautėsi „principingai užtikrintas“, kad priimsiąs principingą sprendimą.
Paskutiniam kvailiui aišku, kad jei ketini palikti B. Markauską ministru, viešai tokiais pareiškimais kaip „principingas sprendimas“ nesišvaistai.
Paprasčiau tai reiškia tai, kad Seimo valstiečių frakcijoje palaikymas S. Skverneliui mažėja su kiekviena diena, o R. Karbauskis grįžta į savo vėžes. Ir iš Seimo frakcijos premjeras gavo labai aiškų signalą, kad B. Markausko geriau nejudinti.
Štai ką reiškia šis signalas, yra jau atskiras klausimas. Gal tai yra sisteminis lūžis tarp partijos ir nepartinio ir savo nepartiškumą demonstruojančio S. Skvernelio, ar tiesiog valstiečiams per kelias dienas teko per daug. Ir B. Markauskas, ir mokesčių reforma, ir jau buvusi Teisingumo ministro kandidatūra, iš kurios akimirksniu išsityčiojo pats A. Tapinas. Ir ne kiekviena frakcija iš savo premjero apie reformas sužino taip pat ir tokiu pat būdu, kaip visi kiti... net ir konservatoriai. Panašu į pažeminimą.
Juk tokią žinutę Daukanto aikštėn nusiuntė R. Karbauskis dar prieš principingą S. Skvernelio norą lengviausiu sau keliu imti ir išspręsti B. Markausko svetimos žemės problemytę.
Bet problemytė išaugo į didelę problemą. Didelę problemą ne R. Karbauskiui. Jis sau kikena į kumštuką, darsyk parodęs visiems, kas yra kas Lietuvoje. Ši problema ir ne prezidentės. Ji pasakė savo poziciją, norit klausot, norit neklausot.
Jai – ne pirmas konfliktas su premjeru, ir ne tik su šiuo. Andrius Kubilius iš Daukanto rūmų išvažiuodavo išmuštas dėmėm, nes periodiškai D. Grybauskaitė jį “atausdavo” ir akis į akį, ir į žurnalistų atkištus mikrofonus.
O Algirdui Butkevičiui išvis rūmų durys buvo užvertos. Prezidentei iki kadencijos pabaigos liko visai nedaug, kalnų ji nuversti nesitiki ir apskritai jos dėmesys dabar nukreiptas į užsienio politiką, kuri jai svarbi dar ir būsimos asmeninės karjeros atžvilgiu.
B. Markausko problema išaugo į didžiulę problemą S. Skverneliui. Ji atvėrė lyg žiedą, koks iš principo jis yra silpnas. Ne asmeniškai, kaip žmogus, čia ne apie tai. O instituciškai, kaip politikas.
Pirma, jis tikrai yra priklausomas nuo R. Karbauskio. Skaudžią ir nemalonią, maskuojamą arogancija, “principingais” pareiškimais, sukąstais dantimis, replikomis ir juokeliais.
Jei tai būtų tik jo atlyginimas už tuos kelis mėnesius, kai jis buvo tik kandidatas į Seimo narius. Tačiau nuo R. Karbauskio priklauso ir jo prezidentinės ambicijos, ir jo, kaip premjero sėkmė. R. Karbauskis vis dar valdo savo elektoratą, ir valdo frakciją, kuri niekais gali paversti visas premjero užmačias. Ir parodyti, kad jis tiesiog nieko negali.
Antra, kad jis R. Karbauskiui atiduoda iškovotas per Gretos Kildišienės skandalą pozicijas frakcijoje. Tikrai ne tik dėl B. Markausko frakcija banguoja prieš S. Skvernelį.
Bet politikoje nėra nepriklausomų žmonių, nes demokratijoje nėra ir neturi būti vienvaldžio. S. Skvernelis silpnas, nes svertai – ne jo pusėje. Ir ne prezidentės.
Ji nueina, o S. Skvernelis karštligiškai svarsto, ką daryti toliau. O kaip žinoti, su kuo likti politikoje? Jei ne kelyje į prezidento postą, tai po kelių metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Su valstiečiais? Bet tada ir su jų bei Visvaldo Matijošaičio elektoratu. Su R. Karbauskio interesais, trąšom ir žemėm. Daug pinigų ir Rusijos šleifu.
R. Karbauskio įdirbis yra gilesnis nei galima numanyti ir visuomenės mąstymą savo politikos pusėn jis lenkė daug metų. Tačiau, kita vertus, o su kuo daugiau?
Partija, net jei tai valstiečiai, yra svarus argumentas, nes partija, kad ir kokia būtų, yra komanda ir stogas. B. Markauskas yra valstietis. Jis turi visa armiją gynėjų, nes muša savą.
Tuo tarpu S. Skvernelis turi keletą artimų policininkų ir dabar jau keletą ministrų profesionalų, tačiau jo surinktoje iš skirtingiausių užkaborių komandoje geriausiai dirba tie, kurie tos pačios prezidentės parinkti arba…kaip nebūtų keista – valstiečiai.
Ir kai neturi komandos, tada tikrai socdarbiečiai atrodo kaip valdymo genijai, o į Teisingumo ministrus už juos siūlai advokatą, kuris gal ir puikus teisininkas, bet ką jis bendra be dalyvavimo politinės korupcijos byloje turi su politika?
O dar kai į šias silpnąsias vietas, tokias, kurios tokios ir bus visada, be galimybės pagerėti, nes įbeda pirštą pati prezidentė ir pasukioja. Tada prireikia karo.
Karas čia, žinoma, per stiprus žodis. Tiesiog tai, kas vyksta dabar, yra, o taip ir atrodo net plika akimi kaip grynas “pijaras”, kuris yra užvaldęs šią valstybę iki pat pirštų galiukų ir greičiausiai niekada neapleis.
Jo elementai banalūs, bet ir skausmingai aiškiai sudėlioja paveikslą.
Tai štai paskelbęs karą, suradęs kaltuosius, Vyriausybės valandoje premjeras principingai darsyk užtikrina, kad niekas jam spaudimo nedarys.
Vertybinėms dilemoms narplioti pasitelkiama FNTT, kuri lyg neturėtų ką veikti, tik darsyk patikrinti, ką reiškia kita B. Markausko frazė, visiškai priešinga pirmajai: (2018 04 17)„...Lėlys žinojo, kad mes su juo tarėmės dėl galimybės toliau dirbti žemę ir yra tam raštiški paliudijimai“.
Ir kokius dokumentus bei žodinius liudijimus B. Markauskas susižvejojo per atostogas. O kad ir susitraukęs į kamuoliuką B. Markauskas, kurio darbas yra paralyžiuotas, kuris prarado sveiko proto ir sąžinės dar nepraradusių dalies Lietuvos žmonių pasitikėjimą, nes melavo ir toliau meluoja, pasitelkė visas priemones ir realizuoja savo įsivaizdavimą, jog yra tapęs tokiu svarbiu, kone reikšmingiausiu politiku Lietuvoje, nes... ar dėl nereikšmingo žmogaus galėtų įsiplieksti tokio gylio politinis konfliktas? Žinoma, kad ne.
O už šito “pijaro” slypi kas?
Už “pijaro” slypi, kaip sako profesorius Vytautas Sinkevičius, interesai. Nebūtų interesų, nebūtų šie klausimai keliami nuo 2005 m. Ir Bronius Markauskas net nebūtų galėjęs pretenduoti į ministrus, jei Seimas būtų ėmęsis to, ko imtis ir sutvarkyti jį įpareigojo Konstitucinis Teismas, pateikęs kelis išaiškinimą, kas yra ūkininkavimas.
Anot V. Sinkevičiaus, Konstitucijoje yra labai aiškiai parašyta, kad nei Seimo, nei Vyriausybės narys negali užsiimti jokia pašaline ūkine veikla, kuri neša pelną.
Tačiau Seimas Konstitucinio Teismo įpareigojimo nepaisė keliolika metų ir šiandien, kai paklausi Kazio Starkevičiaus, (tiesa, atkreipkite dėmesį – konservatoriaus ir buvusio Žemės ūkio ministro), ar jūsų ūkis yra jūsų verslas ar tik šeimos hobis, jis neturi atsakymo.
Ir dabartinis Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas į šį klausimą neatsako. B. Markauskas atsakingas už pusantrų metų, tačiau K. Starkevičius taip pat neatsako į klausimą, kodėl šio klausimo dėl ūkininkavimo nesutvarkė konservatorių ir liberalų Seimas. Jis tik šypsosi ir...
Bet jei tada konservatoriai būtų ėmęsi šio dalyko, tokių dalykų, kurie vyksta dabar, greičiausiai nė nebūtų. Nebūtų B. Markausko ministro. Ūkininkai mokėtų mokesčius, net ir tie, kurie gali už pelną, gautą iš žemės ūkio verslo, keliskart nusipirkti dalies visuomenės palankumo. R. Karbauskis taip pat nebūtų turėjęs galimybė ssukaupti tiek galių.
Betgi būta ir yra interesų. O kur interesai, ten ir „pijaras“, kuris turi visa tai pridengti. Silpnybes taip pat.