Kardinaliai keičiama ir Sodros mokesčių sistema. Man, kaip statistiniam Lietuvos piliečiui, įdomesnė paprasta išvada – ar man, eiliniam statistiniam Lietuvos piliečiui, kelias iki tikslo – priklausymo viduriniajai klasei palengvės, ar, valdžios pastangomis, vėl būsiu nustumtas į ekonomikos paraštes.
Pirma perversmo dalis teisinga. Šiandien valstybės ekonomika klesti ir mes galime sau leisti daryti drastiškas ir ypatingai brangias reformas.
Jei lauksime kito ekonomikos ciklo, liksime prie suskilusios geldos, nes sisteminės bėdos, tokios kaip emigracija, menkos pensijos ir apgailėtini biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, kurie nekyla net esant biudžeto pertekliui, mus galutinai nustums į ES ekonominį dugną. Nieko neveikti jau nebegalime. Visų mūsų skylių ukrainiečiai darbininkai neužkaišios.
Trumpai, kas planuojama
Jeigu tik siūlomoms permainos pritars Seimas ir jas palaimins prezidentė, jau kitais metais mokesčius skaičiuosime ir mokėsime visiškai kitaip – ne nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo visos darbo vietos kainos.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad visos reformos integruotos, jomis siekiama, kad kuo daugiau gyventojų pajustų naudos iš ekonomikos augimo.
Visiems dirbantiems mokesčiai esą sumažės dėl socialinio draudimo įmokų sumažinimo. Vidutinis darbo užmokestis dėl to turėtų padidėti apie 50 Eur, tikino ministras pirmininkas. Jo teigimu, iš viso reformos kainuos apie 600 mln. Eur.
Pristatytame reformų plane žadama per trejus metus nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažinti mokesčius asmenims, kurie gauna vidutines pajamas.
Siūloma, kad suma, iki kurios būtų taikomos neapmokestinamosios pajamos, būtų padidinta iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Primename, kad dabar neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra 380 Eur, kuris didėjant atlyginimui nuosekliai mažėja. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU yra 885 Eur „ant popieriaus“.
Jau 2019 m. gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 Eur per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU atlyginimas į rankas augs 55 Eur per mėnesį.
Tačiau džiaugsmas čia ir baigiasi. Pavyzdžiui, išplečiamos nekilnojamojo turto mokesčių ribos. Praktiškai bus apmokestinamas visas antras būstas – plečiamas nepagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas (taikant 0,3 proc. tarifą), išlaikant esamą nekilnojamo turto apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. Eur.
Trumpai tariant, mokesčiai atbilda į provinciją. Jei iki šiol NT mokėjo arba labai turtingi žmonės, gyvenantys prabangoje, arba didmiesčiuose ir kurortuose būstą nuomai perkantys žmonės. Dabar pranešimai apie įsipareigojimus valstybei keliaus ir tūkstančiams sodybų savininkų bei paveldėtą turtą gilioje provincijoje valdantiems piliečiams.
DELFI konferencijoje finansų ministras įvardino ir žmonių, kuriuos palies šis mokestis, skaičių – 220 tūkstančių.Tiesa, jo žodžiais tariant, 70 proc. šių žmonių papildomai mokės iki 30 eurų per metus.
Šalia žadamas ir saldainis
Įdomesnė dalis, kurią taip pat įvardino finansų ministras: „Skatinsime gyventojus pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas, nes nuo 2019 m. jie galės patirtomis išlaidomis susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto GPM.“
Tačiau, žvelgiant į ateitį, nerimą kelia tai, kad išnyks antroji pensijų kaupimo pakopa, taigi beveik 700 tūkst. taip kaupiančiųjų teks priimti sprendimą, kaip senatvei ruoštis toliau: grįžti į Sodrą arba prisidėti patiems. Sodros pokyčių bus gana daug.
Visi jie, iš pirmo žvilgsnio, gali būti nepalankūs, apytikriai tariant, „vidutinį europinį atlyginimą“ uždirbantiems piliečiams.
Tokią algą po kelerių metų gaus dauguma Lietuvos piliečių. Kylant ekonomikai, tai praktiškai neišvengiama.
Čia tarsi paklojama savotiška bomba – nėra ilgalaikės prognozės, kaip keisis įstatymai ir mokesčiai po kelių metų, kai žmonių pajamos, kurios dabar pradeda sparčiau augti, pasieks ribas, apie kurias dabar tik kalbama kaip apie gana tolimą siekiamybę.
Kalbant apie beveik visuotinį NT mokestį, jis būtų geras būdas vėsinti įsisiūbavusią ir kaistančią rinką. Šiandien ji jau persotinta. Kaip paveiks naujų tūkstančių ar dešimčių tūkstančių naujų būstų apmokestinimas, jei Seimas pritars šiam projektui, kol kas sunku spręsti, tačiau tai tikrai nebeskatins investicijų į būstą kaip verslą.
Kas mane, kaip pretendentą į viduriniąją klasę, neramina. Tai keletas dalykų. Pirma – nežinau kaip planuoti savo ateitį, nes dalyvavimas II pakopos pensijų fonde, kuris buvo ilgai reklamuojamas, nuvylė, ši sistema sunaikinta. Vietoj jos kol kas tik pažadai.
Kitas klausimas esminis – Vakaruose vienas iš viduriniosios klasės skiriamųjų bruožų pajamos iš investicijų, ne tik iš darbo.
Kas šiandien gali atsakyti, kaip ir kokia sritis bus apmokestinta, kad galėčiau skaičiuoti grąžą ir vertinti, kiek tai patrauklu man, bei mano vaikams. Kalbu ne tik apie nekilnojamąjį turtą. Butas nuomai jau tapo nacionaliniu lietuvišku bruožu ir ši rinka nebėra ypatingai patraukli.
Esminis klausimas – kodėl kartu su tokia mokesčių reforma pagaliau nebuvo supaprastinta pati mokesčių mokėjimo sistema.
Kodėl vidutiniam statistiniam piliečiui, baigusiam vidutinį statistinį lietuvišką universitetą, be kvalifikuoto buhalterio negalima sumokėti kelių mokesčių, jei tik pajamos gautos ne iš darbo užmokesčio.
Ar tikrai dešimtys laukelių deklaracijoje yra tokie svarbūs, kad jų nebuvo galima panaikinti? Gal mokesčius į atitinkamas sąskaitas galėtų paskirstyti nuo laukelių pildymo priežiūros atlaisvinti klerkai?
Paskutinis dalykas, kuris mane apėmė klausantis pranešimo apie mokesčių reformą, tai vienatvė. Aš, kaip pretendentas į viduriniąją klasę, kuri, kaip kalbama iš aukštų tribūnų, turėtų būti visuomenės pagrindas, jaučiuosi vienišas.
Kur dosniai finansuojamos profsąjungos, su išsamia analize, kas bus kai kardinaliai laužoma Sodros sistema, užtikrinanti mūsų nelabai komfortišką gyvenimą senatvėje?
Kur atsakingi iš biudžeto ir ES finansuojami įvairūs vartotojų ir piliečių gynimui įkurti institutai ir kitos garbios įstaigos, tarsi privalančios pateikti analizę, kas bus?
Šiandien toks vaizdas, kad kiekvieno gelbėjimosi kelias individualus – samdyk buhalterį ir skaičiuok, kas naudingiau tavo šeimai. Už tavo interesus niekas nekovos. Galbūt kovoti nereikia, tačiau jau keletą dešimtmečių nėra institucijos, kuria pasitikėtum. Ar įsivaizduojate tokią profsąjunginę olimpinę ramybę Prancūzijoje ar Vokietijoje?
Jei grįžime prie klausimo ar aš asmeniškai esu už šią mokesčių reformą? Turbūt taip. Ne dėl gilios analizės, kurios nėra. Bet bent dėl bandymo keistis. Diskusijoms laiko dar yra.
Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.