Nesusivokę žmonių nuotaikose ir daugiau galvodami apie artėjančius rinkimus, o ne apie galimą kardinalų posūkį, britų politikai 2016 m. vasarą inicijavo referendumą, per kurį nedidele balsų persvara rinkėjai pasisakė norintys, kad jų šalis pasitrauktų.

Laikas – iki 2019 03 29

Pamažėl atsigavę po šoko rinkimus laimėję konservatoriai ilgai delsė padaryti formalų pareiškimą dėl išstojimo, nors Briuselis juos ragino sakyti B, kai jau ištarta A. Theresa May paskelbė reikalingą formulę prieš metus, 2017 m. kovo 29 d., ir laikrodis įsijungė.

Buvo aktyvuotas ES sutarties 50 straipsnis, pagal kurį derybos privalo baigtis ir du parlamentai – ES ir Jungtinės Karalystės – turi patvirtinti sutartas sąlygas ne vėliau kaip per dvejus metus.

Po to 20 mėnesių tęsis pereinamasis laikotarpis, kada britai turės laikytis visų įsipareigojimų, bet jau nebedalyvaus jokiuose svarstymuose.

Per tą laiką Jungtinė Karalystė turės iš naujo suderėti 759 sutartis. Iš jų 295 yra prekybinės. Kaip pavyks prie tokios skubos? Galutinė atsiskyrimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.

Yra sutarta keletas dalykų, tačiau daugelio labai svarbių klausimų sprendimas visiškai neaiškus. ES vadovaujasi tokia pozicija: „Niekas nėra suderėta, kol viskas nėra suderėta“, nors yra konkrečių susitarimų – pavyzdžiui, britai sutiko mokėti bendrijai 39 mlrd. svarų skyrybų mokestį.

Akivaizdu, kad ES derybose laikysis labai kietai. Yra aiškiai pasakyta, kad niekas Didžiajai Britanijai neleis nusirankioti vyšnių nuo torto. Nario išėjimas su privilegijomis ir be nuostolių galėtų tapti blogu pavyzdžiu kitoms narėms ir įkvėptų euroskeptikų gretas.
Ramūnas Bogdanas

Tačiau iš vietos dar nepajudėjęs daug svarbesnis klausimas dėl Šiaurės Airijos ir Airijos respublikos sienos. Šiuo metu pasibaigęs dešimtmečius trukęs karas tarp Šiaurės Airijos protestantų, palaikančių Londoną, ir katalikų, kurie už glaudesnius ryšius su Dublinu. Siena nebėra kliūtis bendrauti, įtampos yra atslūgę. Baiminamasi, kad įvedus pasienio kontrolę gali vėl kilti priešprieša, o britai gerai prisimena, kas ten dėjosi anksčiau, ir airių teroristų sprogdinimus Londone.

Du santykių modeliai

Yra du santykių su ES modeliai: norvegiškas ir kanadietiškas. Minkštasis „Brexit‘as“ reikštų norvegišką variantą. Norvegija laikosi ES direktyvų, yra Europos ekonominės erdvės dalyvė, tačiau ji negali dalyvauti priimant sprendimus, – o vykdyti juos privalo. Be to, norvegai moka metinį mokestį į ES biudžetą ir privalo įsileisti darbui ES piliečius. Šie du klausimai buvo aršiai keliami išstojimo šalininkų per referendumą, bet šiuo keliu jie nebūtų išspręsti.

Kietasis „Brexit‘as“ yra Kanados modelio taikymas. Ji savo santykius su bendrija suderėjo laisvos prekybos sutartyje, kuri šiuo metu yra ratifikuojama ES nacionaliniuose parlamentuose. Tačiau ši sutartis apima tik prekes. Ji išspręstų fizinių muitinių klausimą, nes ant sienų prekių tikrinti nereiktų. Tačiau net 80 proc. Didžiosios Britanijos BVP sudaro ne prekės, o paslaugų tiekimas. Jau paskaičiuota, kad kanadietiškas modelis per 10 metų Jungtinei Karalystei kainuotų 30 mlrd. svarų daugiau nei norvegiškas.

Trys britų stalčiai

Britai norėtų sutarti dėl tarpinio varianto. Jie išdėliojo savo ekonomikos šakas į tris stalčiukus ir siūlo: pirmame stalčiuje bus glaudžiausios bendradarbiavimo sritys, pavyzdžiui, automobilių pramonė. Jose prieiga prie ES rinkų liks atvira, ir šis stalčius veiktų pagal norvegišką modelį.

Antrame stalčiuje yra sritys, kuriose Jungtinė Karalystė įsipareigoja laikytis bendrųjų ES principų. Pagrindinė šaka šioje kategorijoje yra bankininkystė. Laisva prieiga prie ES rinkų būtų iš dalies ribojama. Juk dabar Jungtinės Karalystės bankai gali veikti visoje ES teritorijoje, neturėdami vietos skyrių. Turint omenyje, kad Londono Sitis yra vienas iš pagrindinių pasaulio finansų centrų ir neša milžiniškus pelnus valstybei, užtikrina daugybę kvalifikuotų darbo vietų, prisideda prie šalies pasaulinės galios, ši sritis yra labai opi Didžiajai Britanijai.

Į trečią stalčių britai sudėjo tas ekonominės veiklos sritis, kuriose galima veikti savo nuožiūra, nesižvalgant į bendrus principus, pavyzdžiui, kirpyklų paslaugas.

Viešojoje erdvėje vis garsiau pradeda skambėti mintis apie antrą referendumą. Logika labai paprasta: pirmame referendume balsuota dėl išstojimo apskritai, o antrasis turėtų atsakyti, ar britams priimtinos tos sąlygos, kurias suderės jų vyriausybė, ar jie sutinka su anksčiau nežinotomis pasekmėmis, kurių didelė dalis bus jiems nepalankios.
Ramūnas Bogdanas

ES prezidentas Donaldas Tuskas pakomentavo, jog specialiai britams ES nieko nederins. Akivaizdu, kad ES derybose laikysis labai kietai. Yra aiškiai pasakyta, kad niekas Didžiajai Britanijai neleis nusirankioti vyšnių nuo torto. Nario išėjimas su privilegijomis ir be nuostolių galėtų tapti blogu pavyzdžiu kitoms narėms ir įkvėptų euroskeptikų gretas.

Antras referendumas?

Pažvelgus į tai, kas sutarta, o kas – ne, matosi, jog per pirmus metus toli gražu neįsivažiuota iki pusės klausimų. Referendumo rezultatai įgyvendinami ne tik derybininkų – jie matosi statistikoje.

Per metus dėl balsavimo „išeiti“ šalies BVP susitraukė 0,9 proc. Tai labai didelis skaičius, jei prisiminsime, jog NATO šalys gynybai turėtų skirti 2 proc. biudžeto. Pagrindinės susitraukimą lėmusios priežastys yra investicijų mažėjimas ir išaugusi infliacija, nes po referendumo smuko svaras.

Be to, nuo referendumo imigracija sumažėjo 27 proc. ir atskiros ekonomikos šakos, pavyzdžiui, maisto pramonė ir žemės ūkis, jau skelbia apie darbo jėgos trūkumą.

Viešojoje erdvėje vis garsiau pradeda skambėti mintis apie antrą referendumą. Logika labai paprasta: pirmame referendume balsuota dėl išstojimo apskritai, o antrasis turėtų atsakyti, ar britams priimtinos tos sąlygos, kurias suderės jų vyriausybė, ar jie sutinka su anksčiau nežinotomis pasekmėmis, kurių didelė dalis bus jiems nepalankios.

2011 m. Didžiosios Britanijos euroskeptikai prastūmė parlamente įstatymą, kad toli siekiančias pasekmes turinčios sutartys privalo būti tvirtinamos referendumu. Jų tikslas buvo užtikrinti, kad ES sutarties pakeitimai, vedantys prie glaudesnės sąjungos, būtų sunkiau patvirtinami Jungtinėje Karalystėje.

Dabar įstatymas gali suveikti priešinga kryptimi, juridiškai sutrukdydamas išskirtinę teisę parlamentui vienam spręsti dėl išstojimo sutarties. Jau susibūrusi iniciatyvinė grupė, kuri ruošiasi pateikti šį klausimą teismui išnagrinėti.

Briuselis aukštų pareigūnų lūpomis kartas nuo karto primena britams, jog durys jiems tikrai nėra uždarytos, jog jie dar gali persigalvoti. Svarbu neperspausti, nes išdidumo buvusios didžiausios imperijos žmonėms nestinga, o sąsiauris tarp žemyno ir salos egzistuoja ne tik geografiškai, bet ir jų sąmonėje.
Ramūnas Bogdanas

ES sutarties 50 straipsnio autorius lordas Kerras vasarį sakė lordų rūmams, jog ES atidėtų išstojimo datą ir sustabdytų „Brexit‘o“ procesą, jei Jungtinė Karalystė skelbtų antrą referendumą. Visuomenės apklausos rodo, kad auga skaičius norinčių pasisakyti dėl suderėtų sąlygų (47 proc. nori, 34 proc. nenori). Taigi, esant proceso pusiaukelėje, dar visai neaišku nei koks bus „Brexit‘as“, nei jo baigtis.

Solidarumas iš ES

Konservatoriai yra susiskaldę dėl daugelio esminių „Brexit‘o“ klausimų. Liberalai demokratai pasisako už antrą referendumą. Vienas iš pagrindinių pirmojo referendumo variklių Nigelas Farage‘as atsistatydino iš Nepriklausomybės partijos pirmininkų ir jau davė užuominą, kad antras referendumas yra svarstytina mintis.

Leiboristai pagal savo ideologiją turėtų būti nuoseklūs narystės ES rėmėjai, tačiau jų lyderis vengia aiškiai formuluoti savo poziciją. Didžiąją dalį politinio elito gąsdina Jeremy‘io Corbyno galima premjerystė. Jis pasinaudotų ir bet kokiais visuomenei nepriimtinais vyriausybės veiksmais dėl „Brexit‘o“. Svarbus faktorius yra gegužės 3 d. vyksiantys Jungtinės Karalystės savivaldybių rinkimai, kur partijos pasitikrins savo svorį visuomenėje.

Tokioje situacijoje Briuselis aukštų pareigūnų lūpomis kartas nuo karto primena britams, jog durys jiems tikrai nėra uždarytos, jog jie dar gali persigalvoti. Svarbu neperspausti, nes išdidumo buvusios didžiausios imperijos žmonėms nestinga, o sąsiauris tarp žemyno ir salos egzistuoja ne tik geografiškai, bet ir jų sąmonėje.

Manau, kad viena iš paskatų susitelkti Londono pozicijos palaikymui po cheminio išpuolio prieš Skripalius Solsberyje buvo siekis parodyti visiems britams, jog ES yra su jais, jog mes kartu esame neįveikiamas vienis. Neabejoju, jog britai įsidėmėjo šį solidarumą, išreikštą bendra rezoliucija ir Rusijos diplomatų išsiuntimu. Jis irgi gali turėti įtakos antrojo referendumo skelbimui bei jo rezultatams.