Pagrindinis įkaltis yra ši premjero pastaba.
„Manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų labai aiškiai iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai yra padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis fakto patvirtinimas.
Tikiuosi, kad tyrėjai, kalbant apie ekspertus, kurie darbuojasi tiriant šitą bylą, galės pateikti neginčijamus įrodymus.“
Pasak į prokuroro vaidmenį įsijautusio Laurinavičiaus, vargu ar premjeras rimtai abejoja, kad Rusija atsakinga.
Bet „kokią klaidą jis iš tiesų daro, ir, deja, daro jau mažų mažiausiai trečią kartą – kartoja Rusijai naudingą naratyvą.“
O jei kalba taip, kaip naudinga Rusijai, lyg seka išvada, jog jis vienas iš daugelio Kremliui naudingų idiotų, gal nesąmoningas jos įrankis.
Manau, kad Skvernelio pastabas iš dalies sukėlė Didžiosios Britanijos karinis tyrimo centras, kuris, nustatęs, kad Skripalis ir jo dukra buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas), praeitą savaitę pripažino, kad negalėjo nustatyti tikslaus jos šaltinio.
Laboratorijos teiginys paneigė ankstesnį Užsienio reikalų ministro B. Johnsono kategorinį pasisakymą Vokietijos nacionaliniam transliuotojui, kad „Porton Down“ laboratorija nedviprasmiškai nustatė, jog nuodai buvo pagaminti Rusijoje.
Be to, kovo 22 d. Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija „Twitterio“ pranešime tvirtino, jog „Porton Down“ laboratorija nustatė, kad Salisburyje naudojama medžiaga „iš tikrųjų pagaminta Rusijoje“.
Po naujausio laboratorijos vadovo pasisakymo, ministerija skubiai ištrynė tą Twitter pranešimą. „Dėmesio centre“ Linkevičius kartoja tą pasenusią ir klaidingą informaciją, atseit „nustatyta laboratorija, kur tas cheminis ginklas buvo gaminamas“.
Ar Linkevičius, kaip ir Skvernelis, kartoja Rusijai naudingą naratyvą?
Juk Maskvos propagandistai galės tvirtinti, jog Lietuvos užsienio reikalų ministras skleidė dezinformaciją, kartodamas jau paneigtus teiginius. Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) mokslininkai dar tiria nuodus, tad neatmestina galimybė, kad jie nustatys, kur jie buvo pagaminti.
Tebėra daug neaiškumų dėl Skripalių nuodijimo. Ne vienas apžvalgininkas klausė, kodėl Rusija mėgintų nužudyti ne itin reikšmingą šnipelį savaitę prieš Rusijos prezidento rinkimus ir kokį mėnesį prieš Pasaulio futbolo čempionatą, kodėl jos agentai nutarė vartoti medžiagą, kuri tučtuojau bus atpažinta, kaip dalis Rusijos arsenalo.
Teigiama, kad nuodai buvo užtepti ant Skripalio namo priekinių durų, bet kaip tada paaiškinti, jog ta stulbinančiai nuodinga nervus paralyžiuojanti medžiaga turėjo poveikį tik po trijų valandų, ir kad duktė liko gyva ir sveiksta. Yra daug neaiškumų, kuriuos dar reikia ištirti.
Antra vertus, nepaisant neaiškumų, sunku manyti, kad Rusija ar rusai nėra atsakingi.
Visi kiti aiškinimai, antai, kad tai britų ar amerikiečių žvalgybos provokacija, dar mažiau įtikina.
Nesuprantu, kaip Laurinavičius gali tvirtinti, jog Skvernelis kartoja Rusijai naudingą pasakojimą. Premjeras tik ragino maksimaliai ištirti Skripalių nuodijimą ir, jei įmanoma, pateikti neginčijamus įrodymus.
To turėtų reikalauti kiekvienas atsakingas ir tiesa besirūpinantis politikas. Kokia yra alternatyva savos nuomonės reiškimui? Savi-cenzūra?
Ar reikia kaskart pagalvoti, ar tavo teiginį gali panaudoti ar iškreipti Kremlius? Tokiu atveju nebūtų galima tvirtinti, jog Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, kad JAV invazija į Iraką pažeidė tarptautinę teisę, kad JAV didėja rasinė įtampa. Nebūtų galima tvirtinti, kad prezidentė Grybauskaitė sutirštino spalvas, vadindama Rusiją teroristine šalimi, kad gal ministras Linkevičius per dažnai kritikuoja Rusiją.
Ar išvis būtų galima kritiškai vertinti Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu? O jei nebūtų galima kritikuoti, ar tai reiškia, jog ji nepriekaištinga?
Jei premjeras turi save cenzūruoti, ar neturi panašiai elgtis kiti politikai ir paprasti mirtingieji? Pagaliau, kas nustatys, kurie teiginiai yra Kremliui naudingi, ir kodėl manyti, jog šį sprendimą priimantys pateptieji turi ypatingas įžvalgas ir niekada neklysta?
Net svarbiausi vidaus politikos klausimai, antai, kiek skirti lėšų krašto apsaugai, taptų tabu. Tiek dėl demokratijos ir atviros visuomenės.
Manytum, kad, sulaukdami vis daugiau paramos iš NATO, mes jaustumės saugesni, atviriau išsakytume savo nuomones. Kadaise komunistai aiškindavo, jog, artėjant proletariato pergalei, kapitalistai ir buržuaziniai nacionalistai kuo atkakliau priešinasi, tad reikia didinti, o ne mažinti represijas. Ar, kaip sakoma dainoje, – Back in the U.S.S.R.?
Skverneliui dar priekaištaujama, kad jis esą tvirtinęs, jog lietuviška propaganda yra neva tokia pati, kokia Rusijos dezinformacija.
Nesusipažinęs su šiomis Skvernelio pastabomis, nežinau, ar jos teisingai perteikiamos. Lietuvos propaganda nėra tokia plati ir pikta, kaip Rusijos, bet jos yra daug, per daug.
Apstu pavyzdžių. Antai teigiama, jog Rusija kasmet išleidžia bent aštuonis milijardus dolerių viešiesiems ryšiams, kad metinis Rusijos propagandos biudžetas siekia apie 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Skaičiai visiškai neįtikėtini. Rusija neturi tiek pinigų. JAV savo propagandos stotims skiria apie 750 milijonų, BBC gal šiek tiek daugiau negu 500 milijonų.
Prieš kelerius metus interneto portale buvo paskelbta, kad 2010 m. lėktuvas, kuriame keliavo Lenkijos prezidentas L. Kaczyńskis esą sėkmingai nusileido Smolenske, bet tada buvo susprogdintas, o mėgėjų filmas rodė, kaip trys vyrai vaikštinėjo po nuolaužas pistoletais pribaigdami sužeistuosius.
Straipsnis buvo paskelbtas kaip eilinė naujiena, be pastabų ar išlygų. Ilgą laiką LRT Ukrainos separatistus vadino smogikais ir teroristais. O ką prirašė kai kurie apžvalgininkai? Beveik neįmanoma tarti gerą žodį apie Rusiją, net kai teiginiai dar nebuvo vertinami, kaip Kremliui naudingi naratyvai.
Nemažiau neramina užuominos, kad nereikėtų priešpriešinti gynybos išlaidų žmonių gerovei. Reiktų vengti neatsargių formulavimų, bet būtina nuosekliai ir nuodugniai diskutuoti planus didinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc.
Gal jos tikrai reikalingos, gal be jų Lietuva liktų beginkle, o okupavus Lietuvą, tos gerovės nebūtų? Bet svarbu pabrėžti visiškai aiškią, neginčytiną tiesą.
Kuo daugiau išleidžiama gynybai, tuo mažiau lėšų lieka socialiniams reikalams, pensijoms, mokytojų ir gydytojų algoms. Tikiu, kad Linkevičius ir Laurinavičius neneigs, jog algos ir pensijos veikia žmonių gerovę.