Borisas Nemcovas, kaip ir Sacharovas, fizikas ir demokratas, pradėjęs savo politinę veiklą praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje su Sacharovo palaiminimu, atstovavo visiškai kitokiai Rusijai nei dabartinis režimas: Rusijai, kurioje laikomasi teisinės valstybės principų ir kuri veikia kaip atsakingas pasaulio pilietis. Praleidęs daug metų Rusijos politinėje arenoje kaip parlamento narys, regiono gubernatorius, ministro pirmininko pavaduotojas ir opozicijos lyderis, jis liko ištikimas savo principams, tarp kurių: laisvosios rinkos ekonomika, demokratiškai atskaitingas valdymas, politinis pliuralizmas ir pagarba žmogaus teisėms. Vėlesniais metais, kaip vienas svarbiausių V. Putino režimo priešininkų, B. Nemcovas garsiai reiškė savo nuomonę ne tik dėl Kremliaus daromų pažeidimų šalies viduje, bet ir dėl jo keliamos agresijos užsienyje. Paskutinėse jo surengtose eitynėse 2014 m. rugsėjo mėn. B. Nemcovas vedė dešimtis tūkstančių žmonių Maskvos gatvėmis protestuojant prieš V. Putino karą Ukrainoje.
Borisas Nemcovas taip pat buvo ir Lietuvos draugas, rėmęs jos nepriklausomybės siekį praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje kaip Rusijos pirmojo laisvai išrinkto Parlamento narys. Jis rėmė mūsų šalies Parlamento teisę savarankiškai, nepaisant Putino ir Kremliaus spaudimo, spręsti savo likimą. 2015 m. kovo 11 d. Borisas Nemcovas turėjo garbės svečio teisėmis dalyvauti Lietuvos Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje 25-osioms nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti. Jis priėmė kvietimą dalyvauti konferencijoje ir turėjo joje skaityti pranešimą. Tačiau tam nebuvo lemta išsipildyti. Vasario 27 d. jis buvo nužudytas penkiomis kulkomis Kremliaus sienos šešėlyje, kuomet ėjo Maskvos upės tiltu namo.
Praėjus trims dienoms po jo nužudymo, dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Maskvos gatves, pagerbdami jo atminimą. Maskviečių, atėjusių atsisveikinti į Sacharovo centrą, kur vyko B. Nemcovo laidotuvės, eilės nusitęsė keletą kilometrų iki Sodų žiedo. Rusai iki šiol neša gėles ir žvakes į tą vietą, kur jis buvo nužudytas ant Bolšoi Moskvoretsky tilto, tapusio neoficialiu paminklu.
Jūs galite nužudyti žmogų, tačiau negalite nužudyti jo atminties ar principų, už kuriuos jis kovojo.
Rusijos valdžios institucijos stengėsi tai padaryti. Trejus metus buvo atmetinėjamos visos viešos iniciatyvos oficialiai paminėti Borisą Nemcovą. Valdžia nuiminėjo privačių asmenų įrengtas iškabas, nuolat griovė ir naikino ant tilto įrengtą laikiną atminimo memorialą. Kiekvieną kartą tokiais veiksmais būdavo siunčiamas aiškus signalas, kad šalies valdžia neleis Rusijos piliečiams Rusijoje pagerbti šio Rusijos valstybės veikėjo.
Laisvų šalių piliečiai ėmėsi iniciatyvos. Šių metų sausio mėn. Vašingtone miesto taryba vienbalsiai priėmė įstatymą dėl aikštės priešais Rusijos ambasadą pavadinimo Boriso Nemcovo vardu. Tai buvo pirmasis oficialus nužudyto Rusijos opozicijos lyderio pagerbimas pasaulyje. Iškilminga ceremonija įvyko vasario 27 d., praėjus trejiems metams nuo jo nužudymo, dalyvaujant JAV Kongreso nariams, JAV Vyriausybės pareigūnams, taip pat B. Nemcovo šeimos nariams ir draugams. Likus keletui dienų iki šios ceremonijos Maskvos miesto valdžia, tikriausiai suvokdama itin ryškų kontrastą, paskelbė, kad ji pakeis savo poziciją ir leis įrengti atminimo lentą ant daugiabučio namo, kuriame B. Nemcovas gyveno, sienos.
Svarbu, kad šis atminimo pagerbimo darbas būtų tęsiamas toliau ir kad Kremlius aiškiai suvoktų, jog jam nepavyks ištrinti šio didžio Rusijos valstybės veikėjo atminties. Boriso Nemcovo vardo aikštei suteikimo ceremonijos Vašingtone metu Ukrainos ambasadorius Valerijus Čalyj pažadėjo, kad Kijevas ateityje taps antrąja pasaulio sostine, kur bus įamžintas B. Nemcovo vardas. Miesto taryba šiuo metu rengia teisės aktus, siekiant pavadinti netoli Rusijos ambasados esantį parką Boriso Nemcovo vardu. Panašios iniciatyvos yra įgyvendinamos Kanadoje.
2016 m. vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, miesto merui Remigijui Šimašiui pritariant, vieningai priėmė rezoliuciją dėl Boriso Nemcovo atminimo įamžinimo Lietuvos sostinėje. Tačiau jau daugiau kaip dvejus metus nebuvo imtasi jokių konkrečių veiksmų. Atėjo laikas išpildyti duotą pažadą. Tai galima padaryti ir nekeičiant dabartinių gatvių pavadinimų Vilniaus žemėlapyje. Priešais Rusijos ambasadą yra šiuo metu jokio pavadinimo neturintis parkas. Būtų daugiau nei tinkama šiam parkui duoti Rusijos valstybės veikėjo vardą.
„Dešimties metų taisyklė“, kuri yra kartais minima šiame kontekste, yra ne teisės aktais nustatytas reikalavimas, bet implicitiškai suponuojama konvencija. Kaip ir daugelio kitų konvencijų atvejų, gali būti išimčių. Pavyzdžiui, mirusio Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio atvejis, kurio vardu dabar yra pavadinta gatvė Vilniuje. Tragiška Europos valstybės vadovo žūtis buvo išskirtinis atvejis. Tą patį galima pasakyti ir apie gėdingą opozicijos lyderio nužudymą kitoje Europos šalyje.
Geriausias įmanomas būdas pagerbti Borisą Nemcovą ir jo palikimą bus laisva ir demokratiška Rusija, kokią jis ją norėjo matyti ir už kokią paaukojo savo gyvybę. Esame tikri, kad tokia diena išauš. Ir kai tai atsitiks, visoje Rusijoje matysime daugybę Nemcovo vardu pavadintų gatvių, o Rusijos ambasados Vašingtone, Kijeve, Vilniuje ir kitose pasaulio sostinėse galės didžiuotis įsikūrusios šalia šio Rusijos valstybės veikėjo vardu pavadintų aikščių ir parkų.