Nuo 2005 m. aktyviai seku šio fondo veiklą ir galvoju – kada? Kuri valdžia išdrįs padaryti tam galą? Kas išdrįs užkirsti kelią neprofesionaliam ir neskaidriam beveik 3 mln. eurų „pasiskirstymui“ per struktūrą, kuri valdoma profanų, dažnai susijusių su politika ar kokia kabelių tiesėjų asociacija ar profsąjunga, o ne su žiniasklaidos valdymu ar valstybės kultūros raida?

O juk žiniasklaida – labai svarbi kultūros dalis. Kultūros ministerija pagaliau suprato, kad žiniasklaidos klausimai yra svarbūs ir juos spręsti priklauso jai, bei imasi veiksmų.

Dabar svarstoma Kultūros ministerijos tarnautojų mintis performuoti žiniasklaidos rėmimo struktūrą ir pradėti viską iš pradžių yra sveikintina.

Visų pirma, tai leis perdiskutuoti ir pergalvoti visą rėmimų prasmę ir loginę schemą. Antra, atsinaujinsime, nes dabartinio fondo dalininkai ir lėšų skirstytojai yra užsidarę senų ir siaurų interesų rate, iš kurio patys negali ištrūkti, o platesnio vaizdo, būnant tame rate, nesimato.

Kartais turime nugriauti Šnipiškes, kad pastatytume skaidrių dangoraižių kvartalą. Sugriaukime pagaliau SRTF šnipiškes, atsinaujinkime ir pastatykime organizaciją, kuria galėtume didžiuotis, kaip gerų pokyčių Lietuvoje pavyzdžiu.
Tomas Balžekas

Kyla klausimas. Ar apskritai reikia remti žiniasklaidą?

Neabejoju, kad valstybė turi remti žiniasklaidą, turi padėti visoms jos rūšims, kurios rašo, rodo ar kalba valstybei svarbiausiomis temomis, bet tai turi vykti skaidriai, centralizuotai ir profesionaliai.

Mano galva, jau seniai laikas nustoti skaidyti valstybės skiriamas lėšas žiniasklaidai per įvairiausius fondelius ir struktūras, tokius kaip SRTF, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kitus panašius skirstytojus ir pirkėjus. Gal užtenka kurti nereikalingas darbo vietas tiems fondams valdyti?

Sukurkime vieną organizaciją, per kurią valstybė rems žiniasklaidą ar pirks jos paslaugas savo komunikacinėms reikmėms.

Sukurkime organizaciją, kuri iš tikro turės aiškius tikslus, paramos skyrimo ir pirkimo kriterijus ir, dar svarbiau, pakvieskime joje dirbti žmones, kurie supranta apie žiniasklaidą, kurie yra žiniasklaidos profesionalai, o ne mėgėjai ar prijaučiantys.

Atrinkime tuos žmones skaidriais demokratijos principais, o ne „nuleiskime“ iš viršaus ar duokime mūsų pinigų paskirstymo žiniasklaidai galią suinteresuotiems politikams ar neaiškaus kalibro profsąjungų ar asociacijų lyderiams.

Kartais turime nugriauti Šnipiškes, kad pastatytume skaidrių dangoraižių kvartalą. Sugriaukime pagaliau SRTF šnipiškes, atsinaujinkime ir pastatykime organizaciją, kuria galėtume didžiuotis, kaip gerų pokyčių Lietuvoje pavyzdžiu.