Šį sekmadienį, kovo 25-ąją, laikrodžius pasukome vieną valandą pirmyn ir tokiu laiku dabar gyvensime septynis mėnesius, iki spalio pabaigos. Tokį laiko sukiojimą turėsime dar bent iki 2021 metų, nes iki tol esame įpareigoti kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kurios nuo 2001-ųjų laikosi numatytos neribotos ES direktyvos, kurią siūlyti pakeisti galima tik kas penkerius metus.
Šis kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbus klausimas į Seimą jau bandė kelią skintis ne vieną kartą, tačiau priimti konkrečių sprendimų neužtekdavo politinės valios. Apie tai, kad reikia imtis veiksmų, kalbame jau mažiausiai aštuonerius metus, tačiau manau, kad atėjo metas kalbas paversti realiai įgyvendinamais darbais. Tiek Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos Pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tiek premjeras Saulius Skvernelis pritaria, kad reikėtų atsisakyti žaidimo su laikrodžių rodyklėmis, tad bus dedamos visos pastangos, kad situacija pasikeistų iš esmės.
Visuomenė prieš laiko sukiojimą
Vasaros laikas kasmet įvedamas daugumoje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio gyventojų iš daugiau kaip 70 šalių paskutiniais dešimtmečiais gyvena prisitaikydami prie laiko persukimo dukart per metus. Lietuviai prie laiko pokyčių taikosi jau 14 metų ir savo noru kelia stresą organizmui. Lietuvoje nemaža dalis piliečių, švietimo įstaigų, bendruomenių ir kiti pasisako už tai, kad laikas sukiojamas nebūtų ir paliktume žiemos laiką. Tai patvirtino neseniai atliktas Švietimo ir mokslo ministerijos tyrimas. Buvo argumentuota, kad vaikams keltis anksčiau į mokyklą yra sudėtinga, tai atsiliepia mokymosi rezultatams, kurie keičiasi į neigiamą pusę. Stresą patiria tėvai, turintys gerokai pakoreguoti savo darbotvarkes praradę vieną valandą, kuomet su laiku žengiame į priekį. Neretai prisitaikyti prie laiko pokyčių organizmui prireikia kelių savaičių, tuo metu krenta darbingumas, kenčia aplinkiniai, gali kilti papildomas stresas.
Žala organizmui – įrodyta
Nobelio premija už mokslinį atradimą medicinos ir psichologijos srityje buvo apdovanoti Jeffrey C. Hallas, Michaelas Rosbashas ir Michaelas W. Youngas, kuriems pavyko išskirti cirkadinius genus, reguliuojančius žmogaus organizmo ląstelių 24 valandų paros ritmą. Esant genų mutacijų, organizmo paros ritmas gali sutrikti, kartu sutrinka ir kitų organų sistemų veikla.
Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu naudojo vaisių museles kaip pavyzdinį organizmą, kuriame izoliuotas genas, kontroliuojantis įprastą biologinį ritmą. Jie parodė, kad šis genas koduoja baltymą, kuris per naktį kaupiasi ląstelėje, o po to susiskaido per dieną. Vėliau mokslininkai nustatė papildomus baltymų komponentus, atskleidžiant mechanizmą, reguliuojantį savarankišką laikrodinį mechanizmą ląstelių viduje. Tokius baltymus turi beveik visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmones. Esant neatitikimui tarp dienos laiko ir mūsų biologinio laikrodžio, vyksta pokyčiai žmogaus organizme. Geriausiai žinomas pavyzdys – vadinamasis ,,jetlag“, kai nuskridę į kitoje laiko zonoje esančią šalį jaučiamės prastai.
Lietuva – ne vienintelė, siekianti nebesukioti laiko
Praėjusiais metais užregistravau Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai. Seimas pritarė siūlymui. Už šį nutarimą balsavo 76 Seimo nariai, 7 buvo prieš ir 7 susilaikė. Mano kolegos parlamentarai supranta, kad, spartėjant gyvenimo tempui, kokybiškas dienos darbas ir tinkamas poilsio režimas yra svarbus, todėl būtina persvarstyti, ar mes galime taikytis su dabar esančia situacija.
Šiai pozicijai taip pat pritarė ir Ministras Pirmininkas S. Skvernelis bei jo Vyriausybes ministrai, ko pasekoje į Europos Parlamentą dėl direktyvos peržiūrėjimo kartu su Suomija, Lenkija bei Estija kreipėsi ir Lietuva. Suomija yra surinkusi per 70 tūkst. savo gyventojų parašų už tai, kad laikas nebūtų persukamas, tai akivaizdžiai rodo, kad žmonėms ne vis vien, pagal kokį laiką jie gyvena.
Ar būsime pajėgūs pakeisti direktyvą?
Europos Parlamentas, gavęs Lietuvos ir šių valstybių narių prašymus dėl direktyvos peržiūrėjimo, nusprendė šį klausimą kruopščiai išnagrinėti ir artimiausiu metu pateikti savo išvadas. Parlamentas paragino to imtis EK ir, jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos pakeitimo. Ši rezoliucija buvo priimta, kai už ją balsavo 384, o prieš – 153 parlamento nariai.