Bet į mitingo reikalavimus Seimas pažiūrėjo pro pirštus. Gal todėl, kad Seimui peticijoje surašyti reikalavimai tikrai nėra tokie paprasti ir nediskutuotini, jog juos būtų galima vienu ypu šast ir priimti.
O gal todėl, kad Seimo daugumai mitingo reikalavimai nelabai įdomūs, kaip ir mitingo dalyviai – į jį susirinko ne valdančiųjų rėmėjai.
Ir vis dėlto žodžio kišenėje neieškantis A. Ramanauskas, kuris yra Tėvynės Sąjungos narys, pripažįsta, kad nepaisant visko, ką yra pridarę valstiečiai, jie visuomenėje, tarp savo rinkėjų vis dar yra vertinami kaip idealistiška politinė jėga.
„Ir juos netgi galima būtų su tuo pasveikinti, nes kiek mes esame matę iki šiol buvusių gelbėtojų, tai jų reitingai drastiškai krisdavo. (...) Jie nusipelnė to, kad jų reitingai būtų aukšti, nes ta priešprieša miestas-kaimas, runkeliai-ponai, tai, deja, yra mūsų visuomenėje. Ir tie, kurie jaučiasi nuskriausti miesto, gauna mažesnes pajamas, jie mato valstiečiuose savo atstovą“, - sako A. Ramanauskas.
Ir A. Ramanauskas pripažįsta, kad šita garbė valstiečiams švelniai tariant nelabai pelnyta. „Aš manau, kad didžiausia Lietuvos bėda ir yra socialdemokratai. O ne valstiečiai“. Tai kodėl tuomet mitingas buvo...prieš valstiečius? O valstiečiai todėl, kad jie - atpirkimo ožys už socialdemokratų nuodėmes.
Ir tokiu ožiu jie tapo dėl Ramūno Karbauskio.
Štai taip panašiai greičiausiai svarsto ne vienas konservatorius ir ne vienas liberalas. Ir šiaip ne vienas blaivaus proto pilietis, nes proto turėtų užtekti tam, kad suprastumei, jog valstiečiai valdžioje nėra nė dviejų metų.
Bet ir valstiečiams ant liežuvio galo visada jie, konservatoriai, o ne socialdemokratai, su kuriais jie yra sudarę daugumą.
R. Karbauskis, nesvarbu, kokiu klausimu, pirmiausiai už kampo mato konservatorius. Konstitucijos priesaiką sulaužęs Mindaugas Bastys (jo buvusi ir būsima partinė narystė tikrai nėra tik šiaip veiksnys) liko Seime – intrigavo konservatoriai. AgroKomisiją prieš jį, R. Karbauskį, turint norą ištirti žemės ir trąšų reikalaus, inicijuoja taip pat konservatoriai. Mitingą už Seimo sienų taip pat iš desperacijos surengė konservatoriai.
Tai štai šekit jums – parlamentinio tyrimo komisija, kodėl Andrius Kubilius su Ingrida Šimonyte skolinosi per krizę brangiai, o ne pigiai, iš Tarptautinio valiutos fondo. Ir S. Skvernelis neoriginalus. Toliau nuo R. Karbauskio akių kalbasi su konservatoriais, tačiau viešai kerta iš peties. Pirmalaikiai rinkimai – konservatorių desperacija, jei koks aštresnis klausimas – ten konservatoriai.
Valstiečių auditorija konservatoriams alergiška. Lygiai kaip ir konservatorius stačiai alergijos priepuolis ištinka, kai šie pamato valstiečius.
O socialdemokratai tyli sau kamputyje ir...
Koktu todėl, kad šioje valstybėje štai toks antagonizmas tik ir vyksta, jis drumsčia vandenį ir nieko daugiau nevyksta. Ir tuomet kyla klausimas štai koks - ar nevyksta todėl, kad valdančiųjų frakcijai, kurioje yra dorų ir sąžiningų žmonių, kaip sako A. Ramanauskas, vadovauja lyderis, kuris, pasirodo, nelabai doras?
Ar vis dėlto tie tylintys kamputyje socialdemokratai, tiksliau, jų sukurta sistema toliau valdo Lietuvą.
Ir štai čia išties yra lūžio taškas.
Dar sunku pasakyti, bet aš linkčiau manyti, jog nėra taip, kad R. Karbauskis, kad ir kiek jis turėtų milijonų, kad ir kiek jis degtų noru užvaldyti valstybę ir paimti viską į savo rankas, jau turėtų jose daugiau nei savo frakciją ir Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Žemės savininkų klausimai ir trąšos yra be galo svarbūs, niekam, išskyrus fanatiškam R. Karbauskio gerbėjui, o tokių yra daug, bet ne visa Lietuva, nekyla abejonė, kad į juos reikia atsakyti.
Bet net jei ir pavyks Agrokomisiją sudaryti ir ši pradės darbą, tai komisija bus ne apie valstiečių valdymo metus. Galbūt ji bus apie R. Karbauskio moralę. Galbūt apie jo gyvenime taikytus ir taikomus dvigubus standartus ir stambaus verslo cinizmą.
Galbūt rasis vienas kitas šviežias R. Karbauskio verslui palankus jau šios laikotarpio teisės aktas, bet jo agroverslo imperija, kurią sukūrė net ne jis, o jo tėvas, yra anų valdžių pasekmė.
O anos valdžios leido susikurti ne vienam karbauskiui.
Todėl tai, ką mes turime šiandien, prieš ką buriasi mitingai, protestai, prieš ką siautėja feisbukas iš tiesų yra tiesiog neįgali valstybė. Bet ne valstiečių, o mūsų visų. Tik valstiečiai jos neįgalino. Nes, tiesą pasakius, greičiausiai net ir pačiam doriausiam valstiečiui, netikėtai patekusiam į valdžią, atsivėrė tokios pandoros skrynios, kad iki šiol sunku suvirškinti.
Taip, R. Karbauskis įtakingas, bet jo rankos nesiekia nei vaiko pinigų, nei mokesčių reformos, nei ligonių kasų, nei švietimo sistemos. Ten jo nėra, bet būtent ten vyksta pačios didžiausios nesėkmės, kurios parodo, kad ir ką kalba politikai, arba jie yra pažadukai ir populistai, arba iš tikrųjų jie nieko negali.
S. Skverneliui toli iki tobulo premjero ir iki progresyvaus lyderio, bet jis turbūt nėra tas, kuris nenorėtų nors kokios nors pozityvaus pokyčio bent sau į lentutę gerų darbų įsirašyti. Bet jis neretai atrodo lyg pats būtų viena planeta orbitoje, kurioje visos kitos planetos sukasi kas kaip sau. Jis sako viena, jo paties ministrai kalba skirtingomis kalbomis ir nesusikalba.
Pats akivaizdžiausias pavyzdys yra tai, kas vyksta tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio ir Finansų ministro Viliaus Šapokos. Tiksliau, toji nesąmonė, kuri įvyko su vaiko pinigais, kai neliko mokestinės lengvatos, auginantiems vaikus, o visi, juos auginantys, turi eiti prašyti vaiko pinigų iš savivaldybės.
Kai paaiškėjo, kad registrai, elektroninės sistemos, į kuriuos yra investuoti šimtai milijonų eurų, erdvėje niekaip nesusisiekia, o centrinė valdžia ir savivaldybės gyvena skirtingose valstybėse.
Ar tikrai visur ten, kur neįvyksta sprendimas arba jis nerealizuojamas taip, kaip gražiai papasakojo premjeras, jau sėdi valstiečių kadrai?
Tiesą pasakius, išvis abejotina, ar L. Kukuraitį ir V. Šapoką galima apskritai vadinti valstiečių kadrais. Kad kadrai – tai taip, bet kad Ramūno...
Gal tikrai sąmoningai yra stumdomi klausimai dėl žemės iš vieno komiteto į kitą, slepiant tikruosius savo lyderio interesus, bet kai mūsų dėmesys nukreptas ten, mūsų dėmesio neliko tam, kas vyksta sveikatos apsaugos sistemoje. Finansų ministras vardija vieną po kito skaičius, kaip viršijus bet kokias prognozes, sparčiau augo ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos ekonomika, tačiau gydytojai ruošasi dar vienam piketui, nes kad ir kaip jie skaičiuotų, jų atlyginimai nuo gegužės pirmosios žadėtais 20 proc. nekyla nors tu ką. Medikai skaičiuoja skaičiuoja, kokią dalį skiria Sveikatos apsaugos ministerija medikų atlygininams ir mato, kad tuos 20 proc. gydymo įstaigos turės kelti iš savų rezervų, o priversti pakelti atlyginimus savivaldybės ligoninei ministras Aurelijus Veryga neturi jokių svertų.
Tai jei Lietuva taip gerai niekada negyveno, kodėl gydytojai turi susitaikyti, kad atlyginimai, pasirodo, dabar kils visiems skirtingai – vieniems gal net 30 proc, o kitiems – tik 5?
Viskas lyg ir būtų dar protu suvokiama, bet jūs pamenate, kad dėl esą priverstinai ir anksčiau laiko turėsiantys būti padidinti medikų atlyginimai nukėlė pusmečiui valstybės kompensaciją skiepams nuo meningokoko. Tie procentai esą buvo tokie dideli, kad neliko pinigų vakcinai nuo mirtinos ligos. Tai štai nei vakcinos, nei atlyginimų šioje augančios ekonomikos šalyje nėra, o šią savaitę vėl nuo meningokoko mirė vaikelis.
Kiek ten tų valstiečių dabar yra Sveikatos apsaugos sistemoje? Ir kiek yra tiesiog mūsų visų, eilinių sistemos tarnų, kuriems tas vienas vaikelis nei šilta nei šalta, svarbu, kad ne mano?
Tai gal nuo to ir pradėkime?