Šioje ataskaitoje pažymima, kad rengiant diasporos politikos strategiją būtina atsižvelgti ne tik į profesionalų susigrąžinimą, bet ir paskirstyti dėmesį žemesnės kvalifikacijos, viduriniosios klasės atstovų reemigracijai ir integracijai į darbo rinką Lietuvoje.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių galvoja apie grįžimą į Lietuvą, tačiau trūkstant greitai pasiekiamos informacijos, taip pat pesimizmas dėl valdžios požiūrio į piliečius ir didelė skurdo baimė stabdo galutinį apsisprendimą grįžti.

Mažėjant gyventojų skaičiui, verslo įmonėms pradeda trūkti darbuotojų, mažėja vidaus vartojimas, brangsta paslaugos ir prekės. Patenkame į užburtą ratą ir pasiūlymai, kurie jau įgavę formą ir rezultatą yra du – profesionalų susigrąžinimas ir atsivežimas darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tokiu būdu bandoma užpildyti mažiau kvalifikuotos darbo jėgos nišą.

Viešojoje erdvėje labai matomos iniciatyvos, kviečiančios į Lietuvą profesionalus, aukštos kvalifikacijos žmones. Ir tai yra gerai, nes tai reikalingas segmentas Lietuvai. Bet be profesionalų dar yra didžioji dalis žmonių, kurie dirba žemesnio lygio vadovais ar darbininkais, tačiau dažnai kyla abejonių, ar jų taip pat reikia Lietuvai. Tuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai dirba darbus, kuriems jų kvalifikacija yra per didelė – vos dešimtadalis lietuvių Europoje dirba profesionalius, jų išsilavinimą bei kompetenciją atitinkančius darbus. Tai rodo tiek EBPO ataskaita, tiek įvairios užsienio lietuvių apklausos.

„Brexit“ kontekste, vyraujant neužtikrintumui ir įvykusiam emociniam lūžiui, yra puiki galimybė pagalvoti ne tik apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų prisitraukimą. Keičiant prioritetus ir nukreipiant pastangas šia linkme, netruksime išvysti ir rezultatą.

Sausį fiksuota didžiausia imigracija į Lietuvą. Tačiau tik 70 proc. imigravusiųjų sudarė Lietuvos Respublikos piliečiai; 30 proc. atvykusiųjų buvo ne LR piliečiai. Prieš metus, 2017 m. vasario 28 d., patvirtintas profesijų, kurių trūksta šalyje sąrašas, kurio dėka trečiųjų šalių piliečiai lengviau įsidarbina Lietuvoje. Šių metų sausį patvirtintas įmonių sąrašas (daugiausia iš transporto sektoriaus), kurios gali trejus metus be papildomų patikrų įsivežti tiek darbuotojų, kiek joms reikia. Į patvirtintų įmonių sąrašą gali patekti statybų, gamybos, žemės ūkio ir bet kurio kito sektoriaus įmonės, kurias rekomenduoja asocijuotos verslo struktūros, ir kurios atitinka keturis iš dešimties papildomų kriterijų.

Natūraliai kyla mintis, jog bent dalį resursų nukreipus į lietuvių diasporos prisitraukimo strategijos formavimą ir vykdymą, rezultatas būtų dar geresnis. Tai gali būti kontaktų mugės, paprasta komunikacija, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Iki šiol dauguma verslininkų nežino, kad užsienyje yra lietuviška spauda, kurioje lietuviams galima skelbti apie laisvas darbo vietas, atlyginimus ar kitą informaciją. Valstybės parama, sumažinant darbdavio riziką, paskatintų verslą drąsiau imtis iniciatyvos darbinti užsienyje gyvenančius tautiečius.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Europos Komisija ataskaitoje pažymėjo, kad nelygybė ir skurdas Lietuvoje vis dar vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje skurdo lygis, ypač pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, bedarbių ir vienišų tėvų, vis dar gerokai viršija ES vidurkį. Bendros išlaidos socialinei apsaugai yra nedidelės, palyginti su kitomis ES šalimis. Atitinkamai, Lietuva Jungtinėje Karalystėje garsėja kaip viena svarbiausių „šiuolaikinių vergų“ tiekimo valstybė – nuo 2012 m. gilėjanti atskirtis gimdo vis didesnius „vergų“ srautus, kuriuos atsivėrimas „pigesniems“ trečiųjų šalių piliečiams tik padidins.

Proaktyvios valstybės, bendradarbiaujant su verslu bei nevyriausybinėmis organizacijomis, pastangos rasti užsienyje gyvenantiems lietuviams darbo vietų yra labai reikalinga ir naudinga priemonė. Tačiau vis dėlto esminio šių pasaulio lietuvių grįžimo į Lietuvą lūžio nebus tol, kol pasaulio Lietuviai nematys pasikeitusio valstybės požiūrio į piliečius, į kiekvieną lietuvį, nepaisant jo socialinės padėties visuomenėje. Tik tuomet, kai užsienyje finansiškai saugiau besijaučiantys lietuviai patikės, kad Lietuvai svarbus kiekvienas jos pilietis, kai kiekvienas pilietis bus išlaisvintas iš priklausomumo nuo valdžios, kai kiekvienam piliečiui bus sudaryta galimybė dirbti ir gauti adekvatų atlyginimą, kurti verslą, sulaukiant valdžios pagalbos, o ne trukdymo, tik tuomet užsienyje gyvenančių lietuvių akyse galime išvysti drąsą grįžti.

Grįždami namo lietuviai neturi jausti baimės dėl savo pačių integracijos į darbo rinką, dėl laukiančios biurokratijos nežinomybės. Taip pat turi būti ramūs dėl savo vaikų, nes žinos, kad Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi integruoti vaikus į lietuviškas klases, užtikrindama sąlygas vaikams, besimokiusiems užsienyje, pavyti bendraamžius ir mokyklą baigti kartu su visais.

Valstybė savo aiškią ateities viziją užsienyje gyvenantiems ir visiems lietuviams gali parodyti keliais svarbiais ir neatidėliotinais veiksmais, kuriuos siūlome įgyvendinti nedelsiant:

- Mokestinės naštos mažinimas, kad nei darbuotojai, nei verslininkai nebūtų smaugiami nepakeliamų mokesčių ir priklausomybės „iš viršaus“. PVM, GPM, SODROS mokesčių reforma gali tapti pirmais žingsniais, kurie leis gyventojams pakelti galvas, laisviau kvėpuoti ir jaustis nepriklausomais;

- Dviguba pilietybė – išsaugant galimybę Vakarų užsienio lietuviams išsaugoti Tėvynės pilietybę, turint ir valstybės, kurioje gyvena, pilietybę, bus parodytas aiškus Lietuvos požiūris į savo tautą. Tai bus signalas pasaulio lietuviams, kad mums jų reikia ir mes jų laukiame;

- Šeimos politika – reikšminga valstybės parama daugiavaikėms šeimos, didinant paramą su kiekvienu gimstančiu vaiku šeimoje, taip pat NPD kėlimas, atsižvelgiant į vaikų šeimoje skaičių, parama pirmam šeimos būstui įsigyti. Kuomet Lietuvos demografinė situacija yra tragiška ir neigiama, tokios šeimos politikos priemonės rodytų aiškų valstybės požiūrį į savo ateitį, kuri yra neįmanoma be gausių ir stiprių šeimų;

- Efektyvios, vieningos Sugrįžtančios Lietuvos programos sukūrimas, apimančios ir valstybės paramą ieškant darbuotojų tarp užsienio lietuvių.