Perėjimas nuo atskirų studijų programų prie studijų krypčių vertinimo padeda geriau suprasti kiekvienos aukštosios mokyklos stipresnes ir silpnesnes sritis, atskleisti, kiek jose vykdomos studijos pagrįstos mokslu, ar sklandžiai veikia vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema. Šis vertinimas prisideda prie bendro Lietuvos aukštojo mokslo atsinaujinimo, išgryninant aukštųjų mokyklų profilius, sutelkiant mokslo ir studijų potencialą.

Ko siekiama šiais pokyčiais? Visų pirma vertinama visa studijų kryptis, o ne atskiros šioje kryptyje registruotos studijų programos. Tai leidžia geriau apčiuopti, ar toje studijų kryptyje aukštoji mokykla turi pakankamą mokslinį, pedagoginį potencialą, ar atsakingai leidžia į gyvenimą atskiras studijų programas. Antra, pirmą kartą pritaikytas slenkstinis mokslinio lygio reikalavimas. Šiam, pirmam, laikinajam vertinimui pasirinktas visiškai neaukštas, beveik simbolinis slenkstis. Tarptautiniame palyginamajame mokslo ir studijų institucijų mokslinio pajėgumo vertinime taikoma penkių balų skalė. Mūsų pirmajam vertinimui, kartu su aukštosiomis mokyklomis, pasirinktas kompromisinis rodiklis „1,5“. Akivaizdu, kad vertinant be kompromisų bakalauro studijoms reikėtų kelti bent dviejų balų reikalavimą, o magistrantūrai ir doktorantūrai bent trijų. Tikimės, kad per keletą metų, sutelkę ir sustiprinę aukštojo mokslo išteklius, tokius reikalavimus galėsime pritaikyti.

Pokyčiais siekiame užtikrinti tarptautiniu mastu palyginamą mūsų aukštojo mokslo kokybę. Perėjimas prie naujų, aukštesnių reikalavimų kai kurioms aukštosioms mokykloms ar jų padaliniams gali būti nelengvas, bet visuomenės ir kiekvieno studento požiūriu juk, turbūt, neabejotina, kad iš aukštojo mokslo laukiame ne tik gražiomis regalijomis papuošto diplomo, bet ir solidžių kvalifikacijų, specialiųjų ir bendrųjų žinių bei intelektinių įgūdžių.

Vienas greičiausių šio pokyčio pasiekimų – postūmis aukštosioms mokykloms peržvelgti savo studijų programų pasiūlą. Jis jau įvyko. Vien paskelbus apie naujus studijų kokybės reikalavimus pačios aukštosios mokyklos nusprendė nebevykdyti priėmimo į 263 studijų programas. Šį apsisprendimą reikėtų laikyti teigiamybe – daugiau išteklių, laiko, dėmesio bus sutelkta į kitas studijų programas, kurios pačių aukštųjų mokyklų požiūriu turi daugiau potencialo.

Ne mažiau reikšminga ir tai, kad po laikinosios studijų krypčių akreditacijos turime aiškesnį Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrąjį vaizdą. Galime lengviau pastebėti tam tikrose studijų kryptyse pirmaujančias aukštąsias mokyklas, taip pat tas studijų kryptis, kuriose problemų yra gausiausia. Turime nemažai gero, tarptautinio lygio mokslo bei studijų branduolių. Dauguma fizinių, gamtos, medicinos, humanitarinių mokslų ir menų studijų, vykdomų didžiosiose bei specializuotose aukštosiose mokyklose, atitinka keliamus reikalavimus. Daugiausia prasilenkimų su reikalavimais – mažesniuose universitetuose ir mažesnėse kolegijose, kuriuos labiau paveikė pastarųjų metų studentų skaičiaus mažėjimas, kuriuose nėra aukšto lygio mokslininkų ir dėstytojų kritinės masės. Kaip tik šie universitetai šiandien ir yra optimizuojami, jungiami į didesnio pajėgumo institucijas. Daugiausia nukrypimų nuo slenkstinio standarto socialiniuose moksluose, kurie daugelyje aukštųjų mokyklų taip ir nesustiprėjo po nekontroliuojamos plėtros studentų piko laikotarpiu. Nepakankamai gera būklė ir dalyje technologijos mokslų, kur stipriausius mokslininkus dėl nekonkurencingų darbo užmokesčių nusiurbia darbo rinka. Tai ypač akivaizdu informacinių technologijų studijose. Taip pat nerimą kelia išskaidyti ir silpni ugdymo mokslų resursai, bet jie, kuriant naujus pedagogų rengimo centrus, jau yra telkiami ir stiprinami.

Valstybei itin svarbiose kryptyse, kuriose mokslo potencialas ar kiti studijų kokybės rodikliai nepakankami, tačiau priėmimo negalima riboti dėl svarbos visuomenei (pavyzdžiui, mokytojų rengimas), aukštosios mokyklos parengs tų krypčių studijų kokybės tobulinimo planą, kurį įvertins ir kurio vykdymą prižiūrės Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Pirmasis studijų krypčių vertinimas parodo, kad situacija Lietuvos aukštajame moksle apskritai yra ganėtinai gera, tačiau išryškina ir tai, kad dalis aukštųjų mokyklų nuo pat susikūrimo taip ir nepajėgė tolygiai sustiprinti savo akademinių pajėgumų visose studijų kryptyse, į kurias pretenduoja, ir sukurti stiprių studijų ir mokslo sąsajų. Laikas šią situaciją pripažinti ir apsispręsti, ką darysime toliau.

Vertinimo signalas yra neabejotinai svarbus pačioms aukštosioms mokykloms, skatina jas kritiškiau pažvelgti į savo studijų programų pasiūlą, priimti sprendimus dėl šių programų ateities – arba apsispręsti jų nebevykdyti, arba surasti būdus, kaip studijų programas ir mokslo pajėgumus iš esmės sustiprinti.

Visos aukštosios mokyklos iki nuolatinės akreditacijos turi išgryninti ir sustiprinti savo studijų pasiūlą, ir po sėkmingo pakartotinio įvertinimo galės tęsti veiklą taip pat ir tose kryptyse, kurios šiuo metu akredituotos ribojamai.

Be to, šiuo metu visos aukštosios mokyklos dar gali teikti prašymus SKVC papildomai įvertinti 2017 m. mokslo veiklos rezultatus, patikslinti vertinamose studijų kryptyse vykdomų studijų programų sąrašus. Tačiau norėtųsi, kad vertinimo rezultatų tikslinimas nevirstų primityvia kova dėl išlikimo. Kokybės reikalavimai ir toliau augs, ir ten, kur potencialas yra iš tiesų silpnas, verčiau iš karto dėmesį sutelkti į gretimų, stipresnių krypčių tolesnį tobulinimą, į mokslo ir studijų pažangą.

Gera žinia studentams

Būsimiems studentams šis vertinimas turėtų padėti apsispręsti dėl studijų pasirinkimo. Bendras studijų pasirinkimas šalies mastu nemažėja, kadangi nėra nė vienos studijų krypties, į kurią priėmimas būtų stabdomas visose aukštosiose mokyklose. Tačiau vertinimo rezultatai gali padėti suprasti, kurios aukštosios mokyklos tam tikrose studijų kryptyse pirmauja, ir tapti svarbiu informacijos šaltiniu renkantis studijų vietą. Esamiems studentams svarbu žinoti, kad vertinimas ir akreditavimo sprendimai nebus taikomi atgaline tvarka, tai yra nebus stabdomos studijos nė vienoje iš tų krypčių, kurios neatitiko pasikeitusių reikalavimų. Jeigu po vertinimo aukštajai mokyklai nebeleidžiama į studijų programą priimti naujų stojančiųjų, jos kokybė turėtų kelti susirūpinimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šis krypčių vertinimas aukštojo mokslo sistemai suteikia daugiau skaidrumo – palengvina pasirinkimą mokyklų abiturientams, aukštosioms mokykloms parodo jų stipriąsias ir silpnąsias vietas bei padeda pasirengti būsimiems pokyčiams. Šio vertinimo ir apskritai visų pertvarkų tikslas nėra surasti ir nubausti silpnuosius, bet išsiaiškinti realią padėtį ir apsispręsti, kaip mūsų aukštąjį mokslą stiprinti ir padaryti niekam abejonių nekeliančiu šalies pasididžiavimu.