Šio argumento paneigimui reikia ieškoti specifinių pavyzdžių: šalių, į Lietuvą panašių ir savo požiūriu į religiją, ir sovietų įtakos patirtimi, iš kurių yra ko pasimokyti. Net ir taip susiaurinus kriterijus, toli ieškoti neteks. Kas vienija šiuolaikišką donorystės sistemą, legalias medicinines kanapes ir be recepto vaistinėse parduodamą „Viagrą“? Katalikiškoji mūsų kaimynė Lenkija.
Lietuvai renkantis didesnio reguliavimo ir bausmių griežtinimo kryptį, Lenkija nuosekliai laužo stereotipus apie ką gali ir ko negali priimti vis dar stiprias religines tradicijas puoselėjančios šalys.
Broliška donorystė
Lietuvoje vis dar galioja donorystės tvarka, kuri yra tikra retenybė visoje Europos Sąjungoje, kai asmenys, norintys po mirties tapti donoru, turi atskirai registruotis ir patirti biurokratinės sistemos išbandymus. Tuo tarpu Lenkija, kartu su dar dvidešimt ES šalių, taiko „numanomo sutikimo“ organų donorystės modelį. Remiantis šia tvarka, kiekvienas pilnametis laikomas sutinkančiu būti organų donoru po mirties, nebent būdamas gyvas išreiškė prieštaravimą. Kaip ir daugelyje tokį modelį taikančių šalių, Lenkijoje prieštaravimą taip pat gali išreikšti ir mirusiojo artimieji – tam reikia dviejų raštiškų paraiškų.
Nepaisant katalikų bažnyčios opozicijos šio modelio taikymui, kaip neva pažeidžiančiam donorystės kaip dovanos principą, giliai katalikiški kraštai ir toliau bando efektyviau gelbėti gyvybes. Lenkija, Ispanija, Italija, Portugalija – Europos katalikų tikrieji bastionai – taiko būtent „numanomo sutikimo“ modelį.
Lietuvoje šiuo metu organų laukia daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių, iš kurių dvidešimt dar šiais metais jų nesulaukę mirs. Nors dabartiniai Lietuvos efektyvių donorų skaičiai milijonui gyventojų ir panašūs į mūsų kaimynės Lenkijos, šalys, perėjusios prie „numanomo sutikimo“ modelio, vidutiniškai turi bent trečdaliu didesnį efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojų nei pasilikusios prie senojo. Jei tai padėtų išjudinti sistemą ir ilgainiui išgelbėti dar daugiau mūsų piliečių, perėjimas prie jos yra mažiausia, ką galime padaryti.
Viagra be recepto
Žingsniu priekyje kaimynai lenkai yra ir kita jautria tema – erekcijos sutrikimų gydymu. Istoriškai religingose visuomenėse intymus gyvenimas ir visi su juo susiję dalykai dažnai yra nustumiami į privataus gyvenimo šešėlį ir puritonišką tylą. Tuo tarpu lenkai ją drąsiai laužo ir lengvina erekcijos sutrikimų gydymą – nuo 2016 m. vaistinėse be recepto tapo prieinamas „MaxOn Active“, preparatas, su ta pačia veikliąja medžiaga, kaip ir „Viagra“.
Erekcijos sutrikimai kankina vieną iš dešimties Lietuvos vyrų. Tyrimai rodo, kad lytinės funkcijos sutrikimas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, išsėtinės sklerozės ar psichikos sveikatos sutrikimų simptomas. Dėl lytinės potencijos ir vyriškumo sąsajos vyrai nesikreipia kvalifikuotos pagalbos – renkasi tylą arba ieško išeities juodojoje rinkoje.
Todėl vyrai nesužino tikrųjų priežasčių, kurios lemia lytinės funkcijos sutrikimus. Lenkijos patirtis rodo, kad galimybė įsigyti erekcijos sutrikimus gydančių vaistų be recepto su išsamia vaistininko konsultacija gali paskatinti vyrus domėtis savo sveikata, įtraukti į sveikatos priežiūros sistemą ir padėti užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Lenkijos pavyzdžiu sukūrus tarpinę grandį – galimybę įsigyti nereceptinių vaistų iš kvalifikuotą anoniminę pagalbą suteikiančio vaistininko – vyrai nebėra įsprausti tarp problemos ignoravimo ir ėjimo tiesiai į ligoninę ar polikliniką. Tai nėra panacėja šiai jautriai temai, tačiau kaip atspirties taškas šis sprendimas yra geriausia, ko galime pasimokyti iš savo kaimynės.
Medicininės kanapės vaistinėse
Lyg neužtektų šių dviejų įvarčių į Lietuvos vartus, konservatyvia laikoma Lenkija muša ir trečią – medicininių kanapių politikoje. Šiuo klausimu Lietuvoje pajudėjome teisinga kryptimi ir diskusijų lygyje sutariame, kad medicininės kanapės turėtų būti prieinamos sunkiai sergantiems ligoniams. Lenkai nuo politinių kalbų perėjo prie konkrečių darbų – medicininės kanapės gydytojo sprendimu nuo praeitų metų tapo prieinamos vaistinėse.
Katalikiškoji Lenkija kanapių klausimu mus lenkia ir kitu atžvilgiu – bausmių taikymu tiems, kam turimos kanapės nėra medicininė būtinybė. Kaimynų lenkų teisėjai ir prokurorai nuo 2011 m. gali pasirinkti išvis nutraukti bylas, susijusias su nedideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais asmeniniam vartojimui. 2012 m. Lenkijos prokurorai ir teismai, naudodamiesi šia išlyga, nutraukė daugiau kaip 2300 tokių bylų. Vos per du metus nutrauktų bylų skaičius dar beveik padvigubėjo.
Tuo tarpu Lietuva pastaraisiais metais šios problemos sprendimui vietoj skalpelio į rankas ėmė kirvį. Nuo 2017 m. administracinę baudą galima taikyti tik už narkotikų vartojimą – net ir už nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaip galima vartoti narkotikus jų neturint – klausimas, keliantis antakius net ir teisėjams.
Negana to, po Baudžiamojo kodekso pataisų už narkotikų platinimą galimos tik realios laisvės atėmimo bausmės. Nesant aiškaus narkotinių medžiagų platinimo skirstymo, į šią kategoriją patenka ir kanapių suktinės pasidalinimas.
Perteklinis kriminalizavimas apkrauna teismų sistemą ir griauna smalsių jaunų žmonių gyvenimus. Šiuo atveju Lenkija renkasi ne baudžiamąjį persekiojimą ir kalėjimą, bet visuomenės švietimą apie narkotikų žalą ir prieinamą gydymą turintiems priklausomybių.
Akivaizdu, kad turime ko pasimokyti iš religingųjų lenkų. Mūsų kaimynė yra puikus pavyzdys, kad net ir giliai krikščioniškuose ir tradicijas puoselėjančiuose kraštuose galima ne tik diskutuoti, bet ir priimti progresyvius, šiuolaikiškus sprendimus jautriomis temomis.
Kai eilinį kartą norėsime sau įteigti, kad Lietuva yra per daug kitokia, pernelyg religinga ir tradicijas gerbianti šalis, kad joje būtų galima kažką pakeisti į gerąją pusę, tiesiog apsižvalgykime. Sektini pavyzdžiai yra kur kas arčiau, nei kartais manome.