Jau nekalbant apie tai, kad kovo 8-oji yra komunistų šventė, kurią vadina tarptautine visame neišsivysčiusiame pasaulyje, bet apie tai šiandien net nekalbėsiu, kad ir kaip būtų gera runkelius ir latentinius vatnikus erzinti mano geriausiais hitais.
Tos mano auksinės mintys yra šios:
1. Kovo 8-oji yra komunistų diena, ir švęsti ją yra tas pats, kas švęsti vasario 23-ąją, sovietinės armijos dieną. Šventi – esi vatnikas.
2. Kaziuko mugę reikia uždrausti, nes man trukdo važinėti Senamiesčiu.
3. Emigrantai dirba čikenfektori, miega po aštuonis viename kambaryje, važinėja automobiliais be draudimo, puošiasi treningais ir plastmasinėmis tapkėmis.
4. Vegetarai, veganai ir žaliavalgiai mėgsta mėsą, bet nori dėmesio, todėl išsidirbinėja. Juos reikia gydyti.
5. Trečdalis lietuvių, pagal apklausas, yra vatnikai ir labiau myli Rusiją negu laisvę. Nesakau, kad juos reikia skriausti ar persekioti, bet suregistruoti ir užsirašyti jų asmens kodus.
6. Minimalus atlyginimas yra blogis ir žmogui reikia ne didesnio minimalaus atlyginimo, o susirasti darbą su normaliu atlyginimu, o jei niekas jam nemoka tokio, tai reikia klausti savęs „kodėl esu toks nevykęs“.
7. Filmų „Po pirties“ ir „Šūriko nuotykių“ žiūrėjimas, mėgimas, mylėjimas yra diagnozė, kad esi vatnikas ir sovietų nostalgijos kamuojamas runkelis. Nebent žiūrėtum moksliniais tikslais, su bloknotu rankose.
Dabar prie šių septynių išminties stebuklų aš pridedu aštuntąjį, naujausiąjį. Jį sugalvojau Buenos Airėse, valgydamas didkepsnį, ir pagalvojau: kaip, turbūt, yra liūdna tiems, kas tik Argentinon nuvažiavęs paragauja geros mėsos. Maždaug taip pat, kaip yra tiems, kas tik Valentino dieną pajunta meilę. Tai štai ji, aštuntoji išmintis:
Valentino dienos uolus šventimas yra požymis, kad jūsų gyvenimas ir santykiai yra blogos būklės. Jei jums reikia progos, kalendoriaus skaičiuko ir specialiųjų pasiūlymų, kad kažką parodytumėt artimiausiam žmogui, tai joks jis jums ne artimiausias žmogus.
Įrodyti šitai lengva. Jei tradiciniam lietuviui kaimiečiui reikėjo sulaukti Joninių, kad išsimaudytų, tai reiškia, kad jo kūno higiena nebuvo gera.
Jei sakai, kad tau viskas vienodai skanu ir kad nesąmonė mokėti už užsienietišką mineralinį brangiau, kai turim lietuviško, reiškia, niekad nesi skaniai gyvenime valgęs ir gėręs.
Jei jūsų mama naudoja gaisro signalizaciją vietoje laikrodžio, kad žinotų, kada jau iškepė mėsa, ji nėra gera kulinarė. Jeigu apie sveiką gyvenimo būdą pirmąsyk išgirstate iš chirurgo po kraujagyslių šuntavimo, reiškia, susirūpinote per vėlai. Taip pat ir su Valentino diena.
Ir nepagalvokite, aš nesu iš tų, kurie nemėgsta Valentino dienos todėl, kad čia, girdi, yra užsienietiška šventė, kaip koks prakeiktas Helovynas ir trik-o-trytai visokie, kai mes juk turime Lietuvoje savo gražių švenčių: žolinių, vėlinių, „Stary Novy God“, verktinių ir trejų-devynerių, ir todėl mums čia to užsieninio Vakarų komercinio barachlo nereikia.
Ne, atvirkščiai. Komercinis aspektas yra geriausia, ką galiu pasakyti apie Valentino dieną, kaip ir jos užsienietiška kilmė. Komercija yra gerai, pinigai yra gerai, užsienis yra gerai. Aš džiaugiuosi, kai lietuviai rieškučiomis semia užsienietiškus papročius, mintis, žodžius ir tradicijas, nes kuo labiau būsime pasaulio piliečiai, tuo toliau būsime nuo savo dumblino kiemo ir suklypusių bakūžių.
Bet tai neišgelbsti nuo paprasto fakto, kad pirkti rožes būtent tą dieną, kai jos brangiausios, ir tik todėl, kad Valentino dieną kaip ir tradicija jas pirkti, nėra joks meilės įrodymas ir protingas elgesys. Teisintis sakant „čia tiesiog tokia tradicija“ yra dar blogiau.
Elgtis neracionaliai ir sakyti, kad elgiesi taip, nes visi taip daro, yra kolektyvinio idiotizmo požymis. Tradicijos yra sukurtos tiems, kas neturi savo proto, lygiai kaip „turistiniai meniu“ Viduržemio jūros kurortų restoranuose yra subalansuoti tiems vėploms, kuriems viskas skanu ir kurie patys nesugeba pasirinkti patiekalų, todėl jiems sukomplektuoja visus blogiausius patiekalus ir dar su antkainiu.
Gražu žiūrėti į poras, kur vienas kitam dovanoja sintetinius kiniškus apatinius, nes tokia lyg ir tradicija, nors nė vienam negražu tie apatiniai, perka šokoladą, įvyniotą raudonai, nors šokolado nemėgsta niekaip įvynioto (o jei ir mėgsta – jei jūs laukiate ypatingos dienos, kad pasidovanotumėt šokolado, jums reikia labai pagalvoti apie gyvenimą, darbą, pajamas ir tai, kodėl nesimokėte mokykloje), kur savo nudrožtame negražiame bute miegamąjį apibarsto žiedlapiais, nors ten tiesiog reikėtų remonto arba bent jau išplauti langus ir išsiurbti dulkes. Oho, kaip jūs vienas kitu rūpinatės ir kaip gražiai švenčiate. Turbūt puikiai sugyvenate ir mylite vienas kitą?
Tai kaip švęsti, sakysite jūs? Jeigu jums būtinai reikia svetimo pataiko ir nieko savo negalite išgalvoti, arba ieškote dešimties punktų instrukcijų savaitiniuose žurnaliukuose „parodyk jam/jai neeilinę aistrą, būdai, apie kuriuos nepagalvojote“, tai geriau niekaip nešvęskite, nes neturite ką švęsti. Meilės nebūna pagal reklaminius skelbimus ir su specialia Valentino dienos nuolaida.
Jei perskaitėte ir čia ne apie jus, tai sveikinu. Nors vargu: šiaip turbūt veiktumėte Valentino dieną ką nors kito, o jūs štai sėdite internete, skaitote Užkalnio tekstą apie meilę ir dar turite laiko parašyti komentarą arba du. Rimtai, pagalvokite: jūs ką tik atšventėte Valentino dieną su Užkalniu. Nesakykite, kad nepatiko.
