2017 metais mobiliesiems telefonams tenkanti interneto srauto dalis perkopė 50 proc. Tai reiškia, kad pirmą kartą daugumai pasaulio gyventojų telefonas tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Keli Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad eilinis vartotojas telefoną į rankas paima tarp 80 ir 150 kartų, o bendrai jam skiria tarp 3 ir 4 valandų per dieną.
Esu bandęs suskaičiuoti, kiek kartų pats žvilgteliu į telefono ekraną, tačiau paprastą darbo dieną to padaryti nesugebėjau. Nuolatinis iš įvairių naujienų portalų, kitų programėlių ir socialinių tinklų ateinančių pranešimų srautas labai greitai atėmė ūpą, tad nusprendžiau pasitikėti kitų atliktų tyrimų rezultatais.
Be to, bijau, kad 150 gali būti dar visai konservatyvus įvertinimas.
Tie patys tyrimai parodė, kad vartotojai daugiausiai laiko praleidžia socialiniame tinkle „Facebook“. Jis apskritai yra tapęs labai didele kai kurių žmonių gyvenimo dalimi.
Įsijunk feisbuką ir tuoj pat sužinosi, ką pietums valgė kitame aukšte sėdintis bendradarbis, kaip šiandien atrodo studijų laikų simpatija, į kokį renginį savaitgalį ketina eiti geriausias draugas, ką apie naujausią skandalą mano vienas ar kitas politologas ir t.t.
Kita vertus, o ko įsijungęs feisbuką nesužinai?
Nors vartotojas savo naujienų srautą gali pakankamai lanksčiai prisitaikyti prie asmeninių poreikių ar norų, tai, ką jis jame pamatys, vis tiek priklausys nuo kitų valios. Prie problemos masto prisideda nuolat besikeičiantys ir virusinę informaciją skatinantys socialinio tinklo algoritmai, apmokėti įrašai.
Kaip šiuos dalykus išnaudoja paslėptų ketinimų turinčios grupuotės pamatėme per „Brexit“ referendumą ar Donaldo Trumpo pergalę prezidento rinkimuose. Markas Zuckerbergas galimą netikrų naujienų įtaką balsavimo rezultatams iš pradžių pavadino „beprotiška idėja“, tačiau 2018 metus pradėjo pažadu iš esmės pakeisti feisbuko naujienų srautą.
Pokyčių esmė paprasta – daugiau įrašų iš draugų ir artimųjų, mažiau žiniasklaidos turinio. Savo pranešime Zuckerbergas pripažino, kad dėl to vartotojų tinkle praleidžiamas laikas turėtų sumažėti. Neaišku, ar dėl jau anksčiau pradėto įgyvendinti pažado, bet išties – naujausia bendrovės finansinė ataskaita parodė, jog paskutinį 2017 metų ketvirtį tinkle bendrai per dieną praleidžiamas laikas sumažėjo 50 mln. valandų arba 5 proc.
Mažiau matomo žiniasklaidos turinio feisbuke reiškia, kad vien tik juo savo žinojimą apie naujienas grindžiantys vartotojai bus informuoti dar prasčiau. Beje, galite labai nustebti, jei galvojate, kad tokių nėra tiek ir daug.
Jungtinėse Valstijose 45 proc. gyventojų naujienas gauna iš feisbuko, parodė pernai atlikta apklausa. Šis tyrimas neatskleidė, kokia jų dalis socialinį tinklą laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu, tačiau jei norėtumėte išsiaiškinti, ar tokių žmonių yra tarp jūsų artimųjų (o gal pats toks esate), tereikia atpažinti kelis požymius.
Pirma, pasakodamas apie naujieną žmogus tiksliai nežino, kur ją perskaitė (pavyzdžiui, neskiria skirtingų portalų). Antra, gerai žino tik pagrindinius istorijos faktus, t.y. perskaitė tik antraštę ir kelias pirmas pastraipas, bet ne kontekstą ar ekspertų vertinimus. Trečia, kartais jau prieš kurį laiką (pavyzdžiui, prieš mėnesį) paskelbtą informaciją jis laiko nauja, nes tik dabar ją pamatė savo sraute.
Visi šie požymiai turi ir vieną bendrą dalyką – rodo, kad žiniasklaidos vartotojas nėra ypač dėmesingas. Dar paviršutiniškiau feisbukas skaitomas mobiliajame telefone.
Pagalvokite pats: kada į skaitomą turinį įsigilinate geriau? Ar kelioms akimirkoms atsidaręs programėlę pakeliui namo? Ar įsijungęs pasirinktą tekstą normalaus dydžio ekrane, kai daugiau niekas neblaško jūsų dėmesio?
Dėl to norėčiau pasiūlyti mažiau skaityti tai, ką siūlo feisbukas, ir daugiau naudotis savo interneto naršykle. Tai labai paprasta ir didžioji dalis žiniasklaidos raštingumu pasižyminčių interneto vartotojų elgiasi būtent taip.
Kai aktyviai naudojatės naršykle, pats nusprendžiate į kokį tinklapį norite nueiti. Jei jis patinka, išsisaugote jo adresą savo žymų juostoje. Ilgainiui susiformuoja įprotis tuos pačius šaltinius naudoti kasdien, tačiau vien tuo apsiriboti nereikėtų. Patarčiau nuolat ieškoti įdomių svetainių ir plėsti savo skaitymo akiratį.
Atrodytų – ar tai labai didelis skirtumas nuo feisbuko naujienų srauto? Tačiau skirtumas išties didelis. Vietoje to, kad skaitytumėte naujienas, kurios jus pasiekia tik dėl to, kad yra populiarios arba jomis pasidalina jūsų draugai, pats pasirinksite, ką norite skaityti. Kitaip tariant, išsilaisvinsite ir paimsite žinojimą į savo rankas.
Komentaro autorius yra DELFI verslo žurnalistas.