Kai prisidengiant finansine kontrole, skaidrumu ir kitokiais gražiais žodžiais siekiama visai kitokių tikslų, kai tai daro aukščiausio lygio politikai Lietuvoje, tai jau visai kas kita.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, triuškinančiai laimėjusi Seimo rinkimus, bando susikurti sau pavaldų ekonominių, teisinių bei viešosios nuomonės formavimo įrankių rinkinį, kurio pagalba tikisi toliau stiprinti savo politines pozicijas Lietuvoje. Tai akivaizdi tendencija, kurios nematyti gali tik tas, kas visiškai nenori matyti nieko, arba...
Tai buvo pagrindinis tikslas, draskant urėdijas ir perduodant visą miškų turtą bei medienos pardavimą į vienas rankas su visomis galimomis pasekmėmis ateityje (ekonominis pagrindas), tai buvo daroma drastiškai ir išskirtinai keliant atlyginimus prokurorams bei kitiems jėgos struktūrų atstovams (teisėsaugos institucijų prisijaukinimas), tai daroma dabar bandant „užvaldyti“ LRT ir savo rankose turėti galingą visuomenės nuomonės formavimo instrumentą. Visais atvejais yra teigiama, kad tai daroma vardan skaidrumo didinimo ar šešėlio mažinimo. Akivaizdu, kad tikrasis tikslas yra visiškai kitoks.
Visais aptartais klausimais Valstiečių žaliųjų sąjunga sulaukia tvirto G. Landsbergio bei jo komandos draugų palaikymo, nors šie bando rodyti save kaip didelius opozicionierius.
Kodėl?
Kieno nurodymus vykdo jaunasis G. Landsbergis ir kodėl?
Praeitą penktadienį Seimas skubos tvarka pritarė valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvai sudaryti laikinąją komisiją, kuri atliktų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
Už tokį siūlymą praeito penktadienio vakarą pasisakė iš 77 balsavime dalyvavusiųjų 59 Seimo nariai, 18 buvo prieš, niekas nesusilaikė. Visi aktyvūs. Visi, balsavę „už“ komisijos sudarymą, choru išreiškė abejones visuomeninio transliuotojo skaidrumu ir pasirengimą pasiraitojus rankoves kibti į darbus idant išsiaiškintų tikrąją tiesą, o gal ir nuslėptą melą.
Nesvarbu, kad parlamento narių negali vadinti auditoriais iš pašaukimo ar įsitikinimų. Taip pat nesvarbu, kad Valstybės kontrolė, FNTT ar net VMI turėtų ar galėtų imtis savo kompetencijų sferai priklausančio tyrimo. Svarbu politinė valia ir politinis noras rasti neskaidrumo apraiškų ir faktų, galbūt pakeisti LRT vadovą apkaltinus jį korupciniais ryšiais ir tučtuojau perimti informacijos valdymą, o taip pat ir finansų kontrolę į savo rankas.
Visame tame šurmulyje nerimo kelia tylos šydu apsigaubusi Prezidentūra. Kodėl tyli Prezidentė? O gal tai ir yra tikroji, nors viešai ir neišsakoma, Prezidentės pozicija?
Klausimų daug, o atsakymas vienas: „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“? Kieno tai frazė, Šarlio Moriso Taleirano? Šią dažnai naudotą Napoleono patarėjo citatą itin aktyviai propagavo ir naudojo leniniečiai bolševikinėje Rusijoje. Šiandien tai bandoma daryti Lietuvoje.
Galvoje vis nesustodama sukasi mintis, kiek daug praleista, užleista, perleista: bankų sektorius perduotas užsieniečiams, be jokios galimybės bent minimaliai kontroliuoti jų grobuonišką politiką paprastų vartotojų atžvilgiu; miškai išdraskyti ir parengti perduoti kam reikės, kai ateis laikas; nacionaliniam transliuotojui dedamas apynasris, o gal ir daugiau.
Kas toliau?
Policinė valstybė, kurioje viešpatauja draudimų bei suvaržymų kultas? Kol kas judame būtent šia kryptimi.
Grupės draugų, kuriuos sieja bendra tarnyba atitinkamose struktūrose, politinis dominavimas ar net diktatūra?
O gal dar kas nors?
Kol mes turime galimybę laisvai galvoti, diskutuoti, kalbėti – darykime tai. Ginkime savo laisves ir teises. Nepasiduokime saldiems pseudoargumentams, kuriais remiantis visa tai norima atimti iš mūsų.
Taigi, nors Vasario 16-ąją minėsime pasikinkę cenzūrą su autoritarizmo pakinktais, tikiu, kad mes nepasiduosime, tikiu, kad mes apginsime savo tikrąsias vertybes. Tikiu, mes apginsime mūsų LAISVĄ LIETUVĄ.