Priimta įstatymo pataisa, kuri išplečia teisę gauti vaiko priežiūros išmokas ne tik vienam iš tėvų (įtėvių) ir globėjų, bet ir vienam iš dirbančių senelių. Šia galimybe pasinaudoti galės tik tie seneliai, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turės bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių).

Matydama, kad šeimoms, susiduriančioms su vis didesniu poreikiu greičiau grįžti į darbo rinką bei neprarasti profesinių gebėjimų, reikia pagalbos, registravau minėto įstatymo pataisą, kuri tikiu, kad palengvins jaunų šeimų įsipareigojimus. Juk yra šeimų, kurios atsiduria aklavietėje. Kartais tėvai tiesiog neturi kito pasirinkimo ir būna priversti grįžti į darbą, o vaikelio priežiūra pasirūpinti paprasčiausiai nėra kam.

Nauda valstybės gerovei

Mūsų šalis, kaip ir daugelis kitų vakarietiškų valstybių, susiduria su demografiniais iššūkiais: visuomenė sensta, mažėja ne tik darbingo amžiaus asmenų, bet ir gimstamumo rodikliai. Pastarąją problemą, be kitų priežasčių, lemia ir tai, kad jauni žmonės visų pirma siekia įgyti išsilavinimą, įsitvirtinti darbo rinkoje, užsitikrinti profesinę veiklą ir pastovias pajamas šeimai išlaikyti, įsigyti nuosavą būstą ir tik tada susilaukti vaikų.

Tikiu, kad įmanoma paskatinti jaunus žmones pradėti kurti šeimas anksčiau, tačiau tai reikėtų daryti ne vien kalbant apie išmokas ar jų dydį, bet ir apie kasdienybę palengvinančius politikos instrumentus: šeimoms suteikiamas paslaugas, prieinamesnį priešmokyklinį ugdymą, lanksčią paslaugų sistemą, priderintą prie individualių šeimos poreikių, nuolatinį bendradarbiavimą tarp valstybės ir šeimos. Priimtas įstatymas, tai vienas iš tokių žingsnių, kurie padidins jaunų žmonių pasitikėjimą valstybės vykdoma šeimos politika ir paskatins anksčiau susilaukti vaikų. Prioritetas – lankstesnis valstybės požiūris į šeimos poreikius ir didesnė pasirinkimo galimybė planuojant savo ateitį.

Nauda tėvų karjeros galimybėms

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria jauni tėveliai, yra šeimos įsipareigojimų ir karjeros derinimas. Dažnai vaiko gimimas lemia, kad vienam iš tėvų tenka ilgam sustabdyti savo profesinę veiklą ir atsidėti vaiko auginimui. Dėl to gali būti prarandami profesiniai įgūdžiai, nelieka užtikrintumo, ar pavyks sugrįžti į darbo rinką, turėti užtikrintas pajamas šeimai išlaikyti.

Tokioje situacijoje jauniems žmonėms prieš priimant sprendimą susilaukti vaikų dažnai kyla klausimas, ar atsiras fizinių ir materialinių galimybių pasirūpinti savo šeima. Demografinių tyrimų instituto atlikta apklausa rodo, kad net 20 procentų moterų po vaiko priežiūros atostogų yra priverstos ieškotis kito darbo. Suprantama, tokia situacija ne tik daro neigiamą poveikį karjeros perspektyvoms, bet ir sukelia jaunoms šeimoms papildomą įtampą, kuri tikrai neskatina galvoti apie ankstyvą šeimos pagausėjimą.

Įsivaizduokime – susiklosčius tam tikroms aplinkybėms abu tėvai yra priversti grįžti į darbą anksčiau nei trunka vaiko priežiūros atostogos. Šeima jauna, todėl ir vaiko seneliai dar dirbantieji. Šiems jauniems tėveliams dabar egzistavo tik trys pasirinkimai:

• palikti kūdikį auklei, kam tektų skirti didelę dalį šeimos pajamų;
• palikti kūdikį lopšelyje-darželyje, kur vietų gauti vis dar sunku;
• vienam iš tėvų likti vaiko priežiūros atostogose.

Nuo šio balandžio šeimos turės daugiau pasirinkimo ir susitarus tarpusavyje – išeiti atostogų ir gauti išmokas galės vienas iš dirbančių vaiko senelių. Tai svarbi finansinė ir praktinė parama jaunai šeimai, leidžianti abiems tėvams kurti šeimos gerovę.

Nauda darbo rinkai

Apklausos duomenys teigia, kad 13 procentų moterų po vaiko priežiūros atostogų iš viso negrįžta į darbo rinką. Privačiame sektoriuje rezultatai dar iškalbingesni: net 21 procentas versle dirbusių moterų po vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką visai negrįžo.

Dalis šių moterų nebedirba ne dėl to, kad pačios taip nusprendė. Daugelyje profesijų ilgesnis atotrūkis gali lemti visišką įgūdžių praradimą ir paskatinti moterį niekada nebetęsti profesinės veiklos. Tuo labiau, kad kol kas neturime sukurtos darbdavių motyvavimo sistemos investuoti daugiau į tėvelius grįžusius į darbo rinką po motinystės atostogų, sukurti jiems specialias persikvalifikavimo programas ir kitas skatinamąsias priemones.

Ties tuo dar daug dirbsime ateityje. Įstatymo projektas, numatantis palankias sąlygas grįžti į darbą nesibaigus vaiko priežiūros atostogoms, gali paskatinti daugiau jaunų žmonių išlikti rinkoje, pasirūpinti savimi ir savo vaikais, pasitikėti savo galimybėmis sėkmingai dirbti. Tai sustiprintų ir pačią darbo rinką.

Nauda tarpusavio santykiams

Priimta įstatymo pataisa be apčiuopiamos ir išmatuojamos naudos remiasi ir ilgamete lietuviškos šeimos tradicija – kai tėvams auginti vaikus ir taip dažnai padeda seneliai. Tačiau jaunoms šeimoms šios pagalbos sulaukti vis sunkiau, nes jų tėvai dažniausiai yra tebedirbantys, todėl jie neturi pakankamai laisvo laiko, o pasitelkti auklę būna tiesiog per brangu arba šeima nenori rinktis tokio kelio. Todėl tikiu, kad šis projektas taip pat pastiprins šeimos ir kartų bendrystę, stiprins tarpusavio ryšius.

Prieš rinkimus daugelis kandidatų žadėjo skirti didelį dėmesį šeimos politikai. Penktadienį pagaliau turėjome puikią progą tai pademonstruoti. Tai valstybės ir šeimų tarpusavio pasitikėjimo, jaunų žmonių pasirinkimo klausimas. Mažas žingsnis mums, bet didelis jauniesiems tėveliams. Atėjo laikas jį žengti pokyčių link. Džiaugiuosi, kad dėl šio klausimo pavyko rasti sutarimą visoms Seimo frakcijoms.