1717 m. turėjome Nebylųjį Seimą. Po 300 metų turime nebyliąją Prezidentę. Kas atsitiko Prezidentei?
Paskutiniai jauni gydytojai išvyksta į oro uostą. Premjeras iš gydytojų tyčiojasi. Prezidentė tyli. Šimtmetį mininčios Lietuvos Respublikos Seimas kaip Šiaurės Korėjoje įstatymu nurodo plėšyti Vakarų spaudinius. Nuleidusi galvą Prezidentė tyliai pasirašo iš esmės komunistinį įstatymą.
Socialiniai tinklai lūžta nuo sudraskytų spaudinių foto. Prezidentė tyli. Savaitę! Tik kai jau net visai nekritiški jos mylėtojai ima šaukti „Prezidente, kaip taip?“, išlemena kažką apie viduramžius.
Ir vėl panyra į tylą. Bet tuo metu jau ne tik valstybės vadovas – akmenys paplentėm kaukti demokratinėje valstybėje turi. Nes pasiektas teisinės valstybės dugnas. Kai Seimo daugumos ponas, premjeras ir VTAKT cenzoriai atsainiai choru gieda caro Putino giesmelę: ai, galit dar neplėšyt – mes leidžiam įstatymo nesilaikyti! Ir dar: ai, mes paskambinsim Vakarų leidėjams, kad jie kokius 5 egz. specialiai Lietuvai be vyno reklamos atspausdintų.
Čia net nebe gėda. Čia Ivano Žiauriojo Moskovijos XVI a. lygis pasiektas, kai Seimo daugumos lyderis ir premjeras ragina nesilaikyti įstatymo. Prezidentė tyli.
Ar įsivaizduojate tokiose situacijose tylintį Prezidentą Adamkų? Klausimas retorinis. Nes ar įsivaizduojate pačią Grybauskaitę tokią pat susitraukusią ir mažutę, tupinčią Daukanto aikštės rūmų kampelyje, jei taip būtų pridirbęs prietaisas.com ar Kubilius?
Apsaugok, Viešpatie. Dangus su žeme būtų susimaišę.
Tai kodėl Prezidentė tyli, kai Seimo ponas Karbauskis, daugiau kaip mėnuo piktybiškai neatsako į 24 žurnalisto Jakilaičio klausimus, kurių bent pusė tempia jei ne į belangę pagal BK, tai į oligarchinį valdymą, kurį Grybauskaitė dėjo į šuns dienas visą pirmąją savo kadenciją?
O juk, be Jakilaičio klausimų, Karbauskis dar gavo ir kietų žurnalistės Karmazaitės klausimų. Ir Haroldo Mackevičiaus tyrimų – pendelių į minkštą vietą apie rusišką salietrą, pašarinių grūdų virtimo maistiniais grūdais chemiją „Agrokoncerne“ ir žemgrobystę?
Jei tokių klausimų būtų gavęs premjeras Butkevičius, Prezidentė dar prieš Kalėdas būtų, kaip jai buvo įprasta, pro kiemo duris pasikvietusi generalinį prokurorą ir STT vadą ir įsakiusi pradėti tyrimą. Dešimtys tyrimų Prezidentės nurodymu pradėti dėl šimteriopai menkesnių reikalų.
Nekviečia Prezidentė. Nei Pašilio, nei STT vado. Tyli. Netgi priešingai. Karbauskiui dėl Jakilaičio klausimų pradėjus Seimo karą su LRT pasisako Karbauskio klikos naudai. Apie skaidrumą.
Oligarcho valdomas Seimas sudaro antikonstitucinę parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Prezidentė tyli. Nors jai nieko savo vardu net nereikėjo sakyti. Užteko pakartoti tai, ką KT dar 2006 m. išaiškino: bet koks politikų kišimasis į LRT reikalus yra antikonstitucinis.
Prezidentė tyli. Negera nuojauta kužda: Seimo daugumos lyderio skaidrumas Prezidentei nerūpi. Net Skverneliui supeikus jos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu ir išsakius pasirengimą bučiuoti kerzinius Putino batus, Prezidentė reagavo itin vangiai.
O, kaip už pakalbėjimą apie Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos darbo atnaujinimą būtų kentėjęs Butkevičiaus užpakalis. Lakiausia vaizduotė neįgali to įvaizdinti.
Kodėl užkimo Prezidentė? Kas jai trukdo kalbėti? Kokie nors nauji studijų Leningrade aidai? Prezidentės vis dar nepaaiškinti darbo Vilniaus partškoloje paaukštinimai ir terminai kruvinaisiais 1991-aisiais? Baimė, kad Prezidento rinkimus laimėjęs Skvernelis pakels popierius, ištirs ar tik šiaip paskelbs, kad ji asmeniniams politiniams tikslams kone dešimt metų naudojo spec. tarnybų operatyvines pažymas? Ko bijo Grybauskaitė?
Mes to nežinome. Ką žinome? Žinome tik tai, kad Prezidentė, iki tol septynerius metus grojusi pirmuoju politikos smuiku net kai natų smuikui nebūdavo, dabar tyli. Labai neįprastai jai pačiai per dažnai tyli.
Grybauskaitė nepasekė savo pirmtako Adamkaus pavyzdžiu ir reguliariai neskelbia savo sveikatos patikrinimų rezultatų. Jei skelbtų, gal dabar žinotume, kad Prezidentė persišaldė dar per 2016-ųjų Kūčias. Gavo laringitą. Todėl nebegali kalbėti. Ir daugiau nekalbės kaip tik tada, kai galėtų oligarcho valdomus gandragalvius padėti į vietą.
Ar Prezidentę nutildė galimas Skvernelio kandidatavimas į Prezidentus?
Neatmestina. Perėmęs visų operatyvinių pliurpalų skaitymą (dalis operatyvinių pažymų jam seniai prieinama) apie tai, kas su kuo ir kaip, Prezidentu tapęs premjeras turėtų galimybę išsiaiškinti, kad Prezidentė galbūt spaudė pareigūnus tas pažymas tiekti?
O jei tai darydama prasilenkė su įstatymu? O jei prasilenkė, tai Grybauskaitę, jei kas, galima būtų užversti kaltinimais. Tarkim, jei ji bandytų atgaivinti merdinčią ir, bent jau sprendžiant iš balsavimų Seime, suskilusią konservatorių partiją per 2020 m. Seimo rinkimus. Ir apskritai tie, kurie mėgsta valdyti kitus, greit išsigąsta, kai suvokia, jog netrukus juos pačius valdys lygiai tokiais pat metodais.
Kaip kitaip paaiškinti permanentinį prezidentės laringitą? Juk iki kadencijos pabaigos dar geri pusantrų metų. O valstybei, kurios laivelį baigia išsiūbuoti nebyliems valstiečiams diktuojantis Naisių oligarchas, ypač reikia valstybės vadovo atsvaros.
1717-ųjų vasario 1-ąją Varšuvoje įvykęs lietuvių ir lenkų Seimas, kurį „saugojo“ Rusijos kariuomenė, buvo pramintas Nebyliuoju, nes jame leista kalbėti tik Seimo maršalkai.
Paskelbęs Rusijos caro parengtus nutarimų projektus, maršalka, Voluinės vaivada St. Ledóchowskis paklausė, ar yra prieštaraujančių. Po 6 val. trukusios tylos maršalka pareiškė, kad tyla reiškia, jog prieštaravimų nėra. Taip Lenkijos kariuomenė buvo sumažinta iki 18 000, o LDK – iki 6 200 kareivių. Prasidėjo tiesioginis Rusijos kišimasis į Abiejų Tautų Respublikos reikalus.
Nieko neprimena? Jei nieko, tai kiek Seimo valstiečių girdėjot kalbančius per 14 mėnesių?
Citata iš caro Petro I testamente surašyto Europos nukariavimo plano: „Suskaldyti Lenkiją, nuolat palaikant jos viduje pavydą ir nesantaiką; papirkti galinguosius auksu; daryti įtaką seimams, juos papirkinėti, kad pagaliau galėtume paveikti karaliaus rinkimus; jų metu iškelti savo šalininkų kandidatūras, pastaruosius globoti...“
Citata iš G. Forsterio XVIII a. laiškų apie mūsų oligarchus ir jų vasalus, tokius kaip tuos, kurie tylėjo Nebyliajame Seime: „Kiekvienas magnatas – despotas ir visiems aplink save leidžia pajusti, kad jis toks, nes nieko nėra aukščiau jo, ir net už šiurkščiausius nusikaltimus jis atsiperka daugiausia pinigine bauda...Žemoji bajorija yra beveik tokia pat kvaila ir tingi (kaip paprasti žmonės), jei jai kartais tenka valdžia, tai šliaužiojančio niekšiškumo ir visų sutrypiančio piktnaudžiavimo ji parodo dar daugiau (už paprastus žmones).“
Nuo Nebyliojo Seimo praėjo 301 metai. Tik ar daug kas pasikeitė? Prezidentė tyli. Kaip ir karalius tada. Seimui, įskaitant konservatorių lyderį, nurodinėja oligarchas, rusiškų trąšų stumdytojas. Kultūros komiteto maršalka tampo nešvarios rusiškos salietros saugomą nebylių valstiečių Seimą.