Nešvarios rusiškos salietros importo apimtis didinantis „Agrokoncernas“, nuo kurio veiklos bene vienintelis jo akcininkas Karbauskis yra kažkaip tai nusišalinęs (sugalvok tu man taip), de facto pareikalavo uždrausti teikti klausimus Karbauskiui ir kitiems politikams.
Tūkstančius jaunų žmonių draudimai užklupo jau pirmąją Naujųjų sekundę. Jau pirmąją šių metų sekundę iš teisėtai taurę šampano prieš Naujuosius nusipirkusio devyniolikmečio ji turėjo būti išplėšta mosuojant valdišku kumščiu, kodeksu ir baudų vėzdu.
Lenkija prieš Naujuosius 50 proc. sumažino akcizą mažoms ir vidutinėms alaus darykloms. Lenkų valdžios prioritetai – išsaugoti tautinį paveldą, darbo vietos ir vyskupo Valančiaus principas „mūsų alus – geriau nei rusiška degtinė“.
Koks mūsų valstiečių prioritetas? Vardan ko tie vyno ir alaus draudimai? Vardan blaivybės? Baikit.
Vardan tos degtinės, kurios suvartojimas ėmė kilti iškart po „blaivinimo“ priemonių, nukreiptų prieš alų ir vyną, priėmimo. Degtinė – iš grūdų. O grūdai iš kieno elevatorių? Dar degtinė bėga geriau, kai žmonės verčiami gerdami slėptis. Nes tada juk reikia, kad greitai.
Dar vardan tos kontrabandos iš Rusijos ir Baltarusijos, kurios mastai taip pat ėmė augti po valstietiškų „blaivinimo“ priemonių priėmimo. Ir dar vardan to, kad šimteriopai padidėtų alkoholio turizmo į Lenkiją ir Latviją srautai.
Bet labiausiai dėl to, kad uniformuoti ir neuniformuoti gaudytojai įgytų dar daugiau valdžios prieš žmogų. Mūsų laisvės ir geros jausenos, kurios stygius labiau nei mažos algos veja jaunus žmones iš Lietuvos, sąskaita.
Ne šiaip sau pernai Seimas žarstė milijonus prokurorų ir kitų gaudytojų algoms ir pagailėjo jų mūsų gydytojams, profesoriams, slaugytojoms. Vardan to, kad galutinai pamirštume kūrimą europinės Lietuvos, kurioje valdžia bijotų žmonių. Vardan to, kad, vadovaujantis rusišku „dvasingumu“, Lietuva vėl atkristų į aziatišką valstybę, kurioje žmonės vis labiau bijo valdžios. Priklauso nuo valdžios.
Sprendžiant iš premjero pareiškimų, gaudytojai taps svarbiausiu būsimo šalies proveržio ženklu. Ar galima sugalvoti ką nors absurdiškesnio?
Tokia valstiečių kūlgrinda Lietuvai. Iš keršto akmenų nuo valdžios nepriklausomam žmogui. Kad visi, kurie čia liko, į valdžios burną nuolankiai žiūrėtų. O kad tos kūlgrindos nutiesta tik iš abiejų galų vos po kelis metrus, o per vidurį – kokia klampynė buvo, tokia ir liko – tai ar kam čia svarbu?
Viduje viskas gali būti supuvę, galima ir žmones, pasirodo, girdyti, kai tai naudinga „Agrokoncerno“ trąšų bizniui. Bet iš paviršiaus – kad viskas būtų kaip „Naisių vasaroj“: piliakalnis, teatras, Naisių pono valstietiškas žiponas ir visa ta lia-lia-lia.
Nebekaišiokim daugiau niekur XVIII a. carinės Rusijos Potiomkino kaimo analogijos. Turim savą, XXI a. analogiją parodomajai tuštybei nusakyti. Naisių kaimas.
Viskas, pro kur tik šįmet keliaus į Lietuvą atvykęs popiežius Pranciškus, turi atrodyti kaip Naisiai. Taip maždaug porino Seimo Pranckietis, pareikšdamas, kad visur Popiežius turi būti pasitiktas karališkai: „Žinote, Popiežius yra valstybės vadovas ir reikia labai pagarbiai jį priimti. Reikėtų, kad visos jo lankomos vietos būtų atitinkamai paruoštos.“
Žodžiu, valdžia specialiai paremontuos kokį kelią, porą gatvių ir Kauno arkikatedrą. Jei neatvyktų Šv. Tėvas, Kauno arkikatedra galėtų ir sugriūti. O štai Šv.Tėvas atskrenda, tai tik todėl ją ir reikia paremontuioti.
Nėra tinkamų kultūringų žodžių tokiam mąstymui nusakyti. Kovo 11-oji sugebėjo net kolchozų pirmininkus laisvais ūkininkais paversti ir gabumais nepasižymintį žemkės profesorių tiesiai į Seimo pirmininkus išspirti, bet kolchozinio mąstymo iš jų galvų išmušti jau niekam nepavyks.
Apskritai kai kuriems valstiečiams kai davė, tai net dribtelėjo. Karbauskis turi išskirtinę dovaną nuolat apsimeluoti. Veryga – pasirinkti „tinkamus“ patarėjus ir kelti problemas iš nieko. Seimo Pranckietis turi Dievo dovaną nusišnekėti.
Tai Pranckietis po pusmečio valdžioje pareiškia, kad visos reformos jau padarytos, todėl valstiečių reitingai ims kilti. Tai jis Visagine pasiskundusiai dėl prarandamų pašalpų moteriai liepia paprašyti dabdavio, kad tas sumažintų jos etatą iki 0,75. Tai pareiškia, kad 20 tūkst. socialdemokratų dirba valstybės tarnyboje, nors tiek narių ši partija jau seniai nė nebesapnuoja. Tai, kaip dabar, turbūt kukliausią per kelis šimtus metų popiežių Pranciškų sugeba prilyginti karaliui Erodui.
Kaip reikia niekuo nesidomėti, kad nežinotum, jog Popiežius atvyksta ne savęs pompastiškai parodyti, nes su valdžios didžiūnais kalbėtis, o skelbti gerąją naujieną, kurią skelbė Kristus, tiems, kurie silpniausi, palaužti, be vilties?
Kita vertus, o kodėl mes vis dar tais gandragalviais stebimės?
Kai du partijos, kurios pavadinime yra ir žaliųjų vardas, ministrai – žemės ūkio ir aplinkos apsaugos – prieš baigiantis 2017-iesiems trečią ar ketvirtą kartą per metus pratęsia žemės tręšimo sezoną, bet kokį stebėjimąsi valstiečiais ir Skvernelio „profesionalais“ tenka išleisti į atsargą. Be teisės sugrįžti.
Markausko ir Navicko įsakymas žemės tręšimo srutomis ir mėšlu sezoną pratęsė iki metų pabaigos. Šią tvarką ministrai pernai keliskart keitė ne Lietuvos gamtos ir ne žmonių labui. Teršėjų labui. Netinkamu laiku tręšiant dirvą trąšos nuteka į vandens telkinius. Šis procesas ypač paspartėja, kai žemė yra įšalusi, įmirkusi ar apsnigta.
Kokie bus ministrų Markausko ir Navicko agrokoncernams suteiktos dar didesnės laisvės teršti mūsų upes, ežerus ir jūrą padariniai? Galima spėti pagal analogiją. Nuo 2013 iki 2016 metų, kai tręšimo sezonas baigdavosi iki lapkričio, taršos azotu apkrova, tenkanti Baltijai iš Lietuvos telkinių, išaugo net 46 procentais.
Srutos liejasi vis laisviau. Upeliu į Nemuną, o Nemunu – į Baltiją. Tokie Karbauskio žalieji. Žaliųjų premjero Skvernelio „profesionalų“ Vyriausybės prioritetas – gamtos teršimas.
Bet kam tai rūpi? Svarbiausia, kad karališkai sutiktume Popiežių Pranciškų labiausiai prie Baltijos salietra ir srutomis teršiamoje, piktų gandragalvių valdomoje žemėje. Kurios būrai palei parodomąją valstiečių kūlgrindą dieną naktį varo į Latviją ir Lenkiją vodkos ir alaus.