Atsakyti į šį klausimą - tai reiškia atsakyti ir į klausimus “kodėl pagal paskutines Pasaulio sveikatos organizacijos analizes mes esame šalis, kurios piliečių gyvenimo trukmė pati mažiausia visoje Europos Sąjungoje? Kodėl mūsų vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas pats didžiausias? Kodėl lietuviai daugiausiai žudosi ir dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų?“
Mes visi norime ir tikimės gyventi ilgai ir laimingai.
Todėl greta mūsų snaudžianti galimybė prasidėti (dažniausiai nepastebimai) sunkioms ir nepagydomoms ligoms mums visada kelią didelę natūralią baimę susirgti. Šis jausmas labai svarbus mūsų gyvenime. Jis atsiranda dėl nežinojimo, kaip teisingai interpretuoti iškilusius reiškinius ir kaip tinkamai reaguoti į juos. Bijoma, kad pasikeitusi situacija arba kieno nors pikta valia keičiama aplinka pradės jus kontroliuoti, nukreips jūsų veiksmus ir visą tolesnę įvykių eigą neteisinga arba jums nepalankia kryptimi. Dėl to kyla natūrali baimė prarasti įvykių kontrolę ir patirti su sveikatos būkle susijusius praradimus.
Baimės sesuo – silpnybė. Bijantis žmogus yra labai pažeidžiamas ir silpnas. Jis nuolatos kenčia, todėl siekia jos atsikratyti nors trumpam arba užsimiršti. Silpną žmogų lengva priversti paklusti svetimai valiai, priversti jį pasielgti taip, kaip reikia kitam. Pavyzdžiui, sumokėti daugiau negu tai verta, dirbti už mažesnį atlygį ir panašiai. Tai krauna turtus vienam ir skurdina kitą. Gerai žinoma tiesa, kad tie, kas sukelia baimę, mus valdo.
Atsiradus baimei ir silpnumui, netrunka pasirodyti ir tie, kas siekia pasinaudoti susidariusia palankia situacija ir užvaldyti žmogų sukeldami jam priklausomybę. Jeigu gerai apsižvalgysite aplinkui, pamatysite, kad tai yra visai greta jūsų ir vyksta labai dažnai. Pavyzdžiui, lošimų priklausomybė krauna turtus lošimų organizatoriams, alkoholio priklausomybė didina turtus alkoholio gamintojams ir pardavėjams. Tabakas, saldumynai, persivalgymas, nejudrumas, ištvirkavimas, stresas ir t.t. - tai silpnybės, kurių esmėje slypi siekis užsimiršti ir nuslopinti baimės pojūtį. Jos visos žmogų veda organizmo gyvybinių galių sutrikdymo keliu, o tiksliau – į natūralaus fiziologinio organizmo sistemų balanso praradimą, kas ir yra nepastebima ligos pradžia.
Esame pripratę galvoti, kad laiku pastebėję pirmuosius ligos simptomus sustabdysime tolesnį jos vystymąsi ir susigrąžinsime susvyravusį sveikatos balansą. Deja, dažniausiai mes neturime jokio supratimo, kada baigiasi gera sveikata ir jau prasideda liga. Apie ligą paprastai sužinome tiktai tada, kai ji jau įsibėgėja ir ima mums trukdyti gyventi. Ligos simptomų buvimas jau kalba apie prasidėjusią ligą ir jos sukeltą grėsmę gyvybei bei rimto gydymo būtinybę. Šis nežinojimas ir yra mūsų stiprios, nepaleidžiančios mūsų baimės susirgti, o kartu ir vienos iš pagrindinių silpnybių priežastis. O jeigu yra baimė ir silpnybė, jų visada tyko priklausomybė ir tie, kas siekia pasinaudoti susiklosčiusia palankia situacija.
Grįžkime prie pradinio mūsų klausimo, kaip atskirti ligos pradžią ir gerą sveikatos būklę? Apsižvalgykime, kas čia galėtų mums padėti atsakyti į šį klausimą. Jau girdžiu, kaip Jūs visi vieningai atsakote: gydytojai. Tikiuosi, kad Jūs visi gerai suprantate, kad gydymas yra labai intelektualus ir sunkus darbas, už kurį, kaip ir už bet kokį kitą, reikia apmokėti.
Pastarieji įvykiai Seime tvirtinant 2018 metų biudžetą rodo valdančiųjų pasirengimą didinti algas gydytojams. Tačiau, kaip teigia opozicija, tai toli gražu nepakankama norint išlaikyti orų mūsų gydytojų veidą. Atrodo, kad gydytojai ir toliau ieškos geresnio gyvenimo sąlygų svetur, nepaisydami mūsų Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio pažadų kitais metais formuojant valstybės biudžetą iš anksto atsižvelgti į sveikatos apsaugos problemas ir ženkliau jį didinti. Tai labai sveikintinas ir žmonių viltis sužadinantis pažadas. Beje, šioje vietoje turiu pastebėti, kad tikėjimas į problemų sprendimą tik geriau apmokant gydymo paslaugas yra daugiau panašus į brangią religiją, bet ne į realų gyventojų sveikatos rodiklių gerinimą.
Norisi puoselėti viltį, kad formuojant ateities sveikatos apsaugos sistemos biudžetą pavyks išvengti praeities klaidų, iš kurių pagrindinė - ligos ir sveikatos būsenų sugretinimas sveikatos apsaugos sistemoje į vieną visumą. Šis sugretinimas mus veda labai neteisingu, net pavojingu keliu. Kiekvienam piliečiui aišku, kad susirgusiam žmogui reikia padėti pirmiau, negu tam, kuris gali į bėdą pakliūti ateityje. Tai reiškia, kad, jeigu mes turime tik vieną sveikatos paslaugų krepšelį, remdamiesi humanizmo principais, visada esame priversti jį panaudoti padedami ištiktam bėdos piliečiui, nes kiti gali palaukti, kol susirgs.
Todėl ir skiriame per 98 proc. viso mūsų turimo kuklaus sveikatos apsaugos biudžeto ligų gydymo sektoriui, o tikroji sveikatos apsauga laukia. KO? Esant tokiam požiūriui, iš tikrųjų, gydymo paslaugų poreikis ir išlaidos už gydymo paslaugas auga kartu su didėjančiu sergamumu ir visuomenės baime susirgti. O tai jau yra pagrindas gydymo paslaugų teikėjams reikalauti didesnių atlyginimų ir finansavimo didinimo. Nesuprasdami tikrosios sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo esmės, vedini ligų baimės mes įsukame į ligų ir sergamumo augimo spiralę. Mes pamirštame, kad ligų gali ir visai nebūti arba spiralė gali pradėti suktis kita – sveikatos tausojimo ir stiprinimo– kryptimi. Tam reikia tik pakoreguoti mūsų suvokimą ir gyvensenos principus.
Pažiūrėkite į šias gyvybės ir mirties formules ir pamatysite, kad liga ir sveikata yra visai skirtingų sekų elementai. Tai turėtų leisti suprasti, kad sveikatos išsaugojimo ir ligų gydymo paslaugų finansavimas turi būti vykdomas atskiriant šias sritis:
Nežinojimas - baimė - silpnybė - priklausomybė - liga - MIRTIS
Sąmoningumas - žinios - kultūra - dora - sveikata - GYVYBĖ
Neprarandu vilties, kad kada nors suvoksime, kur ir kada prasideda liga ir kokios yra jos tikrosios priežastys. Manau, kad šis Seimas subrendęs ir jau yra pajėgus tai padaryti. Pastebimi teigiami poslinkiai šia kryptimi: mažėjantis šalyje alkoholio suvartojimas, mėginimai sureguliuoti augančios medikalizacijos procesą. Pasiteisino Seimo sprendimas įsteigti Sveikatos reikalų komitete Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetį. Prieš keletą dienų viešai pradėti svarstymai apie tikslingumą Seime steigti specialią nuolatos veikiančią Sveikos gyvensenos reikalų komisiją taip pat yra gera iniciatyva, siekiant suprasti susiklosčiusios sveikatos apsaugos sektoriuje padėties esmę bei noras surasti realius kelius, kaip pagerinti mūsų šalies gyventojų sveikatos būklę.
Jeigu norime išlikti sveiki, gyventi ilgiau ir laimingai, pirmiausia, turime patys išmokti, kaip atsikratyti savo baimių ir silpnybių, o tada surasti būdus ir galimybes, kaip tai padėti padaryti ir kitiems.