Apie savo nedarbadienius bankininkai gan atsargiai užsiminė dar lapkritį, tarsi pasitikrindami, ar nebus kokių piktumų. Suprask, neva mokėjimai tarp bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, o šių metų pabaigoje, dėl švenčių, darbo dienų sumažėja. Taip yra todėl, kad visos SEPA (Bendros mokėjimų eurais erdvės) standartus įdiegusios mokėjimo sistemos yra priklausomos nuo pagrindinės Eurosistemos TARGET2 mokėjimo sistemos darbo laiko, o ji nedirba per šv. Kalėdas, Naujųjų Metų dieną, Didįjį Penktadienį, šv. Velykų pirmą dieną, Gegužės 1-ąją ir savaitgaliais. Kompiuteriams juk irgi reikia pailsėti. Suprask, čia – Eurosistema kalta, o ne visą Lietuvos finansų sektorių užsėdę užjūrio bankininkai.
Lietuviai nuolankiai palingavo galvomis, paskėsčiojo rankomis ir tiek. Ką čia bepridėsi.
Gruodžio viduryje Lietuvos bankų asociacija dar kartą, tik jau kur kas drąsiau, priminė: ei, jūs, vyžočiai, mes šiemet nedirbsime, sustos perlaidos tarp skirtingų bankų, paskubėkite.
O ką į tai Lietuvos bankas? Valstybės institucija, kurios misija, kaip suprantu, yra reguliuoti finansų sektorių, visą ekonomikos kraujotaką ir ginti Lietuvos piliečių interesus. Iš Lietuvos banko – tyla.
Centrinio banko šulams nesvarbu, kad Londone dirbantis emigrantas savo močiutei į Lietuvą negalės pervesti kelių šimtų svarų. Centriniam bankui neįdomu, kad švenčių metu kavinukės savininkė negaus pinigų už parduotus kotletus. Jos pinigai tepailsi ramiai šiltoje, gilioje bankininko kišenėje. Juk svetimais pinigais bankininkai ir kuria savo pridėtinę vertę.
Gera kurti pridėtinę vertę skolinant pinigus, kurių net neturi, o jie pavirsta turtu ir tau kuria vertę. Nors man ta bankininkų kuriama pridėtinė vertė skamba panašiai, kaip veganiška kiauliena arba ekologiška nafta.
Ką ir kaip galėtų paaiškinti Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas nedidelės kavinukės šeimininkei, kuri net dvi savaites negaus pinigų, nors už jos patiekalus bus atsiskaityta bankų kortelėmis arba bankiniais pavedimais? Kaip jai laiku susimokėti komunalinius mokesčius, susimokėti už dujas, už elektrą, atsiskaityti su tiekėjais? Jau net nekalbu apie atlyginimus. O mokesčių inspekcija arba Sodra juk nelauks. Jie įlįs į tos kavinukės savininkės sąskaitą ir nusiskaitys tiek pinigų, kiek jiems reikia. Arba net užblokuos jos sąskaitą, jei ten pristigs lėšų. Kam tada tas Lietuvos bankas reikalingas, jei jis negali užtikrinti normalios verslo kraujotakos. Juk bankai, kaip sakoma, ir yra ta ekonomikos kraujotakos sistema, kuri turi aprūpinanti visą organizmą, visas jo ląsteles maisto medžiagomis. Visas. Ne tik savo.
Bet bankininkams, panašu, kad Lietuvoje tai nerūpi. Jie tik puikuojasi savo augančiais pelnais. O tie pelnai kasmet viršija Europos Sąjungos vidurkius. Džiūgauja bankininkai pridėtine verte, kurią jiems sukuria eiliniai banko tarnautojai, gaunantys algos kokius varganus 500–600 eurų per mėnesį.
Konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ suskaičiavo, kad didžiausią pridėtinę vertę vienam darbuotojui Lietuvoje kuria būtent finansų sektorius. Be to, šis sektorius dirba su 50 proc. didesne pridėtinės vertės marža, nei vidutiniškai dirba finansų bendrovės Europos Sąjungoje.
Lietuvos finansų sektoriuje vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė yra lygi 74 procentams ES lygio. Vienam šio sektoriaus darbuotojui per metus Lietuvoje tenka net 70 tūkstančių eurų pridėtinės vertės. Tiek uždirba viena banko kasininkė savo šeimininkui. Ir tai dar ne riba. Per 9 šių metų mėnesius Lietuvos bankų pelnas vėl rekordinis, vėl didesnis negu pernai – 178,1 mln. eurų.
Su dabartine Lietuvos banko priežiūra užsienio bankininkai Lietuvoje lupa devynis kailius. Sąskaitų aptarnavimo mokesčiai išaugo ne procentais, bet kartais. Komisinius bankininkai pasikėlė tiek, kad atrodo jau ne tik vilniete tapusi humanoidė Sofija, bet ir eilinė kasininkė, gyva būtybė galėtų dirbti 24 valandas per parą. Ir kas iš to? Ogi nieko. Bankininkai išjungs savo kompiuterius, uždarys serverines ir eis pailsėti. Juk nelengva tuos kailius lupti.
Lietuvos bankų asociacija atkreipia dėmesį, kad minėtomis šventinėmis dienomis atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis prekybos vietose veiks taip pat kaip bet kurią dieną. Tai visiškai nesusiję su tarpbankiniais pinigų pervedimais. Be jokių trikdžių bus galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ir internetinėse parduotuvėse. Pinigų gryninimas bankomatuose veiks kaip įprastai. Tad Lietuvos gyventojai galės ramiai sutikti šventes visiškai nekeisdami savo mokėjimo ar pirkimo įpročių.
Tik pervedant pinigus interneto banke arba banko skyriuose gruodžio 23–26 dienomis bei gruodžio 30–sausio 1 dienomis pinigai į gavėjo sąskaitą (jei ji yra kitame, negu jūsų bankas) bus įskaityti artimiausią darbo dieną, t.y. atitinkamai – gruodžio 27 dieną (jei pervedimas atliekamas gruodžio 23–26 dienomis) bei sausio 2 dieną (jei pervedimas atliekamas gruodžio 30–sausio 1 dienomis).
Jeigu pinigų gavėjo ir siuntėjo sąskaitos yra tame pačiame banke, pervedimas bus atliktas tą pačią dieną, net ir per šventes.