Įkandin prokurorams, kurių noras gerokai pasididinti atlyginimus sukėlė visuomenėje šaršalą, spėriai pasekė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir kitos teisėtvarkos struktūros, pavymui gali sekti ir teisėjų algų didinimas. Seime skubiai klojamas kelias projektams, kuriais siūloma gerokai didinti finansavimą šalies teisėsaugos institucijoms.
Grupės parlamentarų kartu su STT parengė naujos redakcijos STT įstatymo projektą. Jame numatoma, kad ši taryba jau nuo ateinančių metų turėtų tapti pagrindine Lietuvos antikorupcine institucija.
Tame pačiame projekte numatomas ir algų STT pareigūnams didinimas – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus. Įstatymo projektą parengė NSGK pirmininkas ir komiteto nariai, taip pat Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius bei S. Skvernelis.
Dar 5,5 mln. eurų reikės prokurorų atlyginimams didinti – pataisas parengė pačios Generalinės prokuratūros darbo grupė.
Seimui pritarus, STT specialistų pareiginė alga didėtų nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų , vyriausiųjų specialistų – nuo 1366–1627 eurų iki 1662–1893 eurų (neatskaičius mokesčių). Į šią sumą neįtraukiami priedai už stažą, viršvalandžius ir panašiai.
Prokurorų atlyginimai didėtų 500–940 eurų per mėnesį. Labiausiai atlyginimai augtų apygardų prokuratūrų Specializuotų skyrių vyriausiesiems prokurorams – 952,65 euro iki 2309,85 euro (iki mokesčių).
Abiem atvejais akcentuojamas ypatingas naujosios Vyriausybės šioms struktūroms suteiktas uždavinys – kova su korupcija.
Šiam tikslui siekiama ne tik pakelti pareigūnų atlyginimus, bet ir steigiamos naujos institucijos, senosioms suteikiama papildomų galių, taip apskritai ištraukiant iš bendro valstybės tarnybos ir algų sistemos konteksto, nesiekiant nuoseklios reformos, bet pasirenkant vieną sritį.
Niekas nesiginčija dėl to, kad teisėtvarkoje kvalifikuoti specialistai turi būti teisingai apmokami ir dėl to, kad dabar jų atlyginimai dažnai niekaip neatitinka rinkos situacijos. Bet lygiai taip pat maži yra medikų, dėstytojų, istorikų ir daugybės kitų biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimai. Tačiau jų neplanuojama didinti tokiomis sumomis.
Štai medikai sukilo ir prigrasinę streikais padarė proveržį: su Vyriausybe susiderėjo, kad sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondas didinamas 20 proc., prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.
Bet tik nuo 2018 metų gegužės. Bruzda ir dėstytojai, tačiau nei viena grupė net nesapnuoja tokių padidinimų, kokie numatyti teisėtvarkai. Padidinimų, kurie didesni už kai kurių profesionalų mėnesio atlyginimą.
Ar jie menkiau kvalifikuoti? Ar mažiau lojalūs Lietuvai, mažiau produktyvūs? Kodėl tuomet turėtų atsirasti išskirtinis luomas? Kaip G. Orwello „Gyvulių ūkyje“, kur vieni gyvuliai buvo lygesni už kitus.
Kaip feisbuke rašo Seimo narė Ingrida Šimonytė, „Keista, kai tai leidžiama tik prokurorams, kai dalyje ministerijų greit nebus kam ruošti projektų, o gal jau dabar nėra.
Ir nematau jokio principinio skirtumo tarp gero prokuroro ir gero analitiko VMI matuojant pagal matą, kiek finansinės naudos jų darbas gali valstybei atnešti ar kiek žalos užkardyti.“
Įdomu ir tai, kad nei STT, nei prokuratūros atveju nelaukiama žadėtos valstybės tarnybos pertvarkos, kurią šiomis dienomis pristatė VRM ministras Eimutis Misiūnas.
Pirmasis jo rugpjūtį pasiūlytas variantas sulaukė kritikos iš parlamentarų, profsąjungų ir prezidentės. „Reforma daroma ne iš tos pusės, kai mėginama pusę paslėpti po sutartiniais santykiais, o kitus neva palikti valstybės tarnautojais, padvigubinti jiems algą, sukurti vadinamąjį valstybės tarnybos elitą, lojalų tuo metu esančiai valdžiai.
Tai iš tikrųjų yra valstybės tarnybos žlugdymas, nepagarba valstybės tarnautojui“, – tada interviu DELFI sakė Dalia Grybauskaitė. Taigi kam laukti naujosios pertvarkos, žinant, kad pirmasis bandymas žlugo ir tai gali nežinia kiek užsitęsti.
Kodėl šios grupės tampa pateptosios valstybės tarnybos kontekste? V. Bakas ir kiti „valstiečiai“ beda į kovos su korupcija prioritetą. Ir kad žmonės, kovojantys su korupcija, turi būti gerai apmokami ir aprūpinti. Jos trauks iš šešėlio pinigus į dienos šviesą ir dėl to yra supersvarbios. Tarkim, kova su korupcija yra rinkimus laimėjusių valdančiųjų prioritetas ir nereiktų kabinėtis, kad jie jį įgyvendina. Viskas atrodo neblogai, kol nepradedi gilintis.
Štai „valstiečiai“ ne kartą kartojo, kad šis algų pakėlimas „atsipirks“, nes naikindami korupciją pareigūnai atneš valstybei didesnės naudos, nei buvo išleista jų atlyginimams: „Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų. Jei mes šiandien turėtume tokį korupcijos rizikos indekso lygį kaip Estija, mes galėtume kalbėti apie maždaug 1,3 mlrd. eurų didesnį biudžetą“, – sako V. Bakas.
Tačiau kyla klausimas – jei dabar STT ir kitoms tarnyboms nesiseka iš šešėlio ištraukti tų milijardų, kodėl manoma, kad tai stebuklingai išsyk išspręs didesni atlyginimai? Ar geroki didesnis atlyginimas automatiškai reiškia didesnę kompetenciją ir efektyvumą?
O kas, jeigu seniai teisėtvarkos institucijose įsipatoginę, bet nekompetentingi ir nemotyvuoti, ir dar, neduokdie, patys korumpuoti tiesiog gaus tuos didesnius atlyginimus? O jei bus pritraukiama kompetentingų, ar ta kompetencija pasiskirstys tolygiai ir didžiuosiuose miestuose, ir regionuose, kur elito nedaug, jis mažas, visi vieni su kitais susiję, ir nuolat ranka ranką plauna?
Štai ir pats E. Misiūnas, „Dėmesio centre“ kalbėdamas apie būsimą pertvarką, pripažino, kad ministerijoje efektyviai dirba tik pusė tarnautojų. Nežinia, koks tokių abejotinų specialistų procentas STT, tačiau, kaip pastebėjo naująjį įstatymą kritikuojantis Algirdas Sysas, jų darbo rezultatai – neblizga ir atlyginimus jiems reiktų mažinti, o ne didinti.
STT 2016 m. veiklos ataskaitoje rašoma, kad pernai teismui tarnyba perdavė 31 ikiteisminį tyrimą, 33 nutraukti. 2016 m. teisme buvo išnagrinėta 40 bylų, 23 asmenys išteisinti (17 asmenų 2010–2012 m. bylose, 6 – 2014–2015 m. bylose). Į šią sausą statistiką papuola ir rezonansinės bylos, kurių dalis tesibaigė viešais skandalais ir sužalotomis žmonių reputacijomis, kaip lobisto Andriaus Romanovskio atveju. Liberalų ir Eligijaus Masiulio tyrimas iki šiol nepasiekė teismo, nors baigia iš politinio žemėlapio ištrinti liberalus.
Privačiame sektoriuje akcininkai išvirstų iš koto, jei įmonės darbuotojai esant prastiems rezultatams pirma pradėtų reikalauti atlyginimų pakėlimo, o ne atvirkščiai.
Taigi, išeina, kad, kitaip nei mokytojų atveju, kai buvo pareikalauta pirma rezultatų, ar medikų, kurie buvo išvadinti šantažistais, S. Skvernelis su V. Baku teisėtvarkos struktūroms rodo ypatingą prielankumą ir stato vežimą prieš arklį.
Ne mažiau keisti ir argumentai, kad – prokurorų atveju – institucija sutaupė iš vidinių rezervų ir valstybei tai nieko nekainuos. Tai labiausiai ir sužavėjo prokurorų planą palaikiusius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narius. Tačiau prieš tokį planą balsavęs A. Sysas sako, kad tam per metus prireiktų 5,5 mln. eurų, o įskaičiavus ir mokesčius „Sodrai“ – beveik 10 mln. eurų, kai sutaupymas šioje institucijoje esą siekia apie 2 mln. eurų. Tai reiškia, kad realiai reikės daugiau lėšų, kurių po to teks kažkaip surasti.
Prokurorai teigia sutaupę 200 etatų, bet gal tada kyla klausimas, ar viskas gerai su institucijos finansavimo planavimu, jei Lietuvoje iš viso yra 674 prokurorai?.. Prisiplanuoji didžiulį kiekį etatų, jų neužpildai, tada, motyvuodamas, kad sutaupei, prašai iš rezervo pakelti algas, ne visai užtenka, bet ten jau kaip nors.
Apie tai, iš kur bus imamos lėšos STT atlyginimams, apskritai nutylima ir naujajame biudžete, kurį šią savaitę priėmė valdantieji ir tuo labai didžiuojasi, tai niekaip neatsispindi.
Prie tokios skubos ir teisėtvarkos sureikšminimo dar pridėjus, kiek savo buvusių bendražygių S. Skvernelis padėjo ateiti į aukštus valstybės postus, nenoromis peršasi klausimas, ar tikrai jų uždaviniai bus tokie nekalti ir neutralūs, ar tai – tik kovai tik su korupcija?
Tarp premjero bendražygių – VRM ministras, vicemistras, premjero patarėjai, „Lietuvos geležinkelių“ pirkimų centro vadovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas (pakeitus tvarką paskirtas be konkurso, beje).
S. Skvernelis teisina savo pasirinkimus, sakydamas, kad „žmonės, kurie tarnavo ir buvo lojalūs valstybei, pasižymėjo savo gebėjimais ir profesionalumu, turi teisę būti išnaudojami valstybės tarnybos labui (ir reikia tai daryti).“ „Atvėsimo“ nuo savo buvusių pareigų teisėsaugoje laikotarpis premjerui yra antraplanis, nes „išėjusiems į pensiją pareigūnams atvėsti gana sudėtinga, kai jie gauna 20 proc. buvusio atlyginimo dydžio pensiją. [...] žmonės turi kažkur dirbti, nes kitaip tikrai visiškai atvės.“
Ir iš tiesų, gal ir natūralu, kad premjeras į svarbius postus renkasi savo karjeroje patikrintus žmones ir kol kas nėra pagrindo nerimui dėl įgaliojimų viršijimo ar naudojimosi tarnybine padėtimi, tačiau subūrus tokių institucijų, kuriems prieinama visa informacija ir galimybės ją rinkti, vadovų tinklą, apsistačius superinformuotais ir pažinčių spec. tarnybose turinčiais patarėjais, buldozeriu stumiant spartų algų didinimą galima suformuoti sau lojalią ir įvairialypę teisėtvarkos gvardiją.
Ji bus ne tik elektoratas, bet ir suteiks didelių politinių galių, kurių naudojimą bus sunku atsekti ir sukontroliuoti. Tai milžiniškas ginklas politikui, planuojančiam savo karjerą.