Tačiau negalima sakyti, kad viskas tik blogai, nors kartais pokyčiai ir būna skausmingi.
Galime ilgai kalbėti apie socialinį solidarumą, pagalbą verslui ir panašius dalykus, tačiau jei nepavyksta susitarti dėl paprasto dalyko, kad dirbantis žmogus turi gauti bent jau minimalias socialines garantijas, tenka įsikišti valdžiai.
Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos socialinio draudimo įmokų „grindys“. Jau kitais metais jas teks mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga, net jeigu darbuotojas dirbs ne visą etatą.
Kitokios algos
Paprastai kalbant, jeigu darbuotojo oficialus atlyginimas bus, pvz., 10 Eur per mėnesį, darbdavys už jį mokės įmokas ne nuo šios sumos, o nuo 400 Eur (tokio dydžio MMA bus nuo kitų metų). „Sodros“ duomenimis, šiuo metu iš viso yra beveik 190 tūkst. darbuotojų, kurie uždirba mažiau nei MMA (dabar 380 Eur). Iš jų 20,3 tūkst. yra jaunesni nei 24 m., o 16,2 tūkst. yra vyresni nei 65 metų.
Tai reiškia, kad didės Sodros įmokų surinkimas ir tuo pačiu daugės socialiai pilnai draustų žmonių. Kita pusė, apie kurią mažai kalbama, pakankamai didelė tokių atlyginimų dalis tik formalumas, kad būtų galima pateisinti darbuotojo buvimą įmonėje. Paprastai tariant, kad jis nebūtų tiesiog „nelegalas“. Nė vienas inspektorius prie dirbančiojo nestovės dvi savaites ir nesuskaičiuos, kiek laiko jis pluša.
Žmogui alga mokama kitokiomis formomis ir būdais, kurie apmokestinami kur kas mažiau.
Nebūtinai tai vadinamieji „vokeliai“, kai atsiskaitoma niekur nedeklaruotais grynaisiais. Būdų kaip legaliai ar pusiau legaliai apeiti nežmoniškai mokesčiais apkrautą darbuotojų apmokestinimą pakankamai daug. Kiek tokių pajamų gauna darbuotojai ir kiek tai pakeičia „tikrą“ darbo užmokestį patikimos statistikos nėra.
Vargu, ar kas, būdamas sveiko proto, tiki, kad žmogus sąžiningai dirba bent 8 valandas per dieną ir mėgina iš to išgyventi už 100 ar 200 eurų per mėnesį. Vakarų valstybėse tokių dalykų, jei kalbėsime apie legalų darbą, nebėra. Tiesiog ten stiprios profsąjungos, kurių pas mus praktiškai nėra. Todėl tokią atlyginimų struktūrą tiesiog reikėjo pakeisti teisės aktais.
Sumoka negudrūs
Kita medalio pusė – su taip gudraujančiais verslais sudėtinga konkuruoti tiems, kurie viską moka sąžiningai.
Jei darbo, kuris vis sparčiau tampa pagrindine įmonių sąnaudų dalimi, apmokestinimas įmonėse skiriasi, skiriasi ir prekių bei paslaugų savikaina. Darbuotojai, kuriems mokama „gudriau“ turi mažiau socialinių garantijų ir už dalį infrastruktūros, kuria jie naudojasi ir netgi kai kurias socialines garantijas priversti mokėti ne tokie gudrūs visuomenės nariai?
Ateityje tokie žmonės gaus minimalias pensijas ir jiems reikės pašalpų. Tai vargu ar jaudina tuos, kurie skaičiuoja pelną čia ir dabar.
Galbūt darbo užmokesčio apmokestinimas per didelis. Tačiau jį mažinti taip pat verta tada, kai visi mokės vienodai.
Tolesnis žingsnis, norint žengti dar vieną laiptelį į gerovės valstybę, tai drastiškas minimalaus atlyginimo didinimas. Estai minimalų atlyginimą jau padidino iki 500 eurų per mėnesį. Pas mus nuo sausio 1 d. bus 400 eurų. „Norfos“ vadovas ir pagrindinis savininkas Dainius Dundulis „Idėja Lietuvai“ siūlo drastiškai mažinti valdininkų skaičių ir tuo pačiu minimalų atlyginimą didinti iki 600 eurų. Toks dydis galbūt pražudytų silpnus ir neetiškus verslus ar jų savininkų priverstų atsisakyti viršpelnio, tačiau išjudintų vartojimą ir galbūt netgi leistų kurtis verslui regionuose.
Ten, kur dabar praktiškai nėra vartojimo ir dėl perkamosios galios trūkumo beveik nėra rinkos.
Galime žaisti ir toliau kelti daug triukšmo imdamiesi nieko nekeičiančių sprendimų. Pavyzdžiui, padidinti bazinį atlyginimo, pagal kurį skaičiuojami valdininkų atlyginimai, iki 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu. Iki krizės šis dydis siekė 141,9 euro.
Ar toks padidinimas privers nors vieną žmogų likti Lietuvoje, nors mes ir taip sparčiai krintame į demografinę bedugnę ir gerovės valstybę toliau mėginame kurti tik žodžiais ir simboliniais žingsneliais bei šuoliukais, tik retorinis klausimas.
Tuo labiau, kad tokio atlyginimo padidėjimo neužteks net kompensuoti dyzelino brangimo, kurio kaina stiebsis į viršų didėjant akcizams.
Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.