Apie žalą uosto direkcijai Eugenijus G. sako, kad tai buvo socdemų direktoriaus kerštas jam, kad žalos nebuvo, ir teismo proceso nebus. Prisipažinsiu, kad neturiu jokių slaptų šaltinių šiuo atveju, remiuosi viešai prieinama informacija, ir man nesusidarė įspūdis, kad kandidatas į liberalų lyderius yra nuoširdus.
Štai 2016 metų rugsėjo mėn. uosto direkcija taip pakomentavo ginčo esmę : „..Norime atkreipti dėmesį, kad pretenziją dėl žalos atlyginimo E. Gentvilui teikė ne Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus, o Uosto direkcija, remdamasi teisės aktais... E. Gentvilas kalba tik apie vieną bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdytą sutartį ir teikia argumentus, kodėl jis tariamai teisingai pasielgė, tačiau jis nutyli, kad pretenzija buvo pateikta dėl keturių skirtingų objektų netinkamai vykdytų sutarčių su bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“, taip pat nepaminėjo, kad viena iš šių sutarčių buvo pasirašyta ir su įmone „STRABAG Wasserbau GmbH“. Taip pat nutylėjo tai, kad didelė dalis iš E. Gentvilo reikalaujamos sumos buvo priteista dėl netinkamai vykdytos sutarties su „Rohde Nielsen A/S“...“
Ir štai po metų, 2017 m. rugsėjo mėn., pasirodo dar viena žinutė šiuo klausimu. Linas Rudys, uosto direkcijos teisės departamento direktorius teigia: „...nuostolis atsirado dėl buvusios Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo sprendimo sustabdyti rangos sutartį. Mums pavyko derėtis ir sumažinti sumą. Negaliu pasakyti, koks sprendimas dėl pinigų išsireikalavimo iš buvusio vadovo. Turime aukščiausiu lygiu priimti sprendimą dėl žalos, procedūros ir veiksmų.“
Štai taip. Praėjo metai, o direkcija iki šiol negavo aukščiausio lygio nurodymo, kaip elgtis!!! Taip išeina, kad socdemai ne puola, o gina E. Gentvilą. Ir kas tas aukščiausias lygis? Pasidomėjus detaliau su šio reikalo žinovais, jie man papasakojo, jog per tuos metus direkcija bandė skolą išsiieškoti iš draudimo kompanijos - ir nesėkmingai. Šiuo metu yra nusamdyta kruopščiai slepiama advokatų kontora, kuri ruošia kažkokius pasiūlymus ar išvadas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis E. Gentvilo žodžiais, jog žalos nėra ir teismo nebus, gali atrodyti, jog jis jau žino advokatų sprendimą, t. y. žino daugiau, nei turėtų.
Man ši visa istorija ir jos sprendimo vilkinimas atrodo labai įtartinai.
Manau, jog tiek teisėsauga, tiek Seimo Antikorupcijos komisija galėtų bandyti atsakyti į klausimus, ar iš tiesų uosto direktorius naudojasi tarnybine padėtimi, keršydamas E. Gentvilui (kodėl jis tada iki šiol dar dirba?); kodėl metus vilkinamas sprendimas dėl žalos išieškojimo teisminiu keliu; kas yra aukščiausio lygio pareigūnai, kurie turi nurodyti pareigūnui imtis ar nesiimti jo kompetencijoje esančių klausimų; kokia advokatų kontora, už kokią sumą ir kokiu tikslu ruošia savo „išvadas“ ir kokia jų teisinė galia. Ir kokia informacija disponuoja suinteresuotas asmuo E. Gentvilas, leidžiančia jam numatyti šitos istorijos baigtį – žalos nėra, teismo nebus?
Kitu klausimu – moralinės atsakomybės už savo protežė E. Masiulio veiksmus – E .Gentvilas mums papasakoja ilgą istoriją apie savo kovą su P. Jurgučiu, apie neva iš E. Masiulio siųstus žygūnus (kurie, pasirodo, nebuvo E. Masiulio), apie atsiribojimą nuo galimos E. Masiulio korupcijos, bei apie tai, kad jis niekada neturėjo jokių ryšių su „MG Baltic“ vadovais.
Nelabai suprantu, ką šie epizodai turi bendro su mano teiginiais.
Aš kalbėjau apie moralinę atsakomybę politinio lyderio, kurio „išaugintas“ jaunas lyderis pasirodė esąs galimai korumpuotas ir tiesiog sužlugdė partijos autoritetą. Galėjo jis ką nors žinoti ar ne, tai dar neatsakytas klausimas, į kurį atsakymas paaiškės tik kai prasidės šios korupcinės bylos teisminis nagrinėjimas.
Tačiau politinė - moralinė atsakomybė, mano kuklia nuomone, yra šiandien, ir yra krūva pavyzdžių iš politikos istorijos, kad tokiais atvejais politikai traukiasi bent jau iš partijos vadovybės.
Yra, aišku, ir kitokių pavyzdžių, jau iš Lietuvos politinės istorijos, kai net teisti ar teisiami asmenys kandidatuoja ir laimi partijos pirmininko rinkimus.
Visiškai netikėtas man buvo E. Gentvilo priekaištas, kad aš nežinau partinių užkulisių, ir todėl skaldau partiją ar net vykdau kažkieno užsakymą.
Iš rimto liberalo (jei liberalo, gal labiau marksisto?) sunku buvo tikėtis patvorės argumento.
Iš viešos informacijos Liberalų sąjūdyje aš matau dvi aiškias pozicijas dėl pradėto tyrimo korupcijos byloje.
Vieni iš jų teigia: „E. Gentvilas svarstė, kad galbūt pati teisėsauga dėl jaučiamų simpatijų ar antipatijų politiniame spektre žaidžia žaidimus, taip tampydama liberalų nervus ir smukdydama reitingus.“
Kita pusė to nemato ir siūlo nuoširdžiai bendradarbiauti su teisėsauga.
Esu įsitikinęs, kad ši takoskyra yra esminė tiek partijos atgailos, tiek jos ateities klausimu. Vienoj pusėj yra dumblas, kitoj, galbūt, galbūt, bent maža viltis.
Ar kaip liberalas, Eugenijau G., pripažįstate, kad aš galiu turėti tokią nuomonę, ir tai gali būti tiesiog piliečio pozicija, nebūtinai užsakymas?
Ir nemanau, kad partija dėl to suskils, nes jau matėm, kad ji neturi stipraus skaidrumo supratimo, per dabartinį partijos lyderį E. Gentvilą užimdama labiau gynimosi, neigimo nei atgailos poziciją. Nematau, kad kas pasikeis ir per šį suvažiavimą. Stebuklais norisi tikėti, bet mes gi visi gerai pažįstame Lietuvos politikų savisaugos instinktus.
Tiesa, sunku įsivaizduoti, kad, jei V. Gailius pralaimės rinkimus, kad jis sutiktų eiti į Pirmininko pavaduotojus, bet ir tai nebūtų skilimas.