Augo nepaisant bėdų
Jei „valstiečiai“ ir „ūkininkai“ yra sinonimai (maždaug tą patį reiškiantys žodžiai), – nutiko keistas dalykas. Ūkis tapo valstybės nekenčiama vieta, o ūkininkas kažkokio baisaus ir melžimo verto padaro atitikmeniu. Ar tikrai, kaip dabar iš tribūnų pasakojama, ūkininkai (gal kurie nors vadino save ir valstiečiais ar sodiečiais) labai skriaudė visus ir nieko nedirbo, o tik lobo kitų sąskaita? Pažiūrėkime į faktus.
Per 2004–2016 m. laikotarpį į Lietuvos kaimą atėjo nemaža ES ir valstybės biudžeto parama, beveik 7,7 mlrd. eurų. Šios investicijos padėjo esmingai pakelti žemės ūkį. Krizės metu 2009–2011 m. kaimas buvo ekonomikos garvežys: kai šalies ekonomika krito 15 proc., žemės ūkio sektorius augo 1,6 proc. Ne viskas, aišku, rožėmis klota. Makroekonominiai rodikliai atskleidžia ir nerimą keliančias tendencijas. Per 2012–2016 m. laikotarpį žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV). Per šį laikotarpį šio sektoriaus BPV dalis 2016 m. sumažėjo 15 proc. palyginus su 2012 m.
Nerimą kelia ir tai, kad per tą patį laikotarpį žymiai sumažėjo darbo našumas. Jeigu 2012 m. per vieną faktiškai dirbtą valandą BPV buvo sukurta už 6,2 euro, tai 2016 metais tik už 5,6 euro – sumažėjo 4,3 procento. BPV vertė, sukurta vieno užimto gyventojo per metus, 2012 metais sudarė 12 eurų, o 2016 metais tik 10,7 euro, taigi sumažėjo 5,7 proc. Kodėl taip atsitiko? Trumpai tariant, per šį laikotarpį labai padidėjo socialinės išmokos, mokamos vadovaujantis netoliaregiška bendrąja žemės ūkio politika. Buvusio Premjero Algirdo Butkevičiaus valdymo metu 10 proc. buvo sumažintos nacionalinės bendrojo finansavimo lėšos, dėl šio sprendimo žemės ūkio sektorius neteko 350 mln. litų.
Žadėjo „valstietis“ ūkininkui...
Prieš 2016 m. Seimo rinkimus valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vedlių dosniai žarstomi pažadai ūkininkams kėlė lūkesčius, kad, jiems atėjus į valdžią, situacija žemės ūkyje kardinaliai pasikeis į gerą. Ką ten slėpti – daugelis ir pavadinime įžvelgė pažadą – tad ir paaukojo balsavimo kryžiukus Ramūno Karbauskio bei Sauliaus Skvernelio sekėjams. Ir nutik tu man taip, kad šiai partijai laimėjus rinkimus žemdirbių-valstiečių-ūkininkų-sodiečių lūkesčiai išsisklaidė kaip dūmas.
Valstiečiai ir žalieji, sudarę koaliciją su socialdemokratais, parengė dovanėlių, pareiškė, kad žemdirbiams (o gal visgi ūkininkams?) bus smarkiai padidinti gyventojų pajamų, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai, akcizas žaliajam dyzelinui, įsigalėjo nauji minkštieji projektai, kurie didina biurokratiškumą, teikiamos griozdiškos paraiškų formos gauti paramai. Šiuos valdančiųjų ketinimus akivaizdžiai patvirtina valstybės ir savivaldybių biudžeto bei minėtų mokesčių įstatymų projektai, pateikti svarstyti Seimui.
Bus didinami ne tik mokesčiai, bet 2018 m. biudžeto projekte numatoma mažinti asignavimus Žemės ūkio ministerijai, taip pat mažinami savivaldybėms skiriami ir taip menki asignavimai melioracijos įrenginių priežiūrai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei kitoms Žemės ūkio ministerijos institucijoms.
Nuostabą kelia tai, kad dabartiniai valdantieji, mažindami asignavimus žemės ūkiui bei keldami mokesčius, visiškai neatsižvelgia į tai, kad šie metai yra ypač nepalankūs, dėl nuolatinių liūčių žemdirbiai jau patyrė ne vieną dešimtį milijonų eurų nuostolių, o dėl ypač nepalankių sąlygų nebuvo galima tinkamai pasiruošti ateinančių metų derliui.
Priešiškas žemės ūkiui biudžetas
Kitų metų biudžeto projektas sukurtas lyg tyčia siekiant sulaužyti kaimui stuburą. Jo esmė – jei skauda pilvą – reikia jį „gydyti“ papildomai prispardant.
Dabartinė Vyriausybė, neatsižvelgdama į šiais metais dėl nepalankių meteorologinių reiškinių susiklosčiusią sudėtingą situaciją žemės ūkyje, 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte planuoja sumažinti asignavimus žemės ūkiui ir Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms finansuoti.
Valstybinio biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos mažinamos daugiau nei 20 mln. eurų arba beveik 10 proc. Mažinamos ir specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams 2,491 (–13 proc.), iš jų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai mažinama 1,041 mln. eurų. Šiam tikslui ir anksčiau skiriama 10,409 lėšų suma buvo nepakankama, tačiau ateinantiems metams ji mažinama dar 10 proc.
Nors šalyje dar vis siaučia afrikinis kiaulių maras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sunkiai kovoja su šia liga, tačiau šiai tarnybai taip pat asignavimus 2018 metais numatoma sumažinti 1,411 mln. eurų arba – 4,8 proc. Valstybės biudžeto lėšos Žemės ūkio ministerijai valdymo išlaidoms ir lėšoms valstybės pagalbos priemonėms ir kitoms nacionalinėms priemonėms vykdyti iš viso mažinamos 26,550 mln. eurų, ES ir bendrojo finansavimo lėšos 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo programai mažinamos 4,607 mln. eurų.
Toks drastiškas asignavimų mažinimas žemės ūkiui esant labai sudėtingai situacijai šiame sektoriuje yra niekuo nepateisinamas. Lėšos žemės ūkiui 2018 metais neturi būti mažinamos lyginant su 2017 metais. Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui pateikiau pasiūlymą, kurį pasirašė 13 Seimo narių. Pasiūlymo esmė – Melioracijos programai įgyvendinti papildomai skirti 50 mln. eurų, o, siekiant įsisavinti visą Europos Sąjungos skiriamą paramą, bendrajam finansavimui papildomai skirti 25 mln. eurų.
Iškart išgirdau demagoginius triukšmus apie tai, kad taip siūlau „remti verslą“. Nesąmonė. Melioracijos infrastruktūra – valstybės turtas, į kurį ji investavo. Neprižiūrint jis bus prarastas. Kas kita, kad lėšas reikia skirti ūkininkams ir jų susivienijimams, o ne įmonėms. Įmones žmonės pasirinks patys – neleis iš savęs vogti. Bet gal būtent to ir nenorima?
Pasigirdo žinia, kad Vyriausybė nutarė pamaloninti žemdirbius ir siūlys Seimui 2,9 mln. eurų padidinti asignavimus melioracijos įrenginiams rekonstruoti. Tik kyla klausimas, ką galima nuveikti melioracijos srityje už 2,9 mln. eurų, kai minimaliausia suma bent 50 mln. eurų?
Žemdirbiai vis dar patiria nuostolius dėl neslopstančio afrikinio kiaulių maro ar jo išpūsto baubo. Žmogui nepavojingos ligos „tramdymas“ baigėsi smulkių natūrinių ūkių, auginusių paršelius sau ir kaimynams, išnaikinimu, stambių vertelgų interesų pamaloninimu.
Dar nebaigti skaičiuoti nuostoliai žemės ūkiui dėl šią vasarą ir rudenį neįprastai gausių kritulių, šių nuostolių kompensavimui Vyriausybė taip pat privalo 2018 metų biudžete numatyti atitinkamas lėšas. Tokia štai realybė ir „valstietiškos“ politikos padariniai...
Nauji „nenauji“ mokesčiai
Na ir, žinoma, mokesčiai. Jau čia tai neva reikia perarti ir perknisti visus ūkius – gal atsiras neva ten paslėptas milijardas. Rast neras, nes jo nėra, bet žalos padarys. Jau padarė. Naujausi šios Vyriausybės žingsniai kaimo žmones, gyvenančius iš žemės ūkio veiklos, tegul ir neįvesdami naujų mokesčių, bet didindami esamus, gali pasmerkti žlugimui ir bankrotui.
Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) visos žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamos bus apmokestintos bendra tvarka, kaip ir įmonių pelnas, nežiūrint į tai, kad žemdirbiai savo veiklą vykdo po atviru dangumi.
Ūkininkams socialinio draudimo įmokų lubos buvo numatytos didinti net 4 kartus – nuo 7 iki 28 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, tačiau pajutę didžiulį žemdirbių nepasitenkinimą šias „lubas“ paslėptų mokesčių paranojiški ieškotojai perpus sumažino.
Tuo pačiu kalamas supriešinimo pleištas tarp ūkininkų ir įmonių. Ūkininkas nuo savo pajamų privalės mokėti Sodros mokestį, o įmonės ar žemės ūkio bendrovės savininkas, kuris neima atlyginimo, o metų gale pasiima dividendus, nuo jų Sodros mokesčio nemoka.
Žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams akcizų tarifas didinamas daugiau kaip pustrečio karto – nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų. Šita žinia žemdirbiams sukėlė jau ne nuostabą, bet tikrą šoką – dar taip neseniai „valstiečiai“ kalbėjo visai kitokius dalykus...
Aišku, kad GPM didinimas aktualus ne tik ūkininkaujantiems, tai smogs ir smulkiesiems verslininkams, paslaugų teikėjams. Jeigu miestelio kirpėja, siuvėja, šaltkalvis ar santechnikas prilyginami advokatui, logikos mažoka. Tris kartus padidinti mokesčių tarifai žlugdys ir smulkesnius ūkius, kurie generuoja daugiau nei 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, sumažės šių ūkių galimybė atsinaujinti techniką, modernizuoti ūkį, didinti darbo našumą.
Lietuva, keldama mokesčius, neturėtų žlugdyti kaimo pagrindo – smulkiųjų ūkių. Senųjų ES šalių patirtis rodo, kad smulkūs ūkiai ten sėkmingai veikia. Danijos ūkiuose, mažesniuose nei 30 ha, žemės ūkio produkcijos pagaminama už 6,6 tūkst. eurų, tai 9,5 karto daugiau nei Lietuvos ūkiuose, Vokietijoje šis rodiklis yra 6,9 karto didesnis. Tai reiškia, kad smulkieji Lietuvos ūkiai turi didelį potencialą plėsti gamybą, tik reikia jiems sudaryti palankias sąlygas.
Išmokų už plotus tvarka nepalanki smulkiesiems ūkiams
Ne visi smulkieji ūkiai Lietuvoje turi galimybę pasinaudoti Kaimo plėtros programomis siekdami modernizuoti savo ūkius, įsigyti naujos technikos ar pasistatyti gamybinius pastatus. Vienintelė prieinama ES paramos rūšis jiems buvo tiesioginės išmokos už plotus. Pradžioje šios išmokos buvo nemažos, nors žymiai mažesnės nei ES vidurkis, pvz., 2013 metais už deklaruotų pasėlių 1 ha plotą buvo mokama 131 euras, tačiau vėliau šios išmokos smarkiai mažėjo. Priežastis – atsirado įvairių sąlygų, dėl kurių buvo mažinamos išmokos už plotus, o buvo pradėta papildomai mokėti pagal tam tikras ES siūlomas schemas. 2014 metais išmoka už plotus sumažėjo iki 114 eurų už hektarą, atsirado išmoka už pirmuosius hektarus. 2015 metais išmoka už plotus sumažėjo iki 57 eurų, atsirado išmokų schemos už žalinimą, išmoka jauniesiems ūkininkams, susietoji parama už plotus ir gyvulius, išmokos už baltyminius augalus, lauko daržoves, uždaro grunto daržoves, taip pat vaisiams ir uogoms, melžiamoms karvėms, mėsiniams galvijams, mėsinėms avims, pieninėms ožkoms, plotams, apsėtiems sertifikuota sėkla, cukriniams runkeliams ir bulvėms sėklai. Nors ES išmokų už plotus vokas kasmet Lietuvai didinamas beveik po 25 mln. eurų, tačiau smulkiesiems ūkininkams, kurie ne visada gali pasinaudoti ES siūlomomis schemomis, išmokos už plotus kasmet mažėja ir siekia tik trečdalį 2013 metais gautos išmokos. Žemės ūkio ministerija aiškina, kad ES siūlomos išmokų schemos valstybėms narėms yra privalomos, tačiau ne visose ES šalyse jos taikomos. Pvz., mūsų kaimynės Latvija ir Estija pirmųjų hektarų išmokos schemos netaiko, o taiko smulkiųjų ūkininkų schemą, pagal kurią Latvijoje paramos suma – 500 eurų. Latvijoje netaikomos išmokų schemos už pieninių veislių bulius ir žieminius šiltnamius, Estijoje už pienines ožkas, mėsines avis, sertifikuotas sėklas ir žieminius šiltnamius.
Manau, kad siekiant paremti smulkiuosius ūkininkus pribrendo reikalas ateinančiam ES finansiniam laikotarpiui peržiūrėti šalyje taikomas paramos schemas. Abejonių kelia ir sparčiai didinamas išmokų vokas ekologiniams ūkiams. Ne paslaptis, kad yra ūkininkų, kurie deklaruoja ekologinį ūkininkavimą tik tam, kad gautų išmokas, o prekinės ekologiškos produkcijos negamina arba gamina minimalius kiekius. Manau, kad neefektyviai ES parama už pievas ir ganyklas yra teikiama ūkininkams, kurie visiškai nelaiko gyvulių. Ar Žemės ūkio ministerija žino, kad šiais metais šalyje yra 47 tūkst. 836 ūkininkai, kurie nelaiko gyvulių, tačiau deklaravo 198 tūkst. 481 ha pievų ir ganyklų, ir jie gaus arti 10 mln. eurų išmokų. Šie milžiniški skaičiai nieko neduoda šalies ekonomikai, nė vienu euru neprisideda prie pagrindinio ekonominio rodiklio – bendrojo vidutinio produkto (BVP) didinimo. Žemės ūkio ministerija derybose dėl ES finansinės programos po 2020 metų turėtų išanalizuoti ir įvertinti visas išmokų schemas, naudojamas Lietuvoje, ypač žalinimo, pirmųjų hektarų bei mokėjimo už pievas ir ganyklas, kai nelaikoma gyvulių, ir siekti, kad būtų padidintos išmokos būtent už plotus, kuriuose yra gaminama produkcija.
Idėja Lietuvai
Šalies visuomenei nerimą kelia kasmet didėjantis asmenų, gaunančių socialines pašalpas skaičius. Kyla klausimas: ar visi gaunantys pašalpas tikrai neturi darbo, ar dėl sveikatos negali, ar nenori dirbti. Ne paslaptis, kad ne vienas gaunantis pašalpą nelegaliai dirba atsitiktinius darbus, gauna pajamų, tačiau jų nedeklaruoja ir nemoka valstybei jokių mokesčių. Vyriausybė vykdo eksperimentą, kur pašalpų mokėjimas patikėtas savivaldybėms, kur atidžiau atrenkami asmenys, kuriems tikrai reikia paramos, tokiu būdu yra sutaupomas ne vienas milijonas eurų. Siūlyčiau Vyriausybei šį eksperimentą išplėsti ir dalį sutaupytų pinigų skirti kitokiai socialinei paramai – kaime gyvenantiems ir turintiems žemės bei tvartelius pašalpų gavėjams nupirkti vištų, avių, triušių, bulvių, daržovių sėklų ir pamokyti maisto užsiauginti patiems, tada nereikės eiti kiaušinių, bulvių, kopūstų pirkti į parduotuvę. Užaugs nauja karta, kuri supras, kad kaime gyventi galima ir be labdaros.