Visi mokesčiai, be abejo, yra jautri tema. Tačiau taikomos priemonės visuomet turi konkretų tikslą. Iš mūsų šalies kasmet išvyksta tūkstančiai lietuvių. Visi jie turi savų priežasčių, bet tarp jų yra skurdas ir pajamų nelygybė. Vyriausybė nuo šių problemų akių nesidangsto, o atsakingai peržiūri renkamų mokesčių netolygumus, ieško sprendimų – ką ir kaip reikėtų keisti.
Racionalesnis Gyventojų pajamų mokestis
Dar prieš Vyriausybei pateikiant siūlymus, Žemės ūkio ministerija sudarė darbo grupę, į kurią pakvietė įvairias žemdirbius atstovaujančias organizacijas, mokslo ir valstybės atstovus. Bendrų pastangų dėka buvo sutarta, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurie yra neįsiregistravę Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, ir toliau būtų atleidžiami nuo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo.
Ši lengvata yra ir bus labai svarbi pačias mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims, kadangi PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys paprastai žemės ūkio produkciją augina savo šeimos poreikiams arba parduoda labai nedidelius produkcijos kiekius ir dėl to gauna mažas pajamas.
Kaime gyvenantys susiduria su darbo vietų trūkumu, todėl dažnu atveju šie asmenys neturi kitų, apart ūkininkavimo, pajamų. Tai reiškia, kad nedidelės ūkio pajamos yra ir šeimos išlaikymo, ir investicijų į kitų metų veiklą šaltinis. Juolab, kad ūkininkaujantys asmenys, net ir smulkiuose ūkiuose vykdantys veiklą, retai kreipiasi dėl socialinių pašalpų skyrimo.
Taip pat sutarta, kad GPM tarifo didinimas įsigaliotų taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį – 2018 metais uždirbtos apmokestinamosios pajamos būtų apmokestinamos ne 15, o 10 procentų tarifu.
Teisingesnis Socialinis draudimas
Vieningai sutariama dėl mažiausiuose ūkiuose žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų atleidimo nuo Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėjimo. Žemdirbiams, ypač uždirbantiems mažesnes pajamas, šiomis įmokomis bus apmokestinama ne visos per metus uždirbtos apmokestinamosios pajamos, bet jų pusė. Tai reiškia, kad VSD įmokos bus skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų sumos.
Be to, siekiant apmokestinimo principų tolygumo, siūloma visiems individualia veikla užsiimantiems asmenims pritaikyti vienodas VSD įmokomis apmokestinamų pajamų „lubas“, kurios būtų 28 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (20 753,6 eurų). Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims mokestinė našta ženkliai padidės dėl didėjančių apmokestinamųjų pajamų „lubų“ (šiuo metu jiems taikomos 7 vidutinių darbo užmokesčių dydžio „lubos“), sutarta dėl vienerių metų pereinamojo laikotarpio, kai 2018 metais pajamoms bus taikomos dar ne 28, o tik 14 vidutinių darbo užmokesčio „lubos“ (10 375,80 eurų).
Seimui svarstyti pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatytas lengvatų ūkininkaujantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims bei ūkininkaujantiems asmenims iki 29 metų, panaikinimas. Tuo pat metu svarstant Seime atsižvelgta į siūlymą atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo individualia veikla užsiimančius, tame tarpe ir ūkininkaujančius, pensinio amžiaus asmenis.
Naujovės ir žemės ūkio įmonėms
Yra pasikeitimų, susijusių ir su žemės ūkio įmonėmis. Toms įmonėms, kurios iki šiol naudojasi mažesnio Pelno mokesčio tarifo lengvata, sudaromos galimybės pasiruošti tarifo padidėjimui. Sutarta dėl vienerių metų pereinamojo laikotarpio – tai reiškia, kad pelnas, uždirbtas 2018 metais, dar bus apmokestinamas mažesniu – 10 procentų – tarifu. Ir tik nuo 2019 metų uždirbtam pelnui bus taikomas įprastas 15 procentų tarifas.
Mažiau skurdo ir daugiau tarpusavio pagalbos
Galima suprasti žemės ūkio bendroves ir ūkininkus, kurie, iki šiol naudojęsi įvairiomis mokesčių lengvatomis, privalės mokėti didesnes įmokas. Tačiau esminė sąlyga, jog mokesčiai keičiasi tik tiems, kurių pelnas viršija 30 tūkst. eurų. O tokių iš 130 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių yra tik 700.
Seimo ir Vyriausybės tikslas – didinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas, vienodinti mokesčių naštą verslininkams bei individualia veikla užsiimantiems asmenims. Atsisakius mokesčių lengvatų, kurios dabar yra taikomos žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, papildomai surenkamos lėšos skiriamos mažiausiai uždirbančių asmenų mokestinei naštai mažinti. Tokiu būdu pagrindinio tikslo – mažiau pajamų nelygybės ir skurdo – link.