Ši strategija turėtų stiprinti Lietuvos ir atskirų jos regionų esamus bei galimus konkurencinius pranašumus, vystant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kitaip tariant, turint ribotus resursus, reikia strategiškai numatyti, kurioms sritims mūsų valstybė skirs didžiausią dėmesį ir finansavimą.
Sumanios specializacijos ištakos ir užsienio šalių patirtys
Sumani specializacija ES ir Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse atsirado reaguojant į greitai besikeičiančios globalios ekonomikos tendencijas. Šios strategijos įgyvendinimas skirtas didinti dirbančiųjų skaičių bei darbo našumą, auginti visuomenės inovatyvumą, stiprinti švietimo ir mokslo sektorių bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, siekiant parengti trūkstamus specialistus. Paprastai tariant, mažai valstybei, negalinčiai finansiškai skatinti daugelio ekonominės veiklos sričių, reikia nustatyti išsiskiriančius nuosavus privalumus. Arba tiksliau, atsakyti į paprastą klausimą: kurioje srityje mes galime būti geriausi pasaulyje? Atsakius į šį klausimą, ten investuoti savo laiką, pastangas ir lėšas.
Vienas iš ryškesnių gerai pasiteisinusios sumanios specializacijos pavyzdžių yra Flandrijos regionas Belgijoje. Regionas pasižymi dvejais itin aukšto lygio technologijų centrais (angl. Hubs); dar 1995 m. Flandrijos vyriausybės įkurtu gyvybės technologijų centru, kur šiuo metu dirba beveik 1500 mokslininkų iš 60 valstybių; bei nano ir skaitmeninių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros hubų, vienijančiu apie 4500 mokslininkų. Kartu Flandrijos regione veikia 5 gyvybės moksluose, nano ir skaitmeninėse technologijose pažengę universitetai. Be to, flamandai turi ir vieną didžiausių Europoje universitetinių ligoninių.
Bendradarbiaudama su universitetais, ligoninėmis, verslu, veikiančiu sveikatos sektoriuje, Flandrijos valdžia ilgą laiką vykdė strategišką ir centralizuotą paramą konkrečiai šios srities plėtrai. Flamandų vyriausybė finansavo hubų plėtrą bei mainus, vykstančius tarp universitetų ir mokslinių centrų, skatino verslą investuoti į besiplečiančius inovacijų centrus. Šiandien Flandrijos regionas yra atpažįstamas kaip vienas išmaniausių ir perspektyviausių nano technologijų ir gyvybės mokslų regionų visame pasaulyje. Tai regionui atsiperka milžiniškomis investicijomis, gerai apmokamomis darbo vietomis bei šviesiomis ateities perspektyvomis regiono gyventojams ir verslui.
Europos Silicio slėnis – Nyderlandų pietryčiuose esantis Eindhoveno „smegenų uostas“ (angl. Brainport Eindhoven) – dar vienas idealios sumanios specializacijos pavyzdys. Slėnyje vykdomi moksliniai tyrimai, veikia privatus sektorius, taikantis inovacijas naujų produktų ir paslaugų gamybai, pradedant aukščiausios klasės litografija ir baigiant mechatronika ar nano elektronika. Brainport Eindhoven, kartu su Schipholio oro uostu bei Roterdamo jūrų uostu, yra vienas iš trijų esminių Nyderlandų ekonomikos ramsčių. Čia veikia 40 proc. viso šalies verslo. Nors šiandien virš 80 proc. visų į Brainport Eindhoven ateinančių investicijų yra privačios, paspirtį šiandien aukso amžių išgyvenančiam slėniui davė strategiškas bei koordinuotas valstybės, verslo ir mokslo bendruomenių bendradarbiavimas. Jis leido susitarti dėl priemonių, kuriomis bus siekiama tikslo bei rezultatų. Be finansinio paskatinimo, valstybė iš esmės sumažino ir biurokratines kliūtis verslui. EBPO Brainport Eindhoven evoliuciją įvardina kaip idealų „iš apačios“ (angl. bottom-up) kylantį, tačiau valstybės skatinamą ir prižiūrimą atvejį.
Paskutinis įkvepiantis pavyzdys – Pietų Korėjoje esantis Gwangju fotonikos klasteris. Gwangju klasterio susikūrimą galima kildinti iš 1997 m. Azijos ekonominės krizės, sukrėtusios globalią ekonomiką. Krizės įkarštyje Pietų Korėjoje bankrutavus automobilių pramonės gigantei Asian Motors, valstybė ir verslas nutarė sutelkti jėgas, siekiant duoti naują paspirtį stagnuojančiai ekonomikai. Vyriausybinės įstaigos parengė prioritetų sąrašą, politikos instrumentų, finansavimo ir koordinacijos su verslu strategiją, kurios link buvo nuosekliai dirbama. Seulas nutarė investuoti į fotonikos sritį – apjungė universitetus, tyrimų institutus ir vietinių valdžios įstaigų departamentus. Šie sprendimai leido išplėtoti tai, kuo šiandien Pietų Korėja gali didžiuotis. Nuo 2000 iki 2012 m. trimis finansavimo periodais Pietų Korėja plėtė Gwangju klasterį. Pirmiausia investavo į reikiamos infrastruktūros kūrimą, vėliau – technologijų vystymą, o viską užbaigė klasterio komercializacijos – mokslinių tyrimų taikymo ekonominei naudai kurti – fazė. Viso to dėka šiandien Gwangju pritraukia milijardines investicijas.
Akivaizdu, jog kiekvienos valstybės atvejis yra unikalus. Visgi, kaip matyti iš aprašytų atvejų, efektyvus ir kokybiškas sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimas yra vienas iš esminių motyvų, duodančių paspirtį ekonominiam augimui, galinčių sukurti šalies brandingą, arba tai, kuo konkreti šalis yra žymi pasaulyje. Verta dar kartą akcentuoti, kad visa tai yra pasiekiama ne vienašališkomis ir vertikaliomis valstybės direktyvomis, o horizontaliuoju valstybės-verslo-mokslo koordinacijos ir bendradarbiavimo metodu.
Šiandien 2/3 Lietuvos eksporto sudaro žemos pridėtinės vertės gamyba, atlyginimai sparčiai kyla, pigios darbo jėgos privalumas sparčiai mažėja (kas savaime nėra blogai). Reikia skubiai vykdyti vaisingą ekonomikos perorientavimo ir modernizavimo politiką. Siekiant išlaikyti Lietuvos ekonomiką konkurencinga ir pakankamai greitai didinti aukštos bei vidutinės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportą, svarbiausią vaidmenį suvaidins sritys, kuriose naudojamos žinios ir moksliniai tyrimai – kas ir yra sumanios specializacijos esmė.
ES Lietuvai skirtos „sumanios specializacijos“ programos apimtis siekia daugiau nei 600 mln. eurų. Problema, jog didelė dalis programos neveikia taip, kaip tikėtasi – nėra strategiškai suformuluota sričių prioritetizacija. Taigi šiandien vyksta programos siaurinimo etapas. Sumanią specializaciją ketinama susiaurinti iki 4 konkrečių sričių: biotechnologijos, informacinės technologijos (ICT), šviesos technologijos ir sveikatos technologijos. Šiose srityse Lietuva turi reikiamą mokslinį bei investicijų pritraukimo potencialą. Taip pat turime pakankamą inovacijų išteklių, o kartu ir reikiamą pramonės lygį. Kadangi šiose srityse matomas aiškus potencialas ir apčiuopiami rezultatai, joms turime skirti ne mažiau nei 80 proc. „sumanios specializacijos“ programos lėšų ir pastangų.
Sėkmingas koncentruotos sumanios specializacijos įgyvendinimas būtų reikiamas impulsas Lietuvai tapti žiniomis grįsta, inovatyvia ir ambicinga ekonomika. Kitu atveju galime ilgam likti ant atsarginių suolelio.