Bet gal liberalai ekspolicininko neišsirinks? Yra dar kandidatas E. Gentvilas.
Taip, yra. Bet kai partija iki tol sau už vadą turėjo nemenko kyšio paėmėją, po to tegu ir trumpai, bet tikrą šulerį, o po šitų dviejų dar ir feisbuko merą, ką dar gali patraukti paskui save tuos tris toleravęs amžinas pakaitinis partijos pirmininkas?
Liberalai yra nuliūdę. Pagirių iš vienos dėžutės nuo šnapso iškankinti. Dvasiškai palaužti. Egzistencinio nerimo kamuojami metus tūno Seimo kampe. Laukdami valandos x. Tokiais atvejais lietuviai, net jei jie liberalai, kaip ir kitos ilgai vergijoje buvusios tautos, ieško stiprios rankos.
O čia ir ieškot nereikia. Tikras generolas ir dar saviškis. Niekas neskaitė V. Gailiaus jokio liberalaus teksto anei kalbos negirdėjo? Ne bėda. Jei kažkada partijai tiko liberalizmu nesusitepęs vestuvinis generolas R. Paksas, sueis ir tikras FNTT generolas. Liberalizmu nesusitepęs.
Dar prieš kelias dienas nešė autus iš partijos, o po to vadas? Yra burbančių, kad liberalų ekskomisaras padėjo išsisukti su „Gazprom“ laidais sujungtam bebrui A. Skardžiui? Dėl to paties reikalo įtariamas santykiavimu su ekskomisaru S. Skverneliu? Gynėsi, kad griežta jo nuomonė būtų pasibaigusi be jokių komisijos išvadų prieš A. Skardžių, bet kažkodėl nepaskelbė atskirosios nuomonės, kaip tokiais atvejais įprasta?
Kam tai rūpi. Gandragalviai ir ekskomisarai valdo. Rytoj valdys Ekskomisarų biuras. Ratas užsidaro. Netikite?
Ministras Pirmininkas – ekskomisaras. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – ekskomisaro Nr. 1 gizelis iš policijos apačių. Su carte blanche tirti visų šios valdžios kritikų ryšius su verslu. Kauno meras – ekskomisaras. Alytaus meras – ekskomisaras. Anykščių meras – ekskomisaras.
Ekskomisaro kabineto blogiausio ministro aplinkoje sukinėjasi policijos ir STT ekskomisarai. „Lietuvos geležinkeliuose“ – ekskomisaras iš STT.
Sąrašą galima tęsti. Bet tai tik viršūnėlės. Pradžia. Kokie variantai S. Daukanto aikštės rūmuose po pusantrų metų? Ekskomisaras arba ekskomisaras verslininkas.
Bet ir ne tai esmė. Prezidentūros šeimininkė paruošė trampliną Eskomisarų biurui. Aštuonerius metus komisarai kas rytą klojo operatyvinius pliurpalus Prezidentei ant stalo. Kuri juos naudojo arba nenaudojo. Lojalumui skatinti. Asmeninei valdžiai įtvirtinti. Kritikai pamažinti.
Kaip kartais nutinka su dviračių lenktynių „vandennešiais“, kurių uždavinys yra bet kokia kaina padėti ekipos lyderiui, ateina metas, kai vandens nešėjai patys užsimano laimėti lenktynes. Kai lyderis nusilpsta ar pasitraukia, tai neišvengiama.
Ekskomisarų biurui dirva išpurenta. Kaip egzistuoja kyšių davimo schemos, taip veikia ir telefonų pokalbių pasiklausymo, jų įslaptinimo, pateikimo aukščiau ir nutekinimo schemos. Padeda šalinti konkurentus. Sėja baimę. Mažina norą tartis ir bendrauti.
Kiek turime žmonių, praleidusių po kelis mėnesius ekskursijose po bjauriausias areštines? Bet taip ir nenuteistų. Muštos kortos. Tik apie juos užsiminus išlenda abejonė: „Ne tai jis kažką pavogė, ne tai iš jo.“ Šimtais tokius skaičiuojame. Apie kitus kelis šimtus ekskomisarai irgi infomacijos turi. Jei prireiktų.
Per daug užlenkta, hiperbolizuota?
Štai duomenys, kiek kartų kurioj šaly teisėsauga kreipėsi į telebendroves prašydama duomenų pagal ES „Sekimo direktyvą“: Lietuva – 105 tūkst., Ispanija – 53,6 tūkst., Vokietija – 12,7 tūkst., Suomija – 5,5 tūkst., Danija ir Estija – po 4 tūkst.
Vokietijos, kurioje milijonai pabėgėlių, knibžda tarptautinių teroristų, o gyventojų 30 kartų daugiau nei Lietuvoje, teisėsauga 9 kartus mažiau domėjosi svetimais pokalbiais! Lakiausia vaizduotė lūžta, kiek mūsų „didysis brolis“ turi kompromato apie daugumą kopūstą iš lysvės dar iškišančių lietuvių.
Bet tai 2010 m. duomenys. Vėlesnių duomenų, regis, nė vienam Seimui nepavyko išpešti. Nelabai ir stengėsi. Dėl suprantamų priežasčių. Žinoma tiek, kad vien 2013 m. pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą pasiklausyta 6 139 žmonių pokalbių telefonu! Pagal Žvalgybos įstatymą – dar 1 822, o pagal Baudžiamojo proceso kodeksą – 3 545 asmenų!
Ar šalyje tiek daug teroristų, šnipų ir narkotikų baronų? Kas gali garantuoti, kad šia informacija nepasinaudos ekskomisarai?
Teismai net 97 proc. atvejų patenkina teisėsaugos prašymus pasiklausyti pokalbių! Net jei teisėjai ir gerbtų privatumą (o, kaip kaukiama, kai koks žurnalistas pažeidžia su ateiviais bendravusio kunigo privatumą – Sodomos ir Gomoros vaizdai piešiami), ir be to dirva išpurenta.
Draudimų prikepta 15 tokių valstybių kaip Lietuva. Pervažiavai kokią liniją – vairavimo teises ant stalo. Truputį kas ne taip – įstatymo pataisos, kilogramas draudimų ir saugiklių. Žemė vidury išnykusio kaimo – ir ta su žemgrobių įteisintais saugikliais.
Visuomenė pati kloja eglišakes savo laisvės laidotuvėms. Štai psichologai ir tie, na, bent pusė jų, reikalauja valdžios įvesti jiems licenzijas. Saugiklių. Žmonės, kurie kitus nori reguliuoti ir spręsti už kolegas, padeda vyrukams be skrupulų kurti galios santykiais paremtą režimą.
Kodėl taip elgiasi net psichologai? Daugybė žmonių nepakelia laisvės.
Nors Konstitucija gina nuosavybės neliečiamumą, Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis valstybei būtų suteikta neribota teisė kištis į „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ veiklą. Jei įstatymas bus priimtas, šios įmonės negalės, be valstybės įsikišimo, laisvai sudarinėti sandorių, priimti kitų sprendimų.
Vargu ar tai susiję su deklaruojamu siekiu garantuoti nacionalinį saugumą. Veikiau priešingai. Tai – noras viską valdyti iš vieno galios centro. Ar ne nuo to paties – kišimosi į privačių bendrovių veiklą – Putinas pradėjo Rusijoje? Nors tokios KGB gvardijos, kaip Rusijoje, neturime, bet turime ekskomisarų, kurie, supratę, kiek informacijos valdo, pajuto valdžios skonį. Todėl esmė nesikeičia.
Juolab, kad taip gerai sukrito kortos. Kol naikinami paskutiniai politikos bebrai ir spardomos leisgyvės partijos, jų vietą užima invazinė politinė rūšis. Gandragalviai ir ekskomisarai. Gandragalviai netrukus susimaus. Bet nepartiniai ekskomisarų komitetai liks.
Ir jie to neslepia. Štai kodėl premjerą taip suerzino gydytojų peticija. Kas jie tokie, tegu įsiregistruoja, meta ekskomisaras, žinodamas, kad peticijos autorius – jo asmeninis gydytojas. Ar nustebote, kad profesorius V. Kasiulevičus – jau ne Medikų sąjūdžio lyderis? Jis sako: tiesioginio spaudimo premjeras nedarė. Vadinasi, netiesioginis vis dėlto buvo?
Gydytojų išsišokimas – išimtis, kuri patvirtino taisyklę. Bet netenka abejoti: Medikų sąjūdis greitai bus padėtas į vietą. Ekskomisarai prieštaraujančių nemėgsta. Sutramdyti reikia taip, kad kiti žinotų.
Bet gal kitaip nebeįmanoma? Gal mes tikrai kokie išsigimėliai? Jei ne draudimai, bausmės, valdžios reguliavimas iki kaulo smegenų visur, kišimasis net į tai, ką E. Jakilaitis privalo pakviesti į laidą, o ko ne, jei ne sveikatos ministro rūpestis konservatorių lyderio lęšiais, tai ir po Lietuvos?
Jei žmonės bent kiek mąstytų, nelaimingojo L.Balsio istorija jau būtų tapusi harakiri Gandragalvio-Ekskomisaro valdžiai.
Pasvarstykite. Seime neprekiaujama net šampanu. Į ginkluotų VAD pareigūnų saugomą Seimą griežtai uždrausta įsinešti net vyno. Ir štai tokioje antialkoholinėje Naisių tvirtovėje, kur velnias savo lašų nė pro rakto skylutę neįvarvintų, Seimo narys pripučia 1,81 promilės, pakraipo galvą ir išvažiuoja į užmiestį namo taip, kaip ir atvažiavo, – automobliu.
Ko taip, ko tada verti tie jų draudimai?
Tai viso gandragalviško-ekskomisariško šaršalo, kaip jie mus išblaivins idiotiškais draudimais, vyno ir alaus cenzūra, fiasko. Kaip tu, gandragalvi, gali išblaivinti prasigėrusią tautą, jei Seimas, saugomas iš visų pusių ginkluotos sargybos, neapsaugo nė 141 išrinktojo?
Perfrazavus A. Jokubaitį, paskutiniame, gal trečiame nuo galo, vagone važiuojantys politikai įsivaizduoja esantys traukinio vairuotojais, bet iš tikrųjų jie yra tik geležinkelio kasininkai, pardavinėjantys bilietus emigrantų išvykoms.
Tačiau kiek lietuvių tai suvokia? Niekas Balsio atvejo net nebandė sieti su draudimų absurdiškumu. Ekskomisaro išrinkimas Liberalų sąjūdžio vadu būtų paskutinė uoga ant laisvės užkardymo torto.