Neišsižadu šito palaikymo, nes turiu tam pakankamai pagrindo.
Užteko pirmadienį, rengiant tekstą apie Karbauskio palaikymą interpeliacijos laukiančiam ministrui, pasikuisti receptų išrašymo ir vaistų pardavimo tvarkos dokumentuose.
Ir juose šmėstelėjusi tyliojo Butkevičiaus Vyriausybės ministro Gusto (taip taip, to paties – iš Vijūnėlės zadanijų pokalbių išklotinių) pavardė aiškiau nei aiškiai sudėliojo į vietas vaizdą, kas politikoje žaliems Seimo valstiečiams pakišo receptukų kiaulę. Ar karvę – kaip tamstoms patogiau.
Iš ministrų, iš Seimo - apskritai iš politikos. Kreipkitės pagalbos į kolegas psichiatrus, užsidarykite vienuolyne pusmečiui ir išklausykite pas Majauską komisijoje bent dvidešimt valandų paskaitų apie patyčių prevenciją ir kovą prieš patyčias.
Ką ten dvidešimt? Du šimtus valandų. Nors jau abejoju, ar ir po tiek suprasite, ką vakar padarėte.
Aš nekalbu apie tai, kad mokesčių mokėtojų išlaikomas ministras DARBO metu, VALDIŠKU automobiliu, žurnalistams pamojus griebiasi dalyvauti realybės šou „Nupirk Gabrieliui druskingojo vandens“.
Aš nekalbu ir apie tai, kad ministras dalyvauja realybės šou televizijoje, priklausančioje vienam koncernui, kuriam vienas drąsus prokuroras pamojavo Baudžiamuoju kodeksu ir nepasikuklino pareikšti įtarimus amžiaus politinės korupcijos byloje.
Aš kalbu apie tai, ar ministras Veryga bei mano kolegos žurnalistai žinojo, kad Gabrielius Landsbergis tikrai nešioja lęšius?
Tai, ką parašysiu toliau, įstatymiškai yra asmens sveikatos duomenys, kurių apsaugą užtikrina Lietuvos valstybė.
Atsiprašau, Gabrieliau Landsbergi, kad tai viešinu. Ir jei Jūs ar Jūsų šeima manysite, kad parašydama atskleidžiau per daug – esu pasirengusi teisinei atsakomybei. Visu griežtumu.
Bet tik šių detalių atskleidimas leis suvokti tą cinizmo ir patyčių mastą, kurį mums visiems pademonstravo SVEIKATOS APSAUGOS ministras. Ministras šalies, pirmaujančios savižudybių ir patyčių lenktynėse.
Pone Veryga, ar vakar Seime norėdamas pasityčioti (taip, būtent šis žodis čia tinkamiausias) iš politinio oponento ir jį pažeminti, įteikdamas Landsbergiukui buteliuką MUILO (kaip kitaip pavadinti skystį lęšiams plauti?) žinojote, kad ponas Gabrielius turi rimtų problemų dėl savo regos? Labai rimtų.
Kad viena akimi jo regėjimas yra labai labai prastas. Ar žinojote, ministre Veryga?
Ar žinojote, kad jo liga progresuoja, ir gali būti, kad vienintelė išeitis bus akies ragenos transplantacija? Ir kad iki jos sulauks, ponas Gabrielius priverstas nešioti lęšius.
Labai specifinius lęšius. Labai. Storą plastiko gabalą akyje! Kurį reikia „girdyti“ – taip, tuo pačiu druskinguoju tirpalu.
Tik ne tokiu, kurio nuotrauką pats Landsbergis įkėlė savo feisbuke. Ne, ne tuo, kurį Tamsta pavadinai GYVULIAMS.
Landsbergiui, pone Veryga, reikia labai specialaus tirpalo lęšiui – kad svetimkūnis neerzintų tinklainės, kad nesausėtų ar neašarotų akys, kad neperštėtų. Pagaliau, kad jis tiesiog laikytųsi ant akies obuolio.
Tokio, kurio anksčiau galėdavo nusipirkti laisvai, o dabar iš jo reikalauja recepto.
Bet ne receptuke esmė. Esmė Tamstos elgesyje, pone Veryga. Ir jūsų, mieli kolegos žurnalistai.
Čia ne Balsiui alkotesterį duoti papūsti. Čia jau net ne dugnas. Čia jau atviros patyčios.
Atsistatydinkite, ministre.