Angelai Merkel nepavyksta suformuoti valdančiosios vadinamos Jamaikos koalicijos. Atrodytų, kad nėra ko čia jaudintis. Olandija pusę metų neturėjo Vyriausybės, Belgija prieš kelis metus dar ilgiau. Vis tik Vokietijos atvejis yra kitoks.
Visų pirma, todėl, kad Vokietijos svoris Europos Sąjungoje yra kitoks ir dar gerokai, galvoju, padidėjęs po „Brexit“, Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES. Tiesą sakant, bijau, kad net pats ir šiaip labai komplikuotas „Brexit“ procesas, kuriam šiuo metu reikia daug itin sudėtingų sprendimų, be Vokietijos ir Angelos Merkel lyderystės gali dar labiau komplikuotis.
2018-ieji yra ir paskutiniai metai prieš Europos Parlamento rinkimus, jau bus ruošiamasi ir kitos Europos Komisijos formavimui, naujai finansinei perspektyvai. O taip pat Europos Sąjungos reformai. O viena svarbiausių žaidėjų – Vokietija – gali būti paskendusi savo vidaus problemose ir net, galbūt, ruošis priešlaikiniams rinkimams. Kurių baigtis taip pat nėra aiški.
Itin svarbus klausimas yra ES reforma, kuri, be aktyvaus Vokietijos dalyvavimo, akivaizdu, strigs. O tai reikštų, jog vėl sustiprės balsai, jog „Briuselis nenori keistis“, jog vėl „viską valdo biurokratai“ ir pan. Kitaip sakant, populistinės politinės jėgos vėl turės gana svarią antieuropinę platformą.
Neatsitiktinai labiausiai proeuropinės šalys tuoj pat susirūpino galima politine krize Vokietijoje. O Liuksemburgo premjeras Žanas Aselbornas net pareiškė, jog „Vokietija yra paskutinė šalis, kuri galėtų sau leisti vyriausybinę krizę. Jos vaidmuo pasaulyje to tiesiog neleidžia“. Ir jis – teisus, nors skamba paradoksaliai.
Ne mažiau Angelos Merkel partnerystė reikalinga ir Emanueliui Makronui. O artėjantis (gruodžio viduryje) lemtingas „Brexitui“ Viršunių susitikimas Briuselyje be aktyvaus Vokietijos vaidmens gali būti tiesiog tuščias. Tai būtų labai blogai, nes „Brexit“ laikrodžio sustabdyt jau negalima. O tai gali reikšti, jog ES ir Jungtinė Karalystė išsiskirtų abiems pusėms nenaudingomis sąlygomis.
Labai svarbių ir greitų sprendimų reikia suvaldyti emigracijai ir ES gynybos politikai. Galimi priešlaikiniai rinkimai Vokietijoje ir dar su nežinoma baigtimi, neabejotinai, visa tai atidėtų neapibrėžtam laikui.
Visi minėti klausimai aktualūs Lietuvai – nuo „Brexit“ iki naujos finansinės perspektyvos ar ES gynybos.
Kitaip sakant, 2018-ieji bus vieni sunkiausių metų Europos Sąjungai, jos piliečiams. Gera naujiena šioje situacijoje kol kas tik viena. Nors ir nesudariusi koalicijos, Angela Merkel, panašu, išlieka kaip visuomet rami ir pasiruošusi iššūkiams. Taip pat ir priešlaikinių rinkimų. Telieka tikėtis, jog ja vėl patikės ir Vokietija.