Jo metu, dalyvaujant ir Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, buvo aptariamos Europos Sąjungos (ES) valstybių socialinės problemos, taip pat būdai, kaip skatinti Europos darbo rinkų tvarumą, socialinės apsaugos sistemų efektyvumą.
Socialinės politikos klausimai šių dienų Europoje susilaukia vis daugiau dėmesio. Viena iš esminių šio reiškinio priežasčių – ES ne iki galo atliepia piliečių nerimą ir nepasitenkinimą dabartine situacija. 2016 metų spalio mėnesį atlikta Eurobarometro apklauso parodė, jog esminiai, anot apklaustųjų, iššūkiai ES ateičiai yra ne dažnai eskaluojama migracijos krizė, geopolitinės priešpriešos ar terorizmas, bet kur kas kasdieniškesni klausimai – nedarbas bei socialinė nelygybė.
Nenuostabu, jog 46 proc. apklaustųjų mato poreikį stiprinti socialinės lygybės bei solidarumo politikas, o 53 proc. sutiko su teiginiu, kad geresnės pragyvenimo sąlygos užtikrintų ir tvaresnę ateitį Europai.
Kas daroma bandant atliepti šiuos lūkesčius?
Europos Komisija pasiūlė ES šalims Europos socialinių teisių ramstį (angl. European Pillar of Social Rights), kuris turėtų paskatinti ES nares atkreipti dėmesį į Europos socialinę dimensiją bei paskatinti spartesnę ir efektyvesnę šalių socialinės srities plėtrą.
Šis Europos Komisijos pasiūlymas buvo pasirašomas Geteborgo susitikimo metu tarp visų trijų pagrindinių ES institucijų (Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos). Esminis šio naujo ramsčio tikslas yra atkurti ES piliečių pasitikėjimą bei paramą pačios sąjungos efektyvumui, kadangi ekonominė krizė paliko gilius randus ES valstybių narių visuomenėse.
„Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) yra socialinės srities principų rinkinys. Iš viso ESTR sudaro 20 pagrindinių principų: nuo teisės į kokybišką išsilavinimą bei kvalifikacijos kėlimo iki priemonių, gerinančių įsidarbinimo galimybes, nuo socialinio dialogo iki teisės į minimalų ar adekvatų atlyginimą“, – pasakojo Marius Vaščega, Ekonomikos valdysenos pareigūnas Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog šis ramstis yra išskirtinai rekomendacinio pobūdžio. Kitaip tariant, valstybėms yra pateikiamos tam tikros veiksmų gairės, kuriomis jos turėtų vadovautis priimdamos sprendimus socialinės politikos klausimais. Tuo pačiu metu jos gali laisvai interpretuoti pasiūlymų turinį ir pritaikyti jį pagal esamus poreikius.
„ESTR yra suformuluotas taip, kad gerbtų dabar nusistovėjusias ir sutartyse įtvirtintas valstybių narių bei ES kompetencijas, jų pasiskirstymą. Socialinė sistema visų pirma yra valstybių narių kompetencija. ESTR yra dinamiškas dokumentas, kuris ateityje galėtų atsižvelgti į realijas bei valstybių skirtumus, į jų pačių prerogatyvas išlaikyti sistemą vienokią ar kitokią. ESTR veiktų kaip priemonė, kuri atnaujintų konvergenciją, padėtų pagerinti socialinę politiką, nepažeidžiant dabartinio kompetencijų pasiskirstymo“, – sakė Vaščega.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viceministras Eitvydas Bingelis taip pat pažymi, kad ši politika gali suteikti taip reikalingą postūmį besikeičiančioje aplinkoje: „Socialinė situacija ir darbo santykiai ES yra iš esmės pasikeitę: atsiradę nauji verslo modeliai, išaugęs darbo jėgos judumas, išsiplėtusi skaitmeninė rinka, pakitusi šeiminių įsipareigojimų dalinimosi samprata.
Šia Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyva siekiama subalansuoti ES ekonominę politiką su socialinėmis aplinkybėmis daugiausiai dėmesio skiriant jau įtvirtintų teisių įgyvendinimo užtikrinimui pritaikant jas prie dabartinių realijų. ES yra nusibrėžusi bendrą veiklos kryptį siekiant lygių galimybių ir galimybių įsidarbinti, sąžiningų darbo sąlygų, socialinės apsaugos ir įtraukties.
Sparčiai senstančiai, demografinius iššūkius išgyvenančiai Europai ir ypatingai Lietuvai reikia kompleksinio požiūrio į šeiminių ir darbinių įsipareigojimų derinimą – tai yra vienas iš šios iniciatyvos tikslų.
Ramsčio nauda Lietuvai
Viena iš didžiausių Lietuvos problemų yra vis didėjanti socialinė atskirtis, ypatingai Lietuvos provincijose, nors šalies ekonomika yra tarp sparčiausiai augančių visoje ES.
„Lietuvoje galime matyti, jog socialinė sistema nespėja „koja kojon“ su ekonominiu augimu. Dėl šios priežasties šalyje didėja nelygybė, atsiranda didžiulė skurdo rizika. Tai vyksta nepaisant to, jog ekonominiai rodikliai iš tiesų gerėja“, – sakė M. Vaščega.
Dėl šio proceso kyla ir kitos, ne tik su socialine politika susijusios problemos. Viena iš šių galėtų būti ir trečiųjų šalių bandymai sumenkinti Lietuvos politikų ir institucijų darbą, kurstant neigiamas emocijas. ESTR gali būti išeitis spręsti šioms problemoms.
„ESTR pasisako už aktyvias darbo rinkos politikos priemones: nuo pagalbos ieškant darbo iki mokymų, perkvalifikavimo, didesnės teisės ir galimybės numatytos jauniems žmonėms. Tokiu atveju būtų naudinga peržiūrėti Lietuvoje naudojamas aktyvias darbo rinkos politikos priemones ir jas išplėsti“, – pridūrė Europos Komisijos atstovas.
Viliamasi, jog taip padės spręsti ir esmines Lietuvos problemas. Anot E. Bingelio, europiniu lygiu sukurtas priemonių paketas šiam klausimui spręsti, įskaitant lanksčias darbo sąlygas besirūpinantiems priežiūros reikalaujančias artimaisiais, būtų naudingas.
„Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo forma galėtų tapti pavyzdžiu svarstant kitas iniciatyvas kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi. Tai yra: partneryste pagrįstas požiūris, ankstyva aktyvavimo ir motyvacijos parama [pradedama nuo mažesnių ir pigesnių intervencijų , vėliau pereinama į didesnius ir brangesnius projektus], įgyvendintų iniciatyvų vertinimas ir tobulinimas, o svarbiausia – specialių lėšų skyrimas šių iniciatyvų įgyvendinimui.
Tikimės, kad Europos socialinio ramsčio iniciatyvai įgyvendinti bus pasiektas sutarimas skirti papildomus finansinius resursus iš ES biudžeto socialinėms reikmėms ir šios lėšos bus skiriamos nemažinant finansavimo kitoms ES programoms“, – tvirtino viceministras.
Neišspręsti iššūkiai
Nepaisant pozityvių lūkesčių, kyla klausimų, ar ši Europos Komisijos iniciatyva neperžengs ES kompetencijos ribų.
„Ramsčio praktinis veikimas labai priklauso nuo konkretaus principo įgyvendinimo bei nuo jį įgyvendinančios valstybės narės, kiek į procesą įtrauktos Europos institucijos ar socialiniai partneriai. ESTR turėtų veikti tarsi „kompasas“, kuris padėtų vystytis valstybių narių socialinėms sistemoms, siekiant paskatinti konvergenciją. Taip pat, svarbu pažymėti, kad ESTR nenumato kažkokios konkrečios minimalios algos ir t.t. Remiantis ESTR, kiekviena valstybė narė turi pati rasti sau tinkamus sprendimus, kurie atitiktų jos socialinės sistemos išsivystymo lygį“, – pažymėjo Vaščega.
Ir pridūrė: „ESTR yra pragmatiškas sprendimas, kurio tikslas yra patenkinti žmonių lūkesčius. Nereikėtų sieti ESTR su tam tikromis „etiketėmis“, susijusiomis su federalizmu ar pan.. Daug svarbiau akcentuoti šio siūlymo realią įtaką. ESTR yra pragmatinis sprendimas, kuris atsižvelgia į dabartinį kompetencijų pasiskirstymą ir taip siekia atnaujinti konvergencijos procesą bei socialinių standartų gerėjimą“.
Taip pat lieka neaišku, kaip šios politikos vystymas paveiks Lietuvos verslininkų konkurencingumą, mat iškils dilemos siekiant prisitaikyti prie galimai naujų socialinių ir ekonominių standartų. Teoriškai sprendimų priėmimo procesą labiau perkeliant į Briuselį gali padidėti sprendimų priėmėjų atotrūkis ir ryšys su kasdieninėmis problemomis. Šio proceso skatinimas ilguoju laikotarpiu gali atimti vieną iš didžiausių ES pranašumų – skirtingas įvairių šalių patirtis, kurios generuoja daug inovatyvių idėjų.
„Investuodami į ESTR siūlomas sritis (mokymasis visą gyvenimą, švietimą ir t. t.) mes kaip tik užsitikriname ilgalaikį konkurencingumą bei padedame verslui. Aišku, trumpuoju laikotarpiu galimi įvairūs kaštai, bet ilguoju – tai tikrai būtų labai naudinga visai visuomenei“, – teigė Ekonomikos valdysenos pareigūnas.