Apie Astravo AE yra pasakyta ir parašyta daugiau nei pakankamai. Lietuvos Prezidentė, Seimas, Užsienio reikalų ministerija ir daug nevyriausybinių organizacijų jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Astravo AE statybos saugumo. Jėgainės saugumo klausimas buvo daug kartų iškeltas Europos Sąjungos, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų struktūrose. Astravo AE dėl savo nesaugumo kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių piliečiams.
Tiek Lietuva, tiek Baltarusija (kaip ir visos ES šalys) yra prisijungusios prie 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo Konvencija). Astravo AE bus statoma vos 23 km nuo Lietuvos sienos (kitaip sakant – ES sienos), bet koks jos kenksmingumas gali ir turės neigiamą poveikį Lietuvos bei kitų ES šalių gyventojų aplinkai ir gerovei, todėl diskusijos šiuo klausimu yra labai reikalingos. Būtų sunku patikėti, kad Briuselis to nesuprastų.
Minskas dar nepateikė išsamaus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dėl būsimos AE ir nėra jokių ženklų, kad tai padarys. Nei Lietuva, nei kitos kaimyninės šalys negauna pakankamai informacijos apie vykdomą statybą, daugybę mažesnių ir didesnių avarijų, kurios jau įvyko statybų aukštelėje. Tą po truputį pradeda suprasti ES ir kitos Rytų Europos šalys.
Neseniai įvykusiame EURONEST (tarpparlamentinių ryšių su Rytų partnerystės programos dalyvėmis formatas) susitikime Kijeve, Asamblėjos nariai priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad „Baltarusijos valdžios institucijos raginamos sustabdyti Astravo AE statybą, kol nebus atliktas tikrai nepriklausomas AE statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimas“, taip pat, kad „aplinkos apsaugai ir branduolinei saugai negali būti taikomi jokie kompromisai“. Rezoliucijoje ES narės ir Rytų partnerystės programos dalyvės raginamos laikytis aukščiausių branduolinių jėgainių ir jų įrangos saugos priemonių tarptautinių standartų, ypač tų, kuriuos yra nustačiusi Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA).
Kitaip sakant, jau ne tik Lietuva, kaip ES narė, bet ir jai nepriklausančios šalys sutinka, kad Astravo AE klausimas – probleminis, kad jokia jos tolimesnė statyba ar eksploatacija negalima, kol nebus atliktas iš tikro skaidrus poveikio aplinkai vertinimas, su kuriuo galės susipažinti visi norintys. Tikrai niekas nedrįstų kovoti prieš Astravo AE, jeigu ji išties būtų saugi, bet taip nėra, todėl privalome išnaudoti net menkiausią progą tai pasakyti ir reikalauti iš Baltarusijos atskaitomybės.
Astravo AE klausimas turi būti įtrauktas į būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimo darbotvarkę, nes aplinkos ir branduolinės saugos klausimai yra svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Astravo AE klausimas galėtų tapti netgi visos Rytų partnerystės programos ateities atskaitos tašku, nes tai būtų geras pavyzdys mūsų Rytų partneriams, ką ES solidarumas reiškia iš tiesų. Taip pat tai būtų gera žinia, kad tarptautinių susitarimų laikymąsis yra kertinė ES nuostata ir, kad to paties tikimės iš savo partnerių.
Viršūnių susitikime Baltarusijos Prezidentui Aleksandrui Lukašenkai turi būti pasiųstas aiškus signalas, kad ES valstybės reikalauja bekompromisio AE statybos skaidrumo ir saugumo, o esant bent menkiausiai abejonei dėl jų nebuvimo – tokia AE negalėtų pradėti veikti. A. Lukašenka turi suprasti, kad Baltarusijos nenoras laikytis tarptautinių sutarčių (prie kurių pati prisijungė) ir tarptautinių organizacijų keliamų saugumo standartų branduolinei saugai gali labai rimtai pakenkti šios šalies tolimesniam bendradarbiavimui su ES Rytų partnerystės ir kituose formatuose. Nežinau ar to pakaks, bet nieko nedaryti – būtų klaida.
Todėl ir kreipiausi į Europos Tarybos Pirmininką Donaldą Tuską, kad Astravo klausimas būtų įtrauktas į Rytų partnerystės viršūnių susitikimo darbotvarkę. Džiaugiuosi, kad mane palaikė didžioji dalis kolegų EP narių - P. Auštrevičius, Z. Balčytis, V. Blinkevičiūtė, B. Ropė, R. Paksas, A. Saudargas, taip pat nevyriausybinės organizacijos - Asociacija už vieningą ir sveiką Europą, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija.
Lygiai taip pat tikiuosi, kad mūsų Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri turėtų dalyvauti šiame susitikime, dirba ta pačia linkme. Kaip ir Premjeras S. Skvernelis, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius ir visi viešai prieš rinkimus marškinius dėl Astravo AEJ plėšiusieji konservatoriai.
Šiandien yra ta unikali proga visiems pademonstruoti vienybę dėl Astravo ir pareikalauti iš ES to paties solidarumo, dėl kurio ne kartą gavom barti patys, tačiau kurį daug kartų ir pademonstravom.