Kaip visoje Europoje, taip ir Lietuvoje Stambulo konvencijos priėmimo šaukiasi saujelė aktyvisčių, mėginančių šį dokumentą pademonstruoti kaip didžiulį proveržį kovojant su smurtu prieš moteris. Oficialiai deklaruotas būtent toks konvencijos tikslas. Tačiau kukliai nutylima, kad visos Stambulo konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau įteisintos. Dar rečiau išgirsime tikrąją Stambulo konvencijos troškimo priežastį: viena svarbiausių naujų nuostatų, kurias ratifikavę konvenciją būtume priversti įgyvendinti, yra teisinis pripažinimas, kad egzistuoja ne tik vyras ir moteris, tačiau ir aibė kitų lyčių, telpančių po beribiu socialinės lyties apibrėžimu.
Socialinės lyties įteisinimo pasekmes įsivaizduoti sudėtinga. Socialinė lytis yra atsieta nuo žmogaus genetikos, tai – iš esmės žmogaus fantazijos kūrinys. Todėl neegzistuoja baigtinis tokių lyčių sąrašas, ir mes negalime žinoti, kiek jų turėtume pažinti, pripažinti ir puoselėti rytoj, po mėnesio ar metų.
Štai Niujorke šiuo metu nuo diskriminacijos yra saugomi su 31 lytimi save identifikuojantys asmenys. Kituose šaltiniuose galima rasti dar bent kelias dešimtis kitokių lyčių. Vokietijos Bundestage iš politinio korektiškumo pasišaipyti nusprendęs parlamentaras šiemet pradėjo savo kalbą kreipdamasis į 60 lyčių. Pokštas tragikomiškas, nes jau atsiranda šalių (Kanada), kuriose numatytos bausmės už tinkamo kreipinio pagal lyties tapatumą nepasirinkimą. Pabandykite prisitaikyti prie keliasdešimties lyčių. Kas šiandien Lietuvoje skamba kaip kliedesys, netruks ateiti kartu su konvencijomis, reikalaujančiomis „nediskriminuoti dėl lyties tapatumo“. Tokių lyties tapatumų toliau daugėjant, įstatymo leidėjui kyla virtinė klausimų.
Kai moterys bus tik vienos iš keliasdešimties lyčių atstovės, ką veiks feministiniai judėjimai? Kaip sieksime lyčių lygybės principų įgyvendinimo? Kaip bandysime įgyvendinti kvotas lytims? Ar būsime priversti dirbtinai ieškoti kiekvienos socialinės lyties atstovų, kad kvotos būtų iš tikrųjų lygios? Kaip įgyvendinsime šeimos politiką, juk iš tokios lyčių aibės galėsime suporuoti kone milijardą įvairiausių sąstatų šeimų (ir čia tik tuo atveju, jei poruosime po du)? Kas iš šių darinių turės galimybę susilaukti ar įsivaikinti vaikų ir kodėl ne visi?
Ką darysime su gender fluid asmenimis, kurie vieną dieną jaučiasi vyrais, kitą moterimis, o trečią džiaugiasi mums dar nežinoma tapatybe? Socialinė lytis arba lytis pagal apsisprendimą gali nevaržomai kisti. Iš tiesų, kiekvieną dieną galima jaustis esant vis kitos lyties. Kaip tokias lytis ir jų turėtojus suregistruoti? Ar žmogaus biologinės lyties „pritaikymas“ prie socialinės nekainuos sveikatos draudimo lėšų? Kas kiek laiko keisime dokumentus ir asmens kodus, kuriuose yra nuoroda į lytį? Tai svarbūs klausimai, kadangi galimybė identifikuoti asmenį yra svarbi saugumui užtikrinti. Ką jau bekalbėti apie socialinius, teisinius ir kitokius rūpesčius, kylančius suklydus dėl asmens lyties. Minėta, kad Kanadoje už netinkamą kreipinį gresia nuobaudos, o, pavyzdžiui, JAV B. Obamos leisti įstatymai įpareigojo leisti naudotis bet kurios norimos lyties rūbinėmis ir dušais, net jei moterimi jaučiatės tik galvoje, o žemiau kaklo esate vyras. Natūralu: jeigu teisiškai pripažinsime esant begalinį socialinių lyčių sąrašą, turėsime saugoti asmenis nuo diskriminacijos. Kaip tai užtikrinti? Kaip suderinti su aplinkinių teisėmis? Kaip apsaugoti tikrovę, neverčiant žmonių tikėti pavienių translyčių įsivaizdavimu apie save? Jeigu negalime to padaryti, kam tuomet ratifikuoti konvenciją, kuri Lietuvai atneštų praktiškai tik tokią naujovę? Kitas klausimas – kam ratifikuoti lobistų sukurtą kvailystę, į kurią rimtai žiūrėti gali tik tolerantiško jaunimo atstovai?
Pabaigai – o gal pradžiai – siūlau pamiklinti vaizduotę ir pabandyti išsiversti tokius Niujorko miesto žmogaus teisių komisijos išleisto lyčių sąrašo pavadinimus kaip gender bender, two-spirit, agender, third sex, gender fluid, gender gifted, gender blender, bi-gender, cross-dresser, drag queen, drag king, femme queen, female-to-male, FTM, gender queer, male-to-female, MTF, non-op, hijra, pangender, transsexual, trans person, butch, non-binary transgender, androgyne, femme ir nurodyti daugybės jau įvardintų lyčių skiriamuosius bruožus. Turinčius gerą atsakymą kviečiu siųsti jį į Seimą ar Vyriausybę – manau, visi politikai įvertinsime pagalbą sprendžiant tokį galvosūkį. Beveik neabejoju, kad kaip Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas turėčiau kreiptis pagalbos ir į aukštąsias mokyklas, kurios, tikėkimės, gebės įnešti mokslinio aiškumo, apie ką iš tikro kalbama Stambulo konvencijoje. Kaip kitaip ratifikuoti, saugoti ir ginti, kai neturime suvokimo, apie ką kalbame? Galiausiai, ką apie tokį sprendimą politikams pasakytų jų rinkėjai, kurių pažiūroms esame įpareigoti atstovauti? Ar Seimas ratifikavęs tokį dokumentą įgis didesnį populiarumą?