Dešimt geriausių JAV ir Europos saugumo ekspertų „Politico“ spalį organizuotoje diskusijoje padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne tik kenkia demokratijai, bet ir, destabilizuodamas Vakarus, siekia užsitikrinti tolesnę valdžią Rusijoje.
Ir Jungtinės Tautos bei Europa pavojingai lėtai tai suvokia ir reaguoja. Ekspertai konstatavo, kad pralaimime kibernetinėje erdvėje, o Rusijos skleidžiama propaganda laimi informacinį karą.
Griežtesnių priemonių kovai su Putinu šaukiasi ir šią savaitę Vilniuje knygą šia tema pristatęs žymus JAV tarptautinių santykių ekspertas, buvęs JAV prezidento George’o W. Busho administracijos pareigūnas, „Freedom House“ vadovas Davidas J. Krameris.
Rusija į įvairius Vakarų sluoksnius įsiterpusi giliai ir gudriai, ji aršiai gina savo teises naudodamasi Vakarų institucijomis, ir ne taip paprasta bus ją iš ten iškrapštyti.
Tai atskleidė ir praėjusią savaitę JAV senato klausymai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, kuriuose buvo nagrinėjamas Rusijos veikimas per „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“. Dar prieš klausymus šie tinklai paskelbė, kad Rusijos veikimas per juos buvo gerokai platesnis ir sudėtingesnis, nei iš pradžių galvota, ir žada susidoroti su problema, tačiau JAV politikus įsiutino tai, kaip vangiai šios korporacijos reagavo į grėsmes ir jų pažadais jau nebetikima.
Rusijos agentų platinti kiršinantys įrašai pasiekė 126 mln. „Facebook“ vartotojų JAV, jie paskelbė 131 tūkst. žinučių „Twitter“ tinkle ir įkėlė per tūkstantį vaizdo įrašų į „Google“ priklausantį „YouTube“ tinklą. Klausymuose buvo taip pat pristatyta dešimtys reklamos pavyzdžių, kuriuose – kurstymas socialiai jautriomis, rasinėmis, religinėmis ir politinėmis temomis.
Tarkim, reklamai iš jau pašalintos „Suvienytųjų Pietų“ feisbuko grupės, kurioje pavaizduota konfederatų vėliava, lydima užrašo „Paveldas, ne neapykanta. Pietūs vėl pakils!“ 2016 d. spalį buvo išleista 1300 JAV dolerių ir ji surinko 40 000 paspaudimų. Kitą reklamą rasistine tematika pamatė 1,3 mln. žmonių ir ji surinko 73 tūkst. paspaudimų „patinka“.
Tuose pačiuose klausymuose atskleista, kaip Rusijos troliai feisbuke suorganizavo Teksase anti-islamišką ir pro-islamišką protestus toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, ir visa tai kainavo tik 200 USD.
Ir nors kai kurie respublikonai klausymuose stengėsi sumenkinti socialinių tinklų poveikį JAV prezidento kampanijai, teigdami, kad užsakovai tiesiog kiršino ir neapsiribojo vien tik rinkimų kampanija – jie kiršina iki šiol, – tačiau demokratai pavyzdžiais atrėmė, kad rusai taikėsi būtent į rinkimus, stengdamiesi pasiekti tam tikrą auditoriją.
Apmokėtos reklamos – tik viena poveikio JAV rinkimams dalis, jas tyrėjai pavadino „ledkalnio viršūne“, kita apima nemokamai skleistą kurstantį ir melagingą Rusijos atstovų sukurtą turinį ir „Twitterio“ „botus“.
Socialiniai tinklai išsisukinėja, tvirtindami, kad trolių puslapiai ir profiliai tesudaro nedidelį procentą visų vartotojų, tačiau tyrėjai nebelinkę jais pasitikėti, mat anksčiau šie tvirtino, kad skaičiai dar mažesni. „Twitter“ pranešė atpažinęs 2752 trolių profilius ir per 36 tūkst. „botų“, kurie išleido 1,4 mln. įrašų per rinkimus, nors anksčiau tvirtino teradę 201 rusiškų trolių profilių. Nepriklausomi tyrėjai spėja, kad iki 15 proc. arba 48 mln. „Twitter“ profilių yra netikri ar automatizuoti.
2015 m. pradžioje „Twitter“ darbuotojas aptiko didelį kiekį netikrų profilių iš rusiškų ir ukrainietiškų IP, informavo apie tai bendrovės vadovybę, bet ši tuomet jų neištrynė, nes buvo susirūpinusi vartotojų kiekio ir pelno augimu.
Beje, rugsėjį Rygoje įsikūręs NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centras paskelbė, kad daugelis apie NATO ir Lietuvą socialiniame tinkle „Twitter“ rusų kalba parašytų žinučių yra sugeneruotos automatiškai: nuo šių metų kovo iki rugpjūčio pabaigos NATO ir Lietuva buvo paminėta 1,6 tūkst. „Twitter“ žinučių, o 81 proc. iš jų parašė „botai“.
Lietuviškame feisbuke taip pat nuolat fiksuojama trolių veikla ir prokremliniai puslapiai.
Senatoriai klausymuose skalbė ir „Google“ už tai, kad šis leidžia Rusijos propagandiniam kanalui RT talpinti savo turinį į „YouTube“, tačiau šie atsikirto, kad RT pilna visur – reklamose, viešbučio kambariuose ir kabelinėse televizijose.
Tarsi būtų maža atskleisto Kremliaus trolių siautėjimo vakarietiškose korporacijose, sekmadienį pasaulio žiniasklaidai paskelbus slaptus finansinius dokumentus „Paradise Papers“ paaiškėjo, kad dvi valstybinės Rusijos įmonės – „Gazprom“ ir VTB bankas – slapta ir netiesiogiai į „Twitter“ ir „Facebook“ investavo milijonais dolerių skaičiuojamas sumas.
Ar „Facebook“ ir „Twitter“ finansavimas kaip nors susijęs su Maskvos politiniais interesais, ar tėra pelno siekiančios investicijos, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad Vakarai per silpnai saugosi nuo nešvarių pinigų ir Kremliaus interesų.
Kai po JAV rinkimų viešai pradėta diskutuoti, kiek jų rezultatus lėmė netikros naujienos socialiniuose tinkluose, feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas tokias kalbas savo viešai paskelbtame įraše pavadino beprotiškomis. Jis tikino, kad netikrų naujienų kiekis socialiniame tinkle yra labai mažas, o žmonės balsavo remdamiesi ne socialinių tinklų informacija, o savo gyvenimiška patirtimi. Tiesa, vėliau M. Zuckerbergas atsiprašė, sakydamas, kad problema yra vis dėlto pernelyg svarbi.
„Facebook“, „Twitter“ ir „Google“ nenoriai bendradarbiavo su JAV vadovybe, ir tik gerokai prispirtos pateikė daugiau informacijos ir nusamdė daugiau žmonių turiniui bei reklamoms prižiūrėti. Nenorą išmesti iš savo tinklų Kremliaus turinį ar reklamas jie dažniausiai argumentuoja žodžio laisvės ir saviraiškos apsauga, techninėmis priežastimis (reklamos pirkimas automatizuotas) arba atremia formalistiniais argumentais („mes mėginame būti nešališki visame pasaulyje“).
„Kaip galėjo „Facebok“, kuris didžiuojasi galintis apdoroti milijardus duomenų vienetų ir realiu laiku paversti juos asmeninėmis vartotojų jungtimis, nesujungti dviejų paprastų taškų – kad (JAV) rinkimų reklama, apmokėta rubliais, atkeliavo iš Rusijos?“ – klausymuose piktinosi demokratų senatorius Alas Frankenas.
Ir vis dėlto „Twitter“ uždraudė Rusijos finansuojamam televizijos tinklui RT ir naujienų agentūrai „Sputnik“ savo paskyrose skelbti reklamą ir iš karto sulaukė Rusijos URM pasipiktinimų ir grasinimų. „Facebook“ ir „Google“ kol kas delsia pasukti tuo pačiu keliu, aiškindami, kad RT ir „Sputnik“ nieko nepažeidė.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad Rusijos propagandos kanalai, besivadinantys žiniasklaida, aršiai kovoja už savo teises laisvose Vakarų visuomenėse, panaudodami visas spaudimo priemones ir spekuliuodami vakarietiška pagarba laisvam žodžiui.
Štai „Google“ spalio 27 d. nutarus nebeindeksuoti savo paieškoje su Peterburgo trolių fabriku siejamos agentūros „Federal News Agency“ (FAN) naujienų ir jos archyvų, draudimas tetruko keletą dienų, pranešė „Meduza“.
Rusijos žiniasklaidos reguliuotojui pareikalavus „Google“ pasiaiškinti ir apkaltinus cenzūra, o FAN sukėlus isteriją Rusijoje ir užsienyje ir užsitikrinus, kaip patys teigia, palaikymą, „Google“ atstatė FAN indeksavimą.
Socialinių tinklų atsakomybės klausimas keliamas ne tik JAV, bet ir Europoje: Vokietijos parlamentas birželį nubalsavo už įstatymą, leisiantį nubausti populiarius soc. tinklus, jei jie per 24 val. nepašalins įstatymus pažeidžiančio, įžeidžiančio turinio per 24 val. Jei bendrovės dels pašalinti tokį turinį po įspėjimų, joms gresia 5–50 mln. eurų bauda.
Svarbų toną gali užduoti ir tokie lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris stovėdamas šalia V. Putino rėžė: „Kalbėkime tiesiai šviesiai – „RT“ ir „Sputnik“ nėra žiniasklaidos kanalai ir žurnalistai. Jie yra įtakos įrankiai, melagingos propagandos įrankiai. Todėl manau ir jums patvirtinu, kad jiems ne vieta mano kampanijos būstinėje.“
Griežčiau ėmusis kovoti su Kremliaus TV kanalais, Lietuva taip pat iš pradžių susilaukė Vakarų pasmerkimo. 2015 m. Lietuvos sprendimą uždrausti rusiškų kanalų transliacijas, nes šios savo laidose kurstė karą ir neapykantą, sukritikavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvės klausimams Dunja Mijatovič. Šis sprendimas buvo kritikuotas ir kitų Europos institucijų, tačiau informacinio karo ekspertai Edwardas Lucasas ir Peteris Pomerantsevas pateikė Lietuvą kaip gerą pavyzdį savo rekomendacijose, kaip kovoti informaciniame kare.
Žinoma, svarbu išsaugoti pagarbą žodžio laisvei, tačiau lygiai taip pat svarbu suvokti, kad Vakarai jau yra kare – ten juos prieš jų pačių valią įtraukė Kremlius, ir tą karą jis kol kas laimi – neįtikėtinai išradingos ir ciniškos jo priemonės vis užtinka Vakarus nepasirengusius. Ir mes visi mokame už tai kainą – štai paaiškėja, kad visų pamėgtas feisbukas nėra vien tik katinėlių ir pyragų nuotraukų dalijimosi vieta, bet ir didžiulė melagingų naujienų ir kiršinimo platforma, ir kad jau niekad nebebus taip, kaip buvo.
Vakarai į tai reaguoja lėtai, bet, reikia tikėtis, užtikrintai ir labai svarbu, kad rastųsi politinė lyderystė, kuri pažabotų Kremliaus veikimą Vakaruose, netgi jei tai ne visada pelninga.
