Ministras Veryga pergalę rinkimuose kartu su valstiečiais žaliaisiais nuskynė ir į Sveikatos ministeriją atėjo žadėdamas ir alkoholizmo problemą išspręsti, ir eiles poliklinikose sumažinti, ir aukščiausių skaidrumo standartų laikytis. Deja, beveik metams praėjus, atrodo, gaunasi ne visai taip. Nors ministras džiaugiasi didžiausia, lyginant su visais kitais ministrais, pagalbininkų komanda, tenka konstatuoti, kad trūksta reformatoriškos iniciatyvos bei valios, eilės poliklinikose nemažėja, o ir patys pagalbininkai – viceministrai ir patarėjai skaidrumu nespindi.
„Visiems geras nebūsi“ yra sakoma, bet ar bent kažkam geras? Būtų gal net visai suprantama, jei ministras būtų orientuotas išskirtinai į medikus, ar, pavyzdžiui, į nevyriausybinį sektorių, dirbantį sveikatinimo ar ligų prevencijos srity. Bet nepanašu, kad jis imtųsi kažko daugiau nei alkoholio draudimo ar vieno kito prabėgto kroso. Tiesa, turėti aistrą kažkokiam probleminiam klausimui nėra blogai, ministras savotiškai jį net ir sprendė, tačiau...tik vieną. Tiesa, vasarą žadėjo, kad rudenį pasiūlys daugiau priemonių, kaip spręsti alkoholizmo problemą. Bet panašu, kad be draudimo nelabai pavyksta ką daugiau sugalvoti – kol kas nieko nėra.
Jau kurį laiką domiuosi neįgaliųjų problemomis, tą dariau Europos Parlamente, dabar esu Seimo Neįgaliųjų komisijoje. Šių žmonių reikalai paskirstyti per įvairias ministerijas. Yra ką pasakyti ir SADM‘ui dėl, pavyzdžiui, socialinių įmonių, yra ką pasakyti ir ŠMM‘ui dėl moksleivių turinčių negalią neužtikrintos teisės mokytis įprastose mokyklose. Bet Sveikatos ministerijai – taipogi. Ministerija į kreipimusis ir paklausimus atsako, kad viskas nuostabiai veikia, bet žmonės realybėje kažkodėl to nejaučia.
Viskas susideda iš smulkmenų. Tad šį sykį apie tai. Apie ortopedinę avalynę. Per metus vaikams valstybė tarsi kompensuoja dvi poras batų, kad juos gautumei reikia praeiti keletą procedūrų. Viskas kaip ir gerai, turi būti kažkokia tvarka ir sistema. Bet ji neveikia. Susidaro situacija, kai, pavyzdžiui, vasariniai batai pagaminami tik vėlyvą rudenį. Vaikams. Jau nekalbant apie pasirinkimo galimybę ar apavo kokybę. Štai viena istorija trumpai – išmatavo vaikui pėdą, įmonė teigė pagaminsianti per mėnesį, pagamino po dviejų ir per didelius, t. y. šiam sezonui nebetinkamus, kitam sezonui, tikėtina, jau per mažus. Ir tokių patyrimų, deja, ne vienas.
Beje, labai keista, kai vienos įmonės vadovas, paklaustas, kodėl nėra asortimento įvairovės, išsijuokia iš tokių neįgaliųjų lūkesčių – atseit kai kojos kreivos, ko dar norėt. Nėra nieko labiau žeminančio, nei teisės neįgaliesiems jaustis visaverčiais neigimas, ir dar tų, kurie turėtų jiems padėti, kurie turėtų būti socialiai atsakingi.
Tėvai galiausiai numoja ranka į valstybės siūlomą mechanizmą ir savarankiškai ieško kitų kelių, kad vaikai neliktų basi. Tai gal išvis tada nereikia tos atseit valstybės paramos? Nes ministerija duoda kažkokius skaičius, kurie su realybe nesusiderina.
Kitas dalykas, susijęs su ortopedine avalyne, – įmonės, teikiančios paslaugas. Panašu, kad ne viskas gerai ir dėl klientų nusiskundimų, ir dėl to, kad, pasirodo, valstybė kai kurioms iš jų yra skolinga. Valdantieji sako, kad perteklinis biudžetas, tai gal va ir tokias bėdas pavyktų išspręsti, nes turbūt nėra normalu, kad mes visi dar papildomai mokame už valstybės nepajėgumą ir įsiskolinimą.
Deja, visos šios „smulkmenos“ pavirsta į nepasitikėjimą, nusivylimą, galiausiai, tai pavirsta į nepagarbą mūsų visuomenės nariams.
Savo rinkiminėje programoje A. Veryga žadėjo, kad „tokios pacientų grupės, kaip [...] neįgalieji, sulauks atskiro dėmesio ir jų poreikiams labiau pritaikytų kompleksinių sveikatos ir socialinių paslaugų“. Kad ir kaip nepatogu būtų, bet reikia paminėti, kad Sveikatos ministerija suaugusiajam sauskelnių skiria vieną per dieną. Apie kokį orumą kalbėti, kai senoliai specialiai mažiau geria vandens dėl savaime suprantamų priežasčių...
Toks įspūdis, kad sistema susiduria su tokiu iššūkiu – čia kaip kartais būna su WiFi – rodo, kad prie tinklo prisijungęs, bet internetas neveikia.
Ministre, kada atrasite laiko pažeidžiamiausiems? Gal tuos 18 politinio pasitikėjimo pagalbininkų galėtumėt pasitelkt, Jūs turite jų daugiausiai iš visų, tad, matyt, ir darbas sklandžiai eitis turėtų. Tikiuosi, nebūsite tik Alkoholio ministras...